Vienur didžiulės policijos ir kitų tarnybų pajėgos. Kitur – tik artimieji su savanoriais. Kodėl dingusių žmonių galimybes išgyventi ar mirti lemiančios paieškos taip skiriasi? Tokius skaudžius klausimus atėjusi į redakciją uždavė prieš dvejus metus dingusio Arvydo Mockaus mama Virginija Mockienė.
Sūnaus nerado
Moteris neslėpė jaučianti didžiulę nuoskaudą dėl dingusio sūnaus paieškos – ji netiki, kad pareigūnai padarė viską, ką galėjo. Jos sūnus Arvydas paskutinį kartą buvo matytas Rikyškiuose (Eržvilko sen.) 2017 m. lapkritį iš 18-osios į 19-ąją. Į kaime esantį senelio ūkį vaikiną tuomet parvežė draugai. Nuo tada jo niekas nebematė.
25-erių vaikino paiešką iš pradžių vykdė Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vėliau tyrimas buvo perduotas Jurbarko r. policijai, tačiau dingusysis iki dabar nerastas.
„Aš ne ką nors kaltinti atėjau, tačiau noriu žinoti, kaip paieškos organizuojamos. Paskutiniu metu vis žmonių dingsta, skelbiama apie tai. Jų ieško su sraigtasparniais, didžiulėmis pajėgomis. Mano sūnaus atveju buvo visai kitaip. Noriu žinoti, kodėl?“, – klausė moteris, antri metai nežinanti, kur jos sūnus.
Iš tiesų, per pastaruosius porą mėnesių rajono specialiosios tarnybos ir daugybė savanorių visomis jėgomis ieškojo dviejų dingusių vaikų. „Šviesa“ rašė apie rugpjūčio 27-ąją Nemune ties Šiline panirusį penkiolikmetį iš Gelgaudiškio. Berniuką srovė nusinešė šiam su draugais bandant perbristi upę.
Po mėnesio, rugsėjo 28-ąją, iš namų Mosteikiuose (Eržvilko sen.) išėjo ir dingo devynmetė. Mergaitės paieškose dalyvavo ne tik daugybė policininkų, kinologų, pasieniečių sraigtasparnis, bet ir kelios dešimtys savanorių. Deja, ir šis vaikas buvo rastas nuskendęs.
„Skaitau tas liūnas istorijas, labai gaila, kad jos taip baigėsi. Tačiau noriu žinoti, kodėl mūsų atveju bendruomenė daug labiau padėjo ir ieškojo nei policija. Policiją vos ne versti reikėjo, kad ką nors darytų. Arvydas dingo naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Policija atvažiavo tik pirmadienį, kai radome jo daiktų laukuose. Atvažiavo, susirinko ir išvažiavo. Dar buvo kinologas su šunimi. Apėjo aplink sodybą ir irgi išvažiavo“, – skaudžias dienas ir naktis prisiminė dingusio vaikino mama.
Priekaištus diktuoja skausmas
Gerų žodžių pareigūnams moteris neranda ir dėl vėliau vykdytos paieškos. Pasak jos, policija dingusiojo ieškojo ne tik vangiai ir neatsakingai, bet ir paieškas pradėjo gerokai užtrukę. „Aš suprantu, kad iš pradžių turbūt galvojo, kad jis pas kokias merginas nuėjo ir telefoną išsijungė. Tą patį sakė ir mūsų kviestas ekstrasensas. Tačiau taip tik buvo sugaištas laikas. Vėliau pareigūnai ieškojo pakrantėse, plaukė ir baidarėmis. Tačiau realiai mes tuos plotus kartu su savanoriais ir patys išmaišėme“, – sakė V. Mockienė.
Būtent į pagalbos šauksmą atsiliepusiems savanoriams ji jaučia didžiausią dėkingumą. Ieškoti jos sūnaus tuomet atvažiavo kelios dešimtys žmonių. „Ne kartą kreipėmės į policiją, prašėme išplatinti sūnaus nuotrauką per žiniasklaidą. Tačiau visada sulaukdavome tik formalaus atsirašinėjimo. Kartą tyrėja net duris prieš nosį užtrenkė“, – guodėsi moteris.
V. Mockienė įsitikinusi, kad pareigūnai neišnaudojo visų galimybių rasti jos sūnų. „Buvo Arvydo telefonas prisijungęs prie vieno ryšio bokšto, kuris visai ne čia. Tuo metu, kai jis jau buvo dingęs. Mes patys važiavome ir tas vietas šukavome, policija nevyko“, – apmaudo neslėpė mama.
