Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras ne tik metus laiko neturi nuolatinio vadovo, bet nesulaukia ir savivaldybės valdininkų atsakymo, kada galėtų būti paskelbtas konkursas direktoriaus pareigoms užimti. Sausio 7 d. įvairioms nevyriausybinėms, o ir valstybinėms institucijoms atstovaujantys aktyvūs smalininkiečiai ir viešviliškiai raštu kreipėsi į savivaldybės vadovus ir tarybą, bet taip ir liko vieni patys rymoti prie savo problemos – atsakymo negavo.
Problemą išdėstė raštu
Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras – ne vienintelė savivaldybės įstaiga, kuriai vadovauja laikinai į direktoriaus pareigas paskirti darbuotojai. Pavyzdžių nesunkiai būtų galima rasti peržvelgus ir kultūros, ir švietimo įstaigas, tačiau Smalininkų ir Viešvilės gyventojams labiausiai rūpi jų kultūros centras. Žmonės įsitikinę, kad vienerių metų laikotarpio pakanka paskelbti konkursui.
Po raštu savivaldybės merui Skirmantui Mockevičiui, savivaldybės tarybai ir administracijos direktorei Rūtai Vančienei, atstovaudami Smalininkų ir Viešvilės bendruomenėms, pasirašė keturiolika asmenų. Tarp jų yra ir seniūnų, seniūnaičių, ir net laikinai šio kultūros centro direktoriaus funkcijas atliekančio darbuotojo parašai.
Smalininkų ir Viešvilės gyventojai į rajono valdžią kreipėsi neapsikentę akis bandančio neveiklumo. Žmonės nebenori taikstytis su sunkiai suprantamu delsimu ir prašo skelbti konkursą Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro vadovo pareigybei užimti.
„Gyventojai jau ilgą laiką išreiškia susirūpinimą dėl vadovavimo centrui trūkumo, pastebimai sumažėjus kultūros renginių dažnumui ir įvairovei, o bendruomenės meno kolektyvams susidūrus su vadovavimo ir koordinavimo stoka, pastebėtas neigiamas poveikis kultūros centro veiklai ir bendruomenės poreikių tenkinimui“, – teigiama rašte ir tvirtinama, kad laikinasis centro vadovas neturi galimybių pilnai atlikti savo funkcijų, nes privalo vykdyti ir tiesiogines pareigas.
Gyventojai mano, kad kultūros centro darbas organizuojamas neefektyviai, kyla grėsmė veiklų tęstinumui, o renginiai kokybe neatitinka poreikių. Visa tai kelia nerimą žinant, kad 2027 metus Seimas paskelbė dailininkės Lidijos Meškaitytės metais. Gyventojai įsitikinę, kad ši tema ypač svarbi, susijusi su krašto tapatybe, kultūriniu gyvenimu ir ateities planais, todėl jau dabar laikas ruoštis, sutelkti komandą šiam neeiliniam darbui, kuris ateityje turėtų tęsinį išsaugant L. Meškaitytės kūrybinį palikimą, jos būties prasmę šiam kraštui.
Pastatas yra – veiklos pasigenda
Tačiau kol kas, ypač smalininkiečiams, skaudi ne vienerius metus prastėjimo linkme vykdoma ar tik imituojama kultūros centro veikla. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras Smalininkuose turi renovuotą pastatą. Ne taip seniai iškilmingai buvo kerpamos juostelės su viltimi, kad čia klestės kultūra. 2020 metais, pavasariop, buvo pristatyti pirmo etapo darbai, gerokai pakeitę senąjį Smalininkų kultūros centro pastatą – Europos Sąjungos parama šiam projektui atsiėjo 250258 Eur, savivaldybė savo lėšomis prisidėjo 63309 Eur. Už poros metų, Kultūros ministerijai skyrus papildomus 189291,47 Eur, kokybiškai pastatas dar pasistūmėjo į priekį.
Tuomet, džiaugsmo neslėpęs savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, surengtose iškilmėse darbams pristatyti, dėkojo Tauragės regiono savivaldybių merams, supratusiems šio darbo svarbą ir sutikusiems, kad lėšos būtų skirtos pastatui Smalininkuose sutvarkyti. „Gražus Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro darbas ir direktoriaus iniciatyva mus įpareigojo daryti viską, kad šis unikalus, Mažosios Lietuvos istoriją ir kultūrą įprasminantis pastatas būtų prikeltas naujam gyvenimui. Tai dovana visai Smalininkų miestelio bendruomenei, kuri to verta“, – kalbėjo S. Mockevičius.
Viešvilės ir Smalininkų bendruomenės tikrai nusipelno šios dovanos, tačiau mero tuomet išsakytos pagyros kultūrinei veiklai šiandien realybės neatitinka. Bendruomenė gavo pastatą, bet kultūrinės idėjos, jų įsitikinimu, traukiasi, o išsvajotose patalpose ramiai voratinklius gali regzti vorai – kultūrinė veikla jiems nelabai trukdo.
