Seime pasiūlyta iniciatyva suregistruoti visus „Ežio“, „Labas“ ir „Pildyk“ vartotojus galiausiai sulaukė pritarimo – manoma, kad tai padės kovoti su telefoniniu sukčiavimu ir kitokiais nusikaltimais, kuriems pasitelkiamas mobilusis ryšys. Visgi ekspertai priemonę vertina skeptiškai. Teigiama, kad tai gali sukelti chaosą socialiai pažeidžiamose grupėse, įžiebti šešėlinę prekybą SIM kortelėmis, o iš esmės problema vis tiek nebus išspręsta.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Idėja registruoti išankstinio apmokėjimo SIM korteles buvo pasiūlyta dar 2017 metais, tačiau Vyriausybės pritarimo sulaukė tik šiemet. Nuspręsta, kad sukčių bei kitų nusikaltėlių keliama žala yra didesnė nei mobiliojo ryšio operatorių būsimos išlaidos bei galimas nepatogumas vartotojams.
- RRT teigimu, siūlomas naujas teisinis reguliavimas yra aktualus nusikalstamų veikų prevencijai ir daugumoje ES šalių tokia praktika egzistuoja, todėl jam pritaria. Visgi atkreipia dėmesį, kad pateikti neginčijamų įrodymų, jog tokia priemonė iš esmės keičia padėtį kovojant su nusikalstamumu, negali.
- Mobiliojo ryšio operatoriai taip pat tvirtina, kad toks metodas kovoti su sukčiais neveiks, nes jiems lieka pakankamai daug spragų, kaip įstatymą apeiti. Gali atsirasti šešėlinė SIM kortelių rinka, niekas nedraudžia naudotis tomis kortelėmis, kurios atvežamos iš kitų šalių.
- VRM vertinimu, vien sukčiavimais per metus padaroma ne mažiau kaip 20 mln. eurų žala vartotojams ir tikėtina, kad sprendimai, kurių reikėtų SIM kortelių registracijai vykdyti, lemtų mažesnę finansinę naštą.
Pavasarį Seime buvo svarstomas Seimo nario Mindaugo Skritulsko registruotas Elektroninių ryšių įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas dėl išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracijos.
Įstatymo pakeitimais siūloma įpareigoti mobiliojo ryšio vartotojus teikti savo asmens duomenis perkant išankstinio mokėjimo SIM korteles, taip pat mobiliojo ryšio operatoriams nustatyti prievolę kaupti išankstinio mokėjimo SIM kortelių savininkų duomenis. Teigiama, jog tokia priemonė padėtų užkardyti telefoninio sukčiavimo ir kitokio pobūdžio sukčiavimo nusikaltimus.
Pastebėta, jog per 2021–2022 metus buvo padaryta apie 550 nusikaltimų, kuriems pasitelkti mobiliojo ryšio telefonai. Taip pat atkreiptas dėmesys, jog nusikaltėliai dažniausiai naudojasi išankstinio apmokėjimo SIM kortelėmis, kurias kartu su telefonais keičia kasdien, kartais net ir keletą kartų per dieną. Naudodamiesi vien tik tuo, sukčiai per metus padaro vidutiniškai 987 tūkst. eurų turtinės žalos.
Telefonas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Vyriausybė tokiam siūlymui pritaria, tad tolimesnis šio projekto likimas bus sprendžiamas Seimo rudens sesijoje, LRT.lt teigė M. Skritulskas.
Įstatymo projekte numatyta, kad išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija galėtų įsigalioti nuo 2024 metų sausio 1 dienos. Seimo nario manymu, šis projektas turėtų prasiskinti kelią.
