Tik kiek daugiau nei pusė automobilių Lietuvoje iš pirmo karto įveikia techninę apžiūrą. O štai Estijoje ir Lenkijoje, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, gerais pripažįstama daugiau nei 90 proc. automobilių.
Dažniausios priežastys
Pasak Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovo Renaldo Gabarto, dažniausia priežastis, dėl ko automobiliai neįveikia techninės apžiūros, yra netinkamai šviečiantys ar sugedę žibintai.
„Penketukas didžiausių techninių trūkumų, kurie užkerta kelią dalyvauti eisme, tai šviesos žibintų signalizacija, kuri sudaro 30 proc. trūkumų grupės, pakaba, skysčių nuotėkis (jis yra labiau susijęs su aplinkos tarša, bet jei iš variklio teka skysčiai, tai jis serga antra vėžio stadija), vairo mechanizmas ir stabdžiai“, – vardija R. Gabartas.
Renaldas Gabartas | V. Pilkausko nuotr.
„Transekstos“ atstovas pastebi, kad situacija skirtinguose Lietuvos miestuose yra nevienoda. Štai didmiesčiuose daugiau nei pusė automobilių techninę apžiūrą įveikia iš pirmo karto, o mažesniuose miesteliuose šis skaičius nesiekia nė pusės.
„Didžiuosiuose miestuose, kur, tikėtina, yra naujesnis transporto parkas, tai yra Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, siekia 57 proc. iš pirmo karto. Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Utenoje, Telšiuose, Marijampolėje, tai yra 48–50 procentų. Tas skirtumas dešimčia procentinių punktų yra labai apčiuopiamas.
Reikia atkreipti dėmesį, kad ne visur yra vienoda kelių būklė. Kai kurie regionai yra blogiau susitvarkę, kai kurie geriau. Kalbant apie pakabą, tai vienose techninės apžiūros įmonėse trečdaliu mažiau fiksuojama pakabos gedimų, lyginant su Lietuvos vidurkiu, o kai kur – iki 60 proc. daugiau“, – aiškina R. Gabartas.
Lenkijoje ir Estijoje – liberalesnė sistema
Jis pabrėžia, kad kaimyninėje Lenkijoje ir Estijoje skiriasi techninės priežiūros ir kontrolės sistema.
Techninė apžiūra | D. Umbraso / LRT nuotr.
„Tiek pas lenkus, tiek pas estus ji yra liberalizuota. Lenkijoje beveik visi juridiniai asmenys, kurie išreiškia norą atlikinėti techninę apžiūrą, ją ir atlikinėja. Ten skaičius yra žvėriškai didelis. Ten kontrolės mechanizmo nėra: atvažiuoji į servisą ir išvažiuoji turėdamas žalią lapą arba leidimą dalyvauti eisme. Sakyti, kad 98 proc. keliais važinėjančių automobilių neturi trūkumų, yra, švelniai tariant, neteisybė“, – teigia pašnekovas.
LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas sutinka, kad sistema ten yra liberalesnė nei Lietuvoje, o apžiūrų skaičius, anot jo, kasmet siekia per 20 milijonų.
„Turbūt valstybė nebuvo pasirengusi labai kontroliuoti mechanizmo. Kalbama, kad galbūt sistema yra per daug liberali ir bandoma ją reformuoti, bet jos reforma keliauja po ministerijas ir Seimą jau gal 5 metus. Iš vienos pusės įmonės, kurios atlieka apžiūrą, nori, kad būtų padidinta apžiūros kaina, o iš kitos pusės yra valstybės tarnautojų siūlymas, kad būtų privaloma kelti bent 5 automobilio nuotraukas į bendrą techninės apžiūros sistemą“, – aiškina L. Vaičiūnas.
Anot pašnekovo, Lenkijos eismo saugumas pastaraisiais metais pakito į teigiamą pusę, daugiau dėmesio skiriama ir kelių būklei. „Atrodo, kad techniškai netvarkingi automobiliai nesudaro didelio ar pastebimo poveikio eismo saugumui šalyje“, – teigia L. Vaičiūnas.
Techninė apžiūra | D. Umbraso / LRT nuotr.
Estijoje – korupcijos skandalas
Pasak LRT bendradarbio Estijoje Vaido Matulaičio, statistika Estijoje taip pat viršija 90 proc., bet skaičiai gali būti pasenę. Estijoje, anot jo, buvo nustatyta ir korupcijos atvejų.
„Paskui buvo didelių reidų, Estijos kriminalinė policija kartu su prokuratūra tikrino techninio aptarnavimo centrus ir ten buvo stulbinantys skaičiai, per vieną reidą buvo sulaikyti 150 automobilių savininkų ir 12 techninio aptarnavimo specialistų, kurie buvo pagauti duodant ir imant kyšį. Buvo įvardijama, kad vienkartinis tarifas – 25 eurai“, – pasakoja jis.
Po šios situacijos, kaip pasakoja V. Matulaitis, buvo pradėta diegti stacionari vaizdo stebėjimo įranga techninio aptarnavimo centruose.
„Po to gana stipriai pasikeitė situacija, pagal tam tikrus parametrus pasikeitė net 5 kartus. Prieš kelis mėnesius buvo bandoma įvesti kūno stebėjimo kameras, kad visi darbuotojai jas turėtų, dėl to buvo kilęs didelis pasipriešinimas. Tie užaukštinti skaičiai yra būtuoju laiku“, – tikina LRT bendradarbis Estijoje.
Techninė apžiūra | E. Genio / LRT nuotr.
Laikomasi ES reikalavimų
Kaip teigia „Transekstos“ atstovas, Lietuvoje avarijos priežastis linkstama nurašyti nesaugiam greičiui arba vairavimui apsvaigus.
„Kiek yra techninių priežasčių pas mus, tai tik neseniai pradėta kreipti dėmesį. Iš pradžių kalbėta, kad 2–4 proc., o patys vokiečiai sako, kad pas mus 8 proc. tik dėl techninių priežasčių, kai vairuotojas būdamas adekvatus nesugeba suvaldyti automobilio dėl to, kad neveikia kai kurie mechanizmai“, – aiškina R. Gabartas.
Paklaustas, ar Lietuvoje nėra per griežti reikalavimai techninei automobilių apžiūrai, R. Gabartas tikina, kad techniniai trūkumai yra apibrėžti ir reglamentuoti Europos Sąjungos.
„Techninis trūkumas yra techninis trūkumas visur ir jis turėtų būti panašiai vertinamas. Europiniais standartais yra apibrėžta, ką reikia tikrinti, ir čia mes nesame griežtesni. Kontrolės mechanizmas Lietuvoje atskirtas nuo serviso paslaugų ir nėra taip, kad pats sumontavai ir pasakei, kad čia viskas gerai, kaip yra pas lenkus“, – teigia pašnekovas.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