Į klausimus neatsakė
Tyrimą dėl dingusio A. Mockaus vykdęs Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, panašu, į klausimus neatsako ne tik dingusiojo mamai. Susisiekus su komisariato Komunikacijos poskyrio vyresniąja specialistė Greta Kęsminaite, buvo sulaukta tik labai lakoniško atsakymo: „Dingus asmeniui ikiteisminį tyrimą pradėjo Tauragės AVPK, bet toliau perduotas Jurbarko r. policijos komisariatui.“
Dar kartą paprašius informacijos apie tai, kaip vykdoma dingusiųjų paieška, kas nusprendžia, kokiais būdais ir kokiomis pajėgomis tokių žmonių ieškoti, atstovė apskritai neatsakė.
Įvertina kiekvieną situaciją
Jurbarko r. policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius – atviresnis. Pareigūnas tikina, kad kiekviena situacija dingus žmogui yra individuali, todėl pareigūnai, įvertinę visus turimus duomenis, sprendžia, kokių pirminių veiksmų imtis ir kaip intensyviai.
„Visais atvejais pareigūnai stengiasi išnaudoti visas galimybes surasti dingusius žmones. Kalbant apie Arvydą Mockų, reikėtų paminėti, kad dėl paieškos artimieji kreipėsi į Tauragės policiją, ten buvo užvesta paieškos byla ir vykdomi pirminiai paieškos veiksmai. Po savaitės byla buvo persiųsta į Jurbarką pagal teritorinį priklausomumą. Pažymėtina, kad pirminiuose paieškos veiksmuose taip pat dalyvavo ir Jurbarko pareigūnai. Šiuo metu asmuo dar nėra rastas. Paieška tęsiama“, – sakė A. Dumčius.
Viršininkas tikina, kad ieškant A. Mockaus, pareigūnai padarė viską, ką galėjo. Savo žodžius A. Dumčius grindžia tuo, kad paiešką vykdė kinologas su šunimi, dvi dienas Šešuvės upę šukavo Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5 komandos narai. Patys policininkai tikrino teritoriją.
„Su giminaičiais nuolatos kontaktavome ir informavome apie paieškos veiksmus. Buvo bandyta pasitelkti ir sraigtasparnį, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų jis nebuvo pakeltas. Prašėme sraigtasparnio dukart, abu kartus buvo atsakyta. Be aktyvių fizinių veiksmų, buvo atliekama ir daug techninio darbo, ryšio priemonių analizės, liudytojų apklausos. Paieška vyksta ir dabar, nuolat tikrinamos duomenų bazės, tikrinami rasti neatpažinti palaikai“, – sakė A. Dumčius.
Viršininkas tikina puikiai suprantantis artimųjų skausmą, tačiau mano, kad jų priekaištai nepagrįsti. „Visiems norėtųsi, kad kiekvienu atveju būtų galima į paiešką mesti daugybę žmonių. Tačiau resursai yra tokie, kokie yra. Kaip vykdyti paiešką sprendžiama pagal konkrečią situaciją. Kai buvo ieškoma iš namų pabėgusios devynmetės, tai buvo švieži pėdsakai. Kai ieškojome A. Mockaus, jau buvo praėję nemažai laiko. Tačiau patikinu, kad paiešką vykdėme ne tik jo dingimo vietoje. Artimieji turėjo keletą versijų, visas jas tikrinome“, – tikino A. Dumčius.
Jurbarko r. policijos komisariatas kasmet ieško maždaug trisdešimties dingusiųjų. Dauguma randami greitai. Nemažą dalį dingusiųjų sudaro nuolat pabėgantys vaikai iš „Skalvijos“ namų.
„Šiuo metu yra trys asmenys, kurių nepavyksta rasti ilgiau nei metus.“, – sakė A. Dumčius.
Viršininkas patikino, kad nė viena iš vykdomų paieškų nenutraukiama tol, kol nerandamas dingęs žmogus.
Lukas PILECKAS
Visi pamenam ,Dembavos tragedija,mergaite sudegino gyva ir visiems buvo nusisvilpt.O kada dingo L.Grauzinienes pusprotis sunelis,buvo mestos didziules pareigunu pajegos,pakeltas sraigtasparnis.Cia Lietuva.