„Suprantama, kad telekomunikacijų bendrovių, kurių pajamoms šios SIM kortelės turi labai didelę reikšmę, lobistai šiuo metu aktyviai bando įtikinti kolegas, kad šis įstatymas yra ydingas, tačiau vis dėlto esu linkęs manyti, kad su tam tikromis kompromisinėmis išlygomis, pavyzdžiui, numatant pereinamąjį laikotarpį, įstatymo projektas turėtų skintis kelią“, – LRT.lt pakomentavo M. Skritulskas.
Sukelia daug nepatogumų, nes dažniausiai tenka vykti į saloną
Lietuvoje gyvenantis Valdas LRT.lt pasakojo, jog yra išbandęs, kaip atrodo SIM kortelių registracija kitose šalyse. Jis teigė, kad įprastai stengiasi šios procedūros išvengti ir tokiu atveju kortelės nepirkti, nes tai išties sukelia daug nepatogumų.
„Kai kuriose šalyse, kur paaiškėdavo, kad reikia registruotis, pagal galimybes stengdavausi nepirkti kortelės. Kiek teko susidurti su registravimu, visur labai nepatogu. Pavyzdžiui, Lenkijoje nusipirkęs kortelę prekybos centre manai, kad turėtų veikti, papildymas veikia iškart. O pasirodo, kad reikia registruotis, tokia galimybė yra tik nuvykus į saloną“, – aiškino pašnekovas.
Valdas teigė, kad tik vienoje šalyje sistema veikė gana paprastai ir užsiregistruoti pavyko greitai. Reikėjo pasidaryti asmenukę, nufotografuoti savo asmens dokumentą ir sistema taip identifikavo vartotoją. Visur kitur dažniausiai reikia eiti į mobiliojo ryšio operatoriaus fizinį saloną.
Telefonas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Jeigu keliauji per šalį ir nori tiesiog pervažiuoti, o tuo metu reikia tos šalies interneto, tai labai sudėtinga. Reikia važiuoti į miestą, dažniausiai miesto centrą, pasistatyti automobilį, rasti tą saloną. Komplikuota, jei kortelės reikia tik trumpam“, – sakė vyras.
Nors Europos Sąjungoje (ES) galima naudotis ir savo ryšiu, kuris papildomai nekainuoja, internetas visgi yra ribotas. Būnant kitoje šalyje kelias savaites, turimų duomenų dažniausiai nepakanka, ypač jeigu internetu aktyviai naudojamasi, pavyzdžiui, navigacijai, vaizdo skambučiams, darbui. Tuomet už papildomus duomenis reikia pakloti nemažai arba pirkti vietinę SIM kortelę.
Pašnekovas įvardijo nemanantis, kad kortelių registracija gali pasiteisinti kaip vertinga priemonė saugantis nuo sukčių.
„Maroke ir dar vienoje ES šalyje kortelę užregistravo ir manęs net nepaprašė jokio dokumento. Ar toks registravimas nuo kažko apsaugo, abejoju. Jeigu kažkas norės apeiti tokią sistemą, tikrai apeis, čia tik sukuria vargo paprastiems sąžiningiems vartotojams, kuriems reikia pasinaudoti ta kortele“, – LRT.lt pasakojo Valdas.
Siūlymui pritaria, tačiau įspėja dėl šešėlinės rinkos
Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, 2023-iųjų antrąjį ketvirtį išankstinio apmokėjimo SIM kortelių naudotojų buvo daugiau nei 1,2 milijono – jos sudarė beveik 26 proc. visų rinkoje esančių aktyvių SIM kortelių.
RRT tarybos pirmininko pavaduotojo Dariaus Kuliešiaus teigimu, siūlomas naujas teisinis reguliavimas yra aktualus nusikalstamų veikų prevencijai ir daugumoje ES šalių tokia praktika egzistuoja, pavyzdžiui, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Belgijoje. Todėl RRT tokiai priemonei pritaria.
Tačiau pateikti neginčijamų įrodymų, jog tokia priemonė iš esmės keičia padėtį kovojant su nusikalstamumu, jis tikino negalintis.
