Praėjusį saulėtą šeštadienį Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta dailės klubo „Formos kalba” paroda „Angelai”. Keturias profesionalias dailininkes ir būrį mėgėjų vienijantis klubas jau ne pirmą kartą jurbarkiečiams dovanoja tikrą meno šventę – po parodos atidarymo muziejaus skulptūrų salėje koncertavo gitaros virtuozai Martynas Kuliavas ir Aleksandras Ten.
Angelas kiekvienam siejasi su ypatingu grožiu ir gėriu. Pagal krikščionybę, kiekvienas žmogus turi Angelą Sargą, saugantį jį visą gyvenimą. Angelo vaizdinys susiformavęs pagal vaizduojamojo meno kūrinius – nuo renesanso iki pat mūsų laikų angelus kūrė ne tik profesionalūs menininkai.
„Angelo vaizdavimas įpareigoja, – teigė dailininkė Rasa Grybaitė, – turbūt todėl spalio pabaigoje pradėjusios projektą, nespėjome savųjų angelų užbaigti iki Kalėdų, kaip buvome planavusios.” Šiuo atveju pavėlavimas, ko gero, buvo tik naudingas, nes klubo narės teigė, kad tapyti angelus buvo nepaprastai malonu.
Dvidešimties parodos autorių darbuose įvairūs angelai, atspindintys jų įvairovę ir žydų mitologijoje, ir krikščionių raštuose, ir vaizduojamajame mene.
Profesionalios dailininkės pateikė autorinius darbus. Jurgitai Davidavičienei angelas siejasi su vaikyste, todėl nutapiusi angeliuką užrašė vaikišką maldelę. „Labai šiltas buvo šis kūrybos procesas, mus angeliškai globojo Rasa ir Gabija (dailininkės R. Grybaitė ir G. Viduolytė – autorės pastaba) – tapydama galvojau ir apie jas”, – sakė Jurgita.
Iš Eglės Untulytės stiklo objekto angelo akimis žvelgia dukra Elžbieta. „Nupiešiau dukrą – joje matau daug angeliško”, – neslėpė Eglė, o prie jos švelniai glaustėsi Elžbieta. E. Untulytė vienintelė eksponuoja ne tapybos darbą – stiklas yra jos specialybė.
Gabija Viduolytė dėl laiko stokos gobelenui skirtą projektą ryžosi perkelti ant popieriaus, nes nenorėjo likti be savo angelo, ir paveikslą pavadino „Angelas keliauja per pasaulį.”
„Mums trūksta laiko, nors kūrybinės mintys smaugia. Pavydžiu moterims, kurios tapo ir surengia po dvi parodas per metus. Galbūt užsiimame ne tuo?” – klausė Rasa Grybaitė, klubo „Formos kalba” pirmininkė ir suaugusiųjų dailės studijos vadovė, padedanti tapyti mėgstančioms moterims įgyvendinti jų kūrybines mintis. Bet jei dabar aplankysite parodą, ten jau kabės ir Rasos angelai – jos mylimų sūnėnų ir dukterėčių portretai.
Kitų klubo „Formos kalba” narių paveikslai nutapyti sekant ir garsių dailininkų, ir bevardžių autorių kūrinius – moterys rinkosi tai, kas joms patiko. Arba, kaip sakė Dinara Klapatauskienė, tapė angelus, panašius į save. „Pažiūrėkit, mano besimeldžiantis angelas netgi dėvi suknelę kaip mano”, – šypsodamasi rodė Dinara.
Romarikos Pikelienės paveiksle – skulptūrinis antkapinis klasicistine maniera nutapytas angelas, o Daina Tolpežnikienė nutapė Vatikano Petro bazilikos angelo bareljefą. Romutės Gervylienės paveiksle „Rudens muzika” vyrauja Vėlinių nuotaika. „Daug kas sakė, kad tai ne pagal mano būdą, bet man toks patiko”, – savo pasirinkimą aiškino Romutė.
Didžiulio formato Marytės Strončikienės paveiksle nutapytas Veneros gimimas – su būriu ją saugančių angelų. Turbūt daugelio dėmesį patraukė linksmas tamsiaodis angeliukas Ramutės Bakanienės paveiksle.
Parodoje net keturi arkangelo Gabrieliaus portretai – visi skirtingi, nes nutapyti sekant skirtingų epochų dailininkų kūriniais. Arkangelą Gabrielį pagal Ticianą nutapė Odeta Kniečiūnienė. Odetos mama įsitikinusi, kad dukros angelas jau išgelbėjo ją nuo nelaimės.
Neverta prieštarauti – juk taip gera tikėti, kad Angelas Sargas savo plačiais sparnais gobia mus nuo negandų, tyru šypsniu sušildo sielą. Po lyriškai svaigios gitarų muzikos koncerto ne vienas vėl suko į parodą. Kad dar kartą angelas iš paveikslo sparnu palytėtų?
Danutė Karopčikienė
