Gyventojai geriau atpažįsta smurtines situacijas, tačiau didelė dalis žmonių fizines bausmes vis dar laiko auklėjimo priemone ir yra linkę smurtą prieš vaikus pateisinti, rodo vaiko teisių gynėjų užsakymu „Spinter tyrimų“ praėjusių metų pabaigoje atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kasmet augantis gaunamų pranešimų skaičius dėl galimo smurto prieš vaikus rodo tiek gerėjantį smurto atpažįstamumą, tiek didesnį visuomenės sąmoningumą pranešti apie pastebėtus pavojaus ženklus.
„Nors vaiko teisių gynėjų darbo praktika liudija, kad nuo smurto Lietuvoje kasdien nukenčia 9 vaikai, ir didžioji dalis smurtinių situacijų įvyksta vaiko artimiausioje aplinkoje, visgi galime stebėti mažais žingsneliais vykstantį pokytį visuomenėje“, – sako I. Skuodienė.
Nors smurtas atpažįstamas vis geriau, vis tik didelė dalis žmonių, tyrimo duomenimis, tam tikrose situacijose smurtą prieš vaiką toleruotų. Pavyzdžiui, 2021 metais tyrimo dalyvių paklausus, ar dėl nesutvarkyto kambario vaikui užsukta ausis būtų lygu smurtui – net 47 proc. teigė, kad tai nėra smurtas arba buvo neapsisprendę, 2022 metais taip pat manė – 42 proc., o pernai – 35 procentai.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, 2022 metais 47 proc. respondentų nurodė, kad parduotuvėje matydami pakeltą ir purtomą vaiką neįžvelgtų smurto arba neturėjo konkretaus atsakymo, o praėjusiais metais taip pat manančių sumažėjo tik 5 procentais.
Taip pat 2021 metais respondentų paklausus, ar fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį, jie laiko smurtu – 59 proc. neturėjo vienareikšmio atsakymo arba laikė tai auklėjimo priemone, 2022 metais prie smurtą pateisinančių variantų liko 58 proc. apklaustųjų, o pernai abejojančių, kaip konkrečioje situacijoje pasielgtų arba pritariančių šiai „auklėjimo priemonei“, sumažėjo iki 53 procentų.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad fizines bausmes kaip smurtą dažniau įvardija moterys ir žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas bei gyvenantys didmiesčiuose, o didesnė dalis vyrų ir vyresnio amžiaus respondentų mano, jog tai yra auklėjimo priemonė ir fizines bausmes tam tikrose situacijose yra linkę pateisinti.
I. Skuodienė primena, kad egzistuoja ir kitos, sudėtingiau atpažįstamos, smurto rūšys – psichologinis ir seksualinis smurtas bei vaiko nepriežiūra.
„Smurtas prieš vaiką yra ne tik fiziniai veiksmai, paliekantys aiškiai matomas žymes ant jo kūno, bet ir grubūs, jį žeminantys žodžiai, kuriais siekiama jį užgauti ir įskaudinti, taip pat elgesys, pasižymintis nemaloniais prisilietimais ir pažeidžiantis vaiko asmenines ribas – tai irgi liudija, jog prieš vaiką yra smurtaujama“, – išplatintame pranešime teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
„Jei vaikas patiria fizinį, emocinį ar socialinį apleistumą dėl netinkamos mitybos, aprangos, higienos įgūdžių stokos, ar stinga dėmesio jo sveikatai bei ugdymui – tai signalai, jog reikėtų susirūpinti vaiko priežiūra“, – pridūrė ji.
Tyrimo dalyvių paklausus, ar pavyzdyje, kai tėvams savo paauglį sūnų, grįžusį namo be jų žinios vidurnaktį, išvadinus „nevykėliu“ ir „valkata“, jie įžvelgtų smurtą, 2022 metais net 54 proc. respondentų atsakė neigiamai arba susilaikė nuo tiesaus atsakymo, o praėjusių metų rezultatuose neigiama arba neutrali nuomonė išliko 49 proc. dalyvių atsakymuose.
Respondentų pasiteiravus, ar situaciją, kai tėvai reguliariai, pagal gydytojo rekomendacijas, neveda vaiko į gydymo įstaigą, pavyzdžiui, patikrinti jo regėjimo ar dantų būklės, būtų galima priskirti smurtui, 2022 metais atliktame tyrime 48 proc. atsakė „ne“ arba „sunku pasakyti“, tuo metu 2023 metais smurto čia neįžvelgė arba neturėjo aiškios nuomonės 40 proc. respondentų.
Dar viena tyrime aptarta situacija, kai kaimynai pastebi, jog vaikas kieme žaidžia apsirengęs drabužiais, kurie nepritaikyti konkrečiam sezonui, nuo jo sklinda nemalonus kvapas ir lauke būna iki vėlaus vakaro susilaukė tokių vertinimų: 2022 metais smurtui tokios situacijos nepriskyrė arba nepateikė konkretaus 42 proc. apklaustųjų, o praėjusiais metais taip pat manančių sumažėjo tik 5 procentais.
Išplatintame pranešime vaiko teisių gynėjai akcentuoja abiejų tėvų lygias teises vaiko atžvilgiu net ir tais atvejais, kai poros skiriasi.
Tyrimo respondentų paklausus, ar situacija po tėvų skyrybų, kai yra ribojama vaiko galimybė matytis su skyriumi gyvenančiu tėčiu ir mama, gali būti laikoma smurtu, 2021 metais atsakė neigiamai arba neturėjo konkretaus vertinimo 32 proc. apklaustųjų, 2022 m. – 35 proc., o 2023 – 34 proc. apklaustųjų.
Taip pat įvardytą situaciją, kai vaikams miegant tarp tėvų kyla konfliktas, kuris baigiasi muštynėmis, 2022 metais pateiktuose atsakymuose 35 proc. respondentų nepriskyrė smurtui arba išliko abejojantys, o praėjusiais metais taip pat manančių sumažėjo tik 2 procentais.
Be to, respondentų buvo klausta, kokia tikimybė, jog jie praneštų pastebėję galimą vaiko teisių pažeidimą – netinkamą elgesį su vaiku – dešimtbalėje vertinimo skalėje vidurkis siekė 6,8 balo.