„Asmenys, kurie vykdo nusikalstamas veikas, turi galimybę netrukdomai įsigyti ir atsivežti išankstinio mokėjimo SIM kortelių iš ES šalių, kuriose registracija netaikoma. ES valstybių narių atvežtoms kortelėms galioja „skambink užsienyje kaip namie“ (angl. Roam Like At Home – RLAH) principas. Be to, negalima atmesti tikimybės, kad gali atsirasti šešėlinė rinka, kurioje būtų prekiaujama socialiai pažeidžiamų asmenų ar veiklos nevykdančių įmonių vardu registruotomis SIM kortelėmis“, – atkreipė dėmesį D. Kuliešius.
Telefonas / J. Elinsko / BNS nuotr.
Jis įvardijo, jog išankstinio apmokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos yra lanksčiausia, paprasčiausia ir greičiausiai pigiausia elektroninių ryšių paslaugų užsakymo forma. Tai lemia, kad vieni iš pagrindinių šių paslaugų vartotojų yra nepilnamečiai bei pagyvenę asmenys, nenorintys prisiimti ilgalaikių sutartinių įsipareigojimų.
„Privaloma visų išankstinių mokėjimo kortelių registracija neabejotinai pareikalautų papildomų išlaidų operatoriams, todėl RRT teikė siūlymą registruoti tik naujai parduodamas SIM korteles, kad pakeitimas nelemtų paslaugų brangimo galutiniams vartotojams“, – teigė D. Kuliešius.
Problemos iš esmės neišspręs
„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene Asta Buitkutė priminė, kad išankstinio apmokėjimo SIM kortelės naudojamos ne tik privačių asmenų, bet taip pat svarbios užtikrinant įvairių paslaugų techninį aptarnavimą, pavyzdžiui, automatinių vartų atidarymo ar apsaugos tarnybų darbą.
Jos teigimu, šių kortelių registravimas yra šiuolaikinių tendencijų neatliepiantis bandymas spręsti sukčiavimo bei nusikalstamumo problemas.
„Jis nesprendžia realios problemos ir netgi gali aktualizuoti naujus nusikaltimo būdus. Pavyzdžiui, nelegalią prekybą išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis. O tai savaime reikštų, kad galutinio SIM kortelės turėtojo duomenys identifikuojami nebūtų. Siūlomas reguliavimas taip pat neužkirs kelio vartotojams naudoti Lietuvoje neidentifikuotas, pavyzdžiui, kitose valstybėse įsigytas SIM korteles“, – LRT.lt komentavo A. Buitkutė.
„Tele2“ / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Pasak pašnekovės, remiantis įvairių institucijų duomenimis matoma, kad sukčiavimas jau yra įgijęs naujas formas, kurioms šis siūlomas reguliavimas kelio neužkirs – piktavaliai su žmonėmis susisiekia ne tik telefono ryšiu, bet ir įvairiomis, dažniausiai šifruoto kodo mobiliosiomis programėlėmis.
Auganti jų naudojimo tendencija rodo, jog ilgainiui jos gali tapti dominuojančiu apgaulės būdu, o registravimas problemos nesprendžia.
Neturėtų didinti socialinės ir skaitmeninės atskirties visuomenėje
Vytautas Bučinskas, bendrovės „Telia“ Verslo užtikrinimo ir transformacijos skyriaus vadovas atkreipė dėmesį, kad išankstinio apmokėjimo SIM kortelėmis dažnai naudojasi ir turistai. Jos taip pat naudojamos ir trumpalaikiams tikslams, pavyzdžiui, norint įdėti skelbimą į portalą.
Jis sutiko, kad SIM kortelių registracija gali būti naudinga didinant skaidrumą valstybėje ir siekiant tam tikrų nusikaltimų prevencijos. Tokia praktika pasitelkta daugelyje ES šalių, vartotojo identifikacija neišvengiama norint naudotis eSIM ir mobiliojo parašo paslaugomis.
