Balandžio 23 d. Jurbarko krašto muziejuje susirinko gausus būrys dvarų kultūros paveldo puoselėtojų, turizmo ekspertų bei valdžios atstovų. Proga neeilinė – čia oficialiai pirmą kartą paminėta „Baltijos dvarų kelio diena“. Tai dalis tarptautinio INTERREG South Baltic projekto „Baltic Manors ROUTE“, kuriuo siekiama ne tik Baltijos regiono dvarus sujungti į bendrą tinklą, bet ir įrašyti jį į prestižinį Europos kultūros kelių sąrašą.
Ambicingas sumanymas
Renginio dalyvius pasveikinusi kultūros viceministrė Edita Utarienė ir Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas pabrėžė, kad ši iniciatyva – tai daugiau nei turizmo maršrutas. Tai gyva gija, jungianti Baltijos jūros regiono šalių istoriją, kultūrinį bendradarbiavimą ir šiuolaikinius kelionių pasiūlymus.
Tačiau už gražių formuluočių slypi ir labai konkretus turinys – kuo šis kelias bus kitoks, kodėl jis reikalingas būtent mūsų regionui ir kaip veiks praktikoje. INTERREG South Baltic projekte „Baltic Manors ROUTE“ dalyvauja dvarų srityje veikiančios institucijos iš Vokietijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Latvijos ir Lietuvos. Mūsų šaliai projekte atstovauja Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilis ir Lietuvos pilių ir dvarų asociacija.
Pristatydamas šią idėją, Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilies direktorius ir „Baltijos dvarų asociacijos“ mokslinio komiteto vadovas dr. Marius Daraškevičius akcentavo, kad Šiaurės Europa vis dar jaučia kultūrinių maršrutų trūkumą. „Mes tiesiog neturime tiek kultūrinių kelių, kiek galėtume turėti“, – sako jis.
Šiandien Europos kultūrinių maršrutų žemėlapis primena margą audinį, tačiau jame vis dar žiojėja tuščios dėmės. Pasak jo, pietinėje žemyno dalyje maršrutų gausu, o mūsų regionas kol kas lieka nuošalyje. „Šiuo metu Europos Tarybos programoje yra apie 48 oficialiai sertifikuoti „Cultural Routes“ (kultūros maršrutai, tačiau didžioji dalis tų kelių telkiasi Pietinėje Europoje. Šiaurės Europa, neturi daug kelių.
Tarp labiausiai žinomų galima įvardinti Vikingų ar Hanzos kelią. Palyginus su kitais Europos regionais, galime pastabėti, kad šiaurėje yra tam tikras vakuumas, kurį reikia užpildyti,“ – pasakoja M. Daraškevičius.
Būtent šis trūkumas ir paskatino siekti, kad „Baltijos dvarų kelias“ taptų oficialiu Europos Tarybos kultūros keliu, sujungiančiu Baltijos jūros regiono valstybes (išskyrus Rusijos Federaciją). Toks sertifikatas reikštų ne tik prestižą, bet ir realų matomumą tarptautiniame turizmo žemėlapyje.
Projektas tęstinis
Projektas vystomas ne nuo nulio. Pirmasis jo etapas įgyvendintas 2021–2023 metais, o antrasis tęsis iki 2027-ųjų. Tai reiškia, kad kalbama ne apie idėją „ant popieriaus“, o apie jau keletą metų kuriamą ir plečiamą tarptautinį tinklą.
Pirmajame projekto etape dalyvavo penkios šalys, o Latvija, Estija ir Suomija į jį nepateko dėl „Interreg South Baltic“ programos geografinių ribų. Lietuvoje tuomet partneriais buvo Klaipėdos universitetas ir Rambyno regioninis parkas, o VDA Panemunės pilis atliko mažojo partnerio vaidmenį.
Situacija iš esmės pasikeitė naujuoju, 2024–2027 metų finansavimo laikotarpiu. Vilniaus dailės akademijai pasirašius bendradarbiavimo sutartį, VDA Panemunės pilis tapo pagrindiniu projekto partneriu ne tik Lietuvoje, bet ir bene didžiausią biudžeto eilutę valdanti iš visų partnerių. „Mums teko didelė atsakomybė – ne tik dalyvauti, bet ir realiai daryti darbus“, – sako M. Daraškevičius.
