Rugsėjo 4–6 d. 42 Jurbarko krašto jaunuoliai viešėjo Vokietijoje, Blossine, vykusiose 17-osiose Brandenburgo jaunimo kultūros dienose. Į renginį susirinko daugiau kaip 200 jaunų žmonių iš Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos. Mūsų rajono jaunimą lydėjo Jurbarko švietimo centro direktorė Jurgita Voroninienė, centro specialistės Giedrė Milkeraitytė ir Simona Kulikauskaitė bei savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Sigita Kiudienė.
Nuo kūrybos iki skaitmeninių istorijų
Šių metų festivalio šūkis – „Sukurk tai pats!“ – atspindėjo pagrindinę renginio idėją: jaunuoliai buvo kviečiami ne tik stebėti, bet ir patys kurti, išbandyti skirtingas veiklas bei bendrauti su bendraamžiais iš kitų šalių.
Trijų dienų programoje buvo galima rinktis iš daugiau nei dešimties kūrybinių dirbtuvių – nuo parkūro, fotografijos, muzikavimo ir gatvės šokių iki filmų kūrimo, grafičių, DJ praktikos, skaitmeninio pasakojimo, teatro, chorinio dainavimo ar drabužių atnaujinimo. Pasak S. Kiudienės, pirmąją dieną ne visi iš karto atrado sau tinkamą veiklą – kai kurie išbandė kelias, kol rado tą, kurioje norėjo pasilikti.
Festivalio programa neapsiribojo dirbtuvėmis. Muzikiniai vakarai, dainavimas prie laužo, diskoteka ir kitos neformalios veiklos suteikė galimybę lengviau susipažinti ir pabendrauti su kitų šalių jaunimu.
„Sunku apsakyti tą jausmą, kai matai, kaip vos per dieną susibūręs choras Vokietijoje dainuoja lietuviškai, kaip po intensyvių repeticijų nuo raumenų skausmo vos pajudantys šokėjai vis tiek laimingi lipa į sceną, kaip mūsų jaunuolių rankose suskamba gitara… Ir tada, nori nenori, negali suvaldyti emocijų – nurieda ir viena kita laimės bei pasididžiavimo ašara“, – pasakojo S. Kiudienė.
Kelias dienas kartu gyvenę, kūrę ir bendravę jauni žmonės turėjo galimybę pamatyti, kad nepaisant skirtingų kalbų ir kultūrų, jų kasdienybėje daug panašumų. Bendros veiklos padėjo ne tik išbandyti naujus dalykus, bet ir lengviau užmegzti pažintis, įveikti nedrąsumą, mokytis vieniems iš kitų.
Jurbarko jaunimas šiame renginyje taip pat pristatė savo kraštą, mokyklas, pomėgius ir kultūrą. Į namus iš Vokietijos jie parsivežė ne tik kelionės įspūdžius, bet ir naujų draugų, patirties, idėjų bei daugiau pasitikėjimo savimi.
Pirmieji bandymai
Vienuoliktokui Ryčiui Mačijauskui iš Jurbarko r. Eržvilko gimnazijos tai buvo pirmoji Brandenburgo jaunimo kultūros dienų patirtis. Vaikinas į Vokietiją vyko tikėdamasis smagių veiklų, tačiau renginys, anot jo, pranoko visus lūkesčius.
„Galvojau, kad bus tiesiog paprastos, smagios veiklos. Bet atvykus prasidėjo užsiėmimai ir supratau, kad jie tikrai įdomūs. Daug ko išmokau“, – pasakojo Rytis.
Jis pasirinko DJ dirbtuves – nors anksčiau to niekada nebuvo bandęs. „Pirmą kartą tai išbandžiau, bet sekėsi labai gerai. Net kilo mintis, kad galbūt ir ateityje norėčiau tuo užsiimti“, – sakė gimnazistas.
Tačiau ne mažiau įdomus jam buvo ir bendravimas su Vokietijos bei Lenkijos jaunimu. Rytis pastebėjo, kad nors šalis skiria kalba ir kultūra, jauni žmonės turi kur kas daugiau panašumų nei skirtumų.
Trijų dienų programa buvo intensyvi – dienos prasidėdavo pusryčiais ir pasiruošimu veikloms, kurios užimdavo didžiąją dienos dalį. Po pietų ir vakarienės laukdavo vakaro veiklų pristatymai, kuriuose dalyviai aptardavo, ką nuveikė ir kaip jiems sekėsi.
„Vienas kitą labai panašiai supratome. Didelių skirtumų nepastebėjau – jaunimas yra jaunimas. Panašiai matome tai kas vyksta internete, panašiai leidžiame laiką, turime panašių pomėgių. Daugiausia kalbėjomės apie veiklas – kaip sekėsi, ką išmokome“, – pasakojo Rytis.
Rytis į tokią jaunimo kelionę mielai leistųsi dar kartą. „Tikrai taip. Jeigu tik būtų galimybė, būtinai grįžčiau“, – neabejojo jis.
Naujos draugystės per tris dienas
Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos abiturientėms Emilijai Šadbaraitei ir Tautvydei Danaitytei kelionė taip pat paliko daug įspūdžių. Emilija į jaunimo kultūros dienas vyko jau antrą kartą, o Tautvydei tai buvo pirmoji tokia patirtis.
„Buvo labai smagu, daug įspūdžių, įdomūs užsiėmimai, nauji žmonės. Labai draugiška atmosfera“, – pasakojo merginos.
Abi jos dalyvavo gatvės šokių dirbtuvėse, kur per tris dienas išbandė naujus šokių stilius, mokėsi viena iš kitos ir kartu su kitų šalių jaunimu parengė maždaug penkių–šešių minučių pasirodymą.