Pašnekovas pabrėžė, kad šis metodas negali didinti nei socialinės, nei skaitmeninės atskirties visuomenėje.
„Išankstinio atsiskaitymo paslaugas naudoja daug garbingo amžiaus žmonių, kuriems net ir paprastas nuotolinio identifikavimo procesas taptų iššūkiu. Šimtai tūkstančių išankstinio mokėjimo SIM kortelių yra naudojamos ir nuotoliniuose įrenginiuose – vartų, signalizacijų ir įvairių daiktų interneto sprendimų valdymui. Visų jų registracija vartotojams sukeltų ne tik didelį nepatogumą, bet ir chaoso riziką, jei jos būtų blokuojamos“, – pastebėjo V. Bučinskas.
„Telia“ / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Anot jo, siekiant išvengti nepatogumų didžiajai daliai vartotojų, prasminga būtų registruoti tik naujas išankstinio mokėjimo SIM korteles. Be to, įstatymas turėtų suteikti operatoriams bent pusmetį įdiegti papildomas registracijos sistemas ir informuoti klientus.
Operatorių išlaidos gali paveikti paslaugų kainas
Marta Bogužaitė, „Labas“ komandos vadovė „Bitėje“, LRT.lt taip pat antrino, jog ši priemonė telefoninių sukčių problemos nespręs. Anot jos, įsigilinus ir žinant, kaip techniškai veikia sukčiavimas, tai yra akivaizdu.
Kaip ir buvo minėta, išankstinio apmokėjimo korteles bus nesunkiai galima įsivežti iš kitų šalių, kuriose jos nėra registruojamos, ir sėkmingai naudotis ryšio paslaugomis nepatiriant didesnių išlaidų. Dėl jau minėto RLAH galima nusipirkti kortelę Latvijoje ir naudotis Lietuvoje – skambučiai kainuoja tiek pat.
„Taip pat atsirastų niša pilkai tarpininkų rinkai, kurie perpardavinėtų jau užregistruotas korteles kitiems asmenims. Todėl norimas rezultatas netgi galimai būtų priešingas“, – pastebėjo M. Bogužaitė.
Anot jos, toks sprendimas šimtams tūkstančių Lietuvos žmonių reikštų vargą ir išlaidas. Jiems reikėtų arba nuotoliniu būdu registruoti įsigytą kortelę, arba vykti į fizines registracijos vietas.
„Būtent pastarąjį būdą tikrai rinktųsi vyresnio amžiaus žmonės, taip pat gyvenantys miesteliuose ir kaimuose, vadinasi, jie patirtų ne tik vargo, bet ir išlaidų, nes ryšio tiekėjų salonai įsikūrę didesniuose miestuose ir miesteliuose. Žmonės, kurie neužregistruotų savo SIM kortelės, gali apskritai likti be ryšio“, – sakė M. Bogužaitė.
„Bitė Lietuva“ / Pranešimo spaudai nuotr.
Bendrovės „Telia“ atstovo teigimu, pokyčiai kainoje menkai atsispindėtų, tačiau „Tele2“ ir „Bitė“ neslepia – ši priemonė mobiliojo ryšio operatoriams užkraus papildomą naštą, o tai vėliau, tikėtina, bus įskaičiuota į paslaugų kainas.
„Bet kuris siūlomas reguliavimas – visų išankstinio mokėjimo SIM kortelių ar tik naujų registravimas – pareikalaus investicijų. Naujų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo atveju operatoriai patirtų finansinių ir administracinių nepatogumų – toks pokytis reikalautų papildomų investicijų į įrangą, jos palaikymą, papildomų klientų duomenų ir dokumentų kopijų kaupimą, archyvavimą ir kitas sritis“, – įvardijo A. Buitkutė.