Prašo neatidėlioti konkurso
Raštą merui, savivaldybės tarybai ir administracijos direktorei adresavę įvairių Viešvilės ir Smalininkų nevyriausybinių organizacijų vadovai ar atstovai mato vienintelę išeitį – kuo greičiau skelbti konkursą Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti, ir su nauju vadovu sieja kultūrinį šio krašto atgimimą.
Nors raštą pasirašiusiųjų sąrašas ilgas, apie kokį nors realų judesį šia linkme beveik niekas nieko negirdėjo. Smalininkų bendruomenės pirmininkė Vanda Stonienė, kurios rekvizitai nurodyti kreipimesi į rajono valdžią, teigia atsakymo negavusi, nors terminai seniai išseko – raštas parašytas dar sausio 7-ąją.
Smalininkų seniūnas Ramūnas Alminas sako, kad tokio „žvalgybinio“ pokalbio būta. Turbūt apie tą patį pasikalbėjimą, paprašyta įvertinti situaciją, redakciją informavo ir savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Aušra Baliukynaitė. „Apie kultūrinio gyvenimo poreikius ir perspektyvas Smalininkuose ir Viešvilėje savivaldybės vadovai kalbėjosi su bendruomenių nariais siekiant šio krašto identiteto išlaikymo ir kultūrinio gyvenimo tęstinumo ieškant įvairių darbo formų. Apie kultūrinio gyvenimo organizavimą šiame Jurbarko rajono krašte bus kalbamasi ir su vietos bendruomene, ir su savivaldybės tarybos nariais“, – atsakyme redakcijai rašo A. Baliukynaitė.
Skyriaus vedėjos teigimu, bet kuriai kultūrine veikla besirūpinančiai organizacijai, taip pat ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centrui, svarbus ne tik vieno asmens, vadovo, buvimas, bet ir visi joje dirbantys, organizuojantys ir vykdantys veiklas, jų siūlomų paslaugų spektras.
„Savivaldybės vadovai, Švietimo, kultūros ir sporto skyrius stebi ir kartu su Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro darbuotojais analizuoja vykdomas ir galimas darbo kryptis, jų įgyvendinimo laiką, techninių klausimų sprendimą, galimybes plėsti paslaugas pasitelkiant kitų kultūros įstaigų turimus resursus“, – situaciją aiškina vedėja.
Tačiau didžioji dalis aktyvių Viešvilės ir Smalininkų bendruomenės narių Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjai, išsakančiai oficialią ir valdininkišką poziciją, nepritaria. Gyventojai mano, kad su dabartinėmis pajėgomis skyriaus vedėjos matomų galimybių „plėsti paslaugas“ jie neįžvelgia.
Buvusiam šio kultūros centro direktoriui Arvydui Griškui pakeitus darbą, nuo pernai vasario 7 d. laikinai vykdyti direktoriaus funkcijas buvo pavesta renginių organizatoriui Sauliui Šmuilaičiui. Jo parašas po kreipimusi skelbti konkursą vadovo pareigybei užimti, taip pat yra. S. Šmuilaitis, atkreipdamas dėmesį į Mažosios Lietuvos Jurbarko kultūros centro specifiką, sako, kad dirbti dviejuose šio centro padaliniuose – Viešvilėje ir Smalininkuose – nėra lengva. Jis teigia, kad 2024-ųjų pradžioje laikinai perėmęs direktoriaus pareigas, nieko nesugadino – renginių, kiek buvo suplanuota, tiek ir įvyko, ir nė vieno kolektyvo jo iniciatyva atsisakyta nebuvo. Kiek rado pradėjęs dirbti, tiek ir yra.
Viešvilės situacija likus be nuolatinio vadovo kiek geresnė nei Smalininkų – čia vis dar repetuoja „Vėtrungės“ dainininkės, vaikų ir jaunimo dainavimo studija „Vivo“, veikia ir kūrybiniai būreliai. O štai Smalininkuose veiklos nedaug.
Vadovų laikinumo statusui nepritarė
Nors savivaldybę bendruomenių raštas pasiekė sausio pradžioje, tarybos nariams jis buvo peradresuotas tik vėliau. Viešai apie problemą prabilta sausio mėnesį vykusiame Kolegijos posėdyje. Politikai priekaištavo savivaldybės merui dėl ne tik šiame kultūros centre, bet ir kitose savivaldybės pavaldumo įstaigose neskelbiamų vadovų konkursų. Laikinų direktorių gausa Jurbarke jau prilyginama anekdotinei situacijai. Opozicijos lyderis Algirdas Pieniuta ragino neatidėlioti ir skelbti konkursus. „Laikinumui nepritariu ir manau, kad tai nėra normalu“, – sakė A. Pieniuta.
„Vienas iš pirmųjų klausimų – ar tikrai kultūros centrą prijungs prie Jurbarko kultūros centro. Žmones tas veda į neviltį – galbūt taip bus, o gal – kitaip“, – kalbėdamas apie smalininkiečių susirūpinimą kultūros centru sakė tarybos narys Petras Vainauskas.
Pasak jo, yra terminai, kiek gali dirbti laikinas vadovas, ir visuomenei ne tas pats, kodėl šis klausimas nesprendžiamas. „Nėra gerai, kad