Šio tinklo pagrindu jau įkurta Baltijos dvarų kelio asociacija, registruota Vokietijoje, jungianti visus partnerius. Lietuvoje į šią asociaciją įstojo Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilis, valdanti nacionalinį „Pilių ir dvarų kelią“ Nemuno regione, ir Lietuvos pilių ir dvarų asociacija. „Čia nėra naujas sumanymas – mes jau keletą metų tą kelią dėliojam žingsnis po žingsnio“, – sako M. Daraškevičius.
Bus siekiama
kokybės
Greta turistinio jau yra aktyviai vystomas ir akademinis bei edukacinis projektas. Organizuojamos tarptautinės konferencijos, vyksta tarptautinė Baltijos dvarų mokykla, rengiami vadinamieji dvarų kelio ambasadoriai – žmonės, kurie ateityje pristatys šį maršrutą skirtingose šalyse.
Vienas svarbiausių praktinių žingsnių – sukurti sistemą, kuri padėtų turistui suprasti, ko tikėtis kiekviename objekte. Pasak M. Daraškevičiaus, ji veiks panašiai kaip „Michelin“ gidas. „Norim, kad žmogui būtų paprasta – atvažiuoji ir iškart supranti, kas čia yra“, – sako jis.
„Turėsime sukurti taisykles, kurios veiks kaip žvaigždutės: nors dar kalbėti anksti, bet vaizdžiai tariant, vieniems „raktelis“, kur yra viešbutis, kitiems „šakutė“, kur maitina, muziejui – koks kitas ženklas. Turime atlikti „vietinę higieną“: suvažiuoti, patikrinti, sužymėti. Keliautojui turi būti aišku – kur jis gali pavalgyti ar pamatyti, o kur tik griuvėsiai,“ – aiškina jis.
Svarbus vaidmuo
Jurbarko kraštui šiame projekte tenka ne simbolinis vaidmuo. Būtent čia jau sukurtas ir Kultūros ministerijoje sertifikuotas „Pilių ir dvarų kelio“ maršrutas – kol kas vienintelis toks Lietuvoje. Jis apima 15 objektų Kauno, Jurbarko rajono, Kauno rajono ir Šakių rajono savivaldybėse ir yra pritaikytas 2–3 dienų kelionei. „Jurbarko kraštas, sakyčiau, čia jau dabar yra priekyje“, – pastebi M. Daraškevičius.
Ateityje kiekviename regione planuojama turėti vadinamąjį pradinį tašką – dvarą, kuriame būtų ne tik lankytinas objektas, bet ir visa keliautojui reikalinga infrastruktūra: viešbutis, restoranas, informacijos centras.
Projektas jau pereina iš planavimo į realius veiksmus. Birželio 23-ioji skirta „verslas–verslui“ susitikimams – politikams, partneriams ir sprendimų priėmėjams, kurie kurs bendrą veikimo modelį. „Norim, kad tai būtų ne tik projektas, bet ir gyvas judėjimas“, – sako M. Daraškevičius.
Liepos pradžioje iniciatyva atsivers ir lankytojams – startuos „Baltijos dvarų festivalis“, vyksiantis rotacijos principu skirtingose šalyse. Lietuvoje jis planuojamas liepos 3–6 dienomis. Šiais metais toks festivalis Panemunės pilyje prasidės savaite anksčiau – birželio 27–28 d., nes jau prieš kelerius metus, pasak M. Daraškevičiaus, suderinti visi organizaciniai klausimai dėl šios datos su dalyviais užsienyje, tačiau kitąmet bus prisijungta prie bendros datos visoje Lietuvoje.
Vokietijoje tokio formato renginiai vyksta jau beveik du dešimtmečius – tarp dvarų kursuoja specialūs autobusai, o lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti objektus, bet ir patirti gyvą kultūrą.
Nors galutinis Europos Tarybos sertifikatas dar laukia, projekto iniciatoriai nusiteikę optimistiškai. Pasak M. Daraškevičiaus, stipri tarptautinė partnerystė ir profesionali projektų rengimo komanda leidžia tikėtis, kad „Baltijos dvarų kelias“ anksčiau ar vėliau atsiras oficialiame Europos kultūros maršrutų žemėlapyje.
Janina Sabataitienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