Siūlomai priemonei nepritaria ir siūlo ją iš esmės tobulinti
Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Emilis Ruželė įsitikinęs – SIM kortelių registravimas norimo poveikio neturės. Priemonės įgyvendinimas sudėtingas, brangus ir gali sukelti papildomų nepatogumų gyventojams.
Jis sutiko su kitais kalbintais pašnekovais, jog tai gali paskatinti šešėlinę prekybą SIM kortelėmis, neužkirs kelio naudoti įsigytas kitose valstybėse.
„Taip pat ši priemonė niekaip nesprendžia problemos, kad didelė dalis nusikaltimų padaroma ne telefono ryšiu, o per mobiliąsias programėles kaip „Viber“, „WhatsApp“, „Signal“ ir pan.“, – teigė jis.
E. Ruželės manymu, tokia iniciatyva gali turėti neigiamos įtakos labiausiai pažeidžiamoms visuomenėms grupėms, tokioms kaip senjorai ar asmenys su negalia, kuriems neretai paslaugas užsako ir apmoka kitas asmuo. Įsigaliojusi priemonė sunkintų labiausiai pažeidžiamų visuomenės dalių galimybes palaikyti ryšį.
Telefonas / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Operatoriai, įgyvendindami šią priemonę, turės kaupti išankstinio mokėjimo SIM kortelių savininkų duomenis, o tai lemtų išties dideles papildomas išlaidas.
„Nemanome, kad ši priemonė dabartine savo apimtimi turėtų norimą efektą sukčiavimo atvejų mažinimui, nes paliekamos didelės spragos, kuriomis gali pasinaudoti tie patys sukčiai. Laikomės pozicijos, kad priemonė turėtų būti iš esmės tobulinama“, – LRT.lt komentavo E. Ruželė.
Išlaidos būtų mažesnės nei patiriama žala dėl sukčiavimo
Vidaus reikalų ministerija raštu atsiųstame komentare aiškino, jog stebint nusikalstamų veikų tendencijas matoma, kad neregistruotų išankstinio mokėjimo SIM kortelių naudojimas itin aktualus ne tik sukčiavimo srityje, jos pasitelkiamos kitiems nusikaltimams ar administraciniams nusižengimams.
„Minėta priemonė pasiteisintų tiek nusikalstamų veikų prevencijos, tiek nusikalstamų veikų atskleidimo srityse, kadangi dažniausiu atveju išankstinio mokėjimo SIM kortelės yra naudojamos kaip vienas iš būdų nusikaltėlių tapatybei maskuoti. Vertinant galimas šios priemonės spragas, pažymėtina, kad nusikalstamas veikas vykdantys asmenys visuomet ieško kitų būdų, kaip išlikti neidentifikuotiems, tačiau manome, kad tikslinga koncentruotis į dabartinę problematiką ir bet kokiu atveju įžvelgtina šios priemonės naudą“, – rašoma LRT.lt atsiųstame komentare.
Telefonas / John Tuesday/Unsplash nuotr.
Ministerijos vertinimu, pritaikius šiuolaikinius sprendimus, vartotojo duomenų pateikimas neturėtų sukelti nepatogumų vartotojams ar sumažinti paslaugų prieinamumą. O vertinant galimą kainų pokytį, svarbu atrasti balansą tarp privačių interesų ir viešojo saugumo užtikrinimo poreikio.
„Vien sukčiavimais per metus padaroma ne mažiau kaip 20 mln. eurų žala vartotojams, nevertinant kitų nusikalstamų veikų, kurias vykdant, norint užmaskuoti tapatybę, naudojamos išankstinio apmokėjimo paslaugos SIM kortelės, padaromos žalos. Tikėtina, kad šiuolaikinės technologijos ir mobiliojo ryšio operatorių naudojami sprendimai, susiję su paslaugų naudotojų identifikavimu (pvz., savitarnos svetainės), lemtų mažesnę naštą dėl paslaugų vartotojų registravimo“, – teigiama komentare.
na ir kas,betkuo prisistatys ir tiek