„Labiausiai patiko tai, kad mūsų grupėje buvo ir šokančių, ir niekada to nedariusių žmonių. Visi susibūrėme, mokėmės kartu ir galiausiai pasirodėme scenoje. Per tokį trumpą laiką padaryti penkių minučių pasirodymą – tikrai labai faina“, – sakė Emilija.
Merginos pripažino, kad trijų dienų buvo mažoka. Ypač tada, kai spėji susirasti draugų ir supranti, kad jau reikia atsisveikinti. Emilijai stiprus įspūdis buvo likęs jau po pirmosios kelionės, todėl sužinojusi apie šių metų renginį iš karto nusprendė vėl ten grįžti.
„Man labai patiko šokio mokytojas. Kai sužinojau, kad šiemet jis ir vėl bus, iš karto pasakiau – važiuosiu atgal“, – pasakojo ji.
Tautvydė džiaugėsi ne tik pažintimis su Vokietijos ir Lenkijos jaunimu, bet ir naujais ryšiais su pačiais lietuviais. Į kelionę vykusios merginos pastebėjo, kad su kai kuriais ne tik Jurbarko rajono, bet ir tos pačios gimnazijos jaunuoliais anksčiau beveik nebendravo, o po šios kelionės jau sveikinasi ir bendrauja mokykloje.
„Atradau draugų ne tik ten, bet ir čia, Lietuvoje. Su kai kuriais lietuviais, su kuriais anksčiau beveik nebendravau, dabar jau pasisveikiname, pabendraujame. Viskas prasidėjo per tą kelionę“, – sakė Tautvydė.
Pasak merginų, lengviausia buvo bendrauti su lenkais ir lietuviais, o vokiečių jaunimas atrodė kiek uždaresnis. Tam, jų manymu, įtakos galėjo turėti ir kalbos barjeras. Vis dėlto tai nesutrukdė užmegzti naujų pažinčių ir geriau pažinti kitų šalių jaunuolius.
Merginos įsitikinusios, kad tokios kelionės jaunam žmogui duoda daugiau nei vien galimybę pamatyti kitą šalį. Tai proga išeiti iš įprastos aplinkos, išbandyti save, susipažinti su naujais žmonėmis ir atrasti tai, ko galbūt nebūtum išbandęs namuose.
„Tikrai verta išbandyti save, nuvažiuoti į kitą šalį, susipažinti su naujais žmonėmis. Net ir Berlyną aplankėme, pamatėme naują miestą, bet svarbiausia buvo pati patirtis ir žmonės“, – sakė merginos.
Labiausiai jungė muzika
Jurbarko r. Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos mokinė Vytė Matijošaitytė šiose jaunimo kultūros dienose lankėsi pirmą kartą. Tiesa, 2023-iaisiais ji jau buvo dalyvavusi „Erasmus“ programoje Italijoje, tačiau ši kelionė buvo kitokia.
„Kelias dienas gyvenome tarptautinėje jaunimo bendruomenėje. Buvo labai smagu. Susiradau naujų draugų, o labiausiai patiko draugystė ir bendrystė – dalijomės viskuo: maistu, pasakojimais apie savo gyvenimą Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje“, – pasakojo Vytė.
Anot jos, viena stipriausių jungčių tapo muzika. Jaunuoliai dalijosi mėgstamais atlikėjais, „Eurovizijos“ dainomis, o Vytė kartu su kitais Lietuvos atstovais, muzikos dirbtuvėse pristatė lietuviškas dainas. Į bendrą pasirodymą jie įtraukė ir dainą „Mano namai“.
„Muzika mus labiausiai sujungė. Buvo labai smagu, kad trys šalys susijungė ir galėjome taip gražiai pristatyti savo kultūrą“, – sakė ji.
Jaunuoliai taip pat pasakojo vieni kitiems apie savo mokyklas, pomėgius ir kasdienybę. Nors, pasak Vytės, mokyklų sistemos skiriasi, jaunuolių džiaugsmai ir problemos panašūs. Vis dėlto kultūriniuose mainuose netrūko ir netikėtų atradimų.
„Didžiausią įspūdį, turbūt, paliko maistas, nes Vokietijoje mus vaišino žaliu faršu. Tai tikrai labai įstrigo“, – juokėsi Vytė.
Nors kelionė truko vos tris dienas, atsisveikinti nebuvo lengva. „Mes net nespėjome susivokti, kad jau reikia atsisveikinti. Su kiek anksčiau išvykusiais lenkais apsikabinome, mojavome, išlydėjome juos. Buvo ir viena kita ašara“, – prisiminė ji.
Ar į tokią kelionę vyktų dar kartą? „Šimtu procentų“, – nedvejodama atsakė Vytė.
Patirtis, kuri lieka
Pasak S. Kiudienės, po tokių kelių dienų labiausiai ir išryškėja ne atskira veikla, o tai, ką jaunuoliai išmoksta apie save – ar išdrįsta pabandyti, susipažinti, sukurti ir pasirodyti.
„Man belieka pasakyti ačiū mūsų jaunimui – kad važiavo, dalyvavo, bandė, kūrė ir buvo neapsakomai šaunūs. Tikiuosi, kad kiekvienas iš tų 42 jaunų žmonių namo parsivežė kažką savo – daugiau drąsos, naują idėją, naują draugą, pasitikėjimo savimi ar tiesiog norą dar kartą išbandyti tai, ko iki šiol nebuvo bandęs“, – sakė S. Kiudienė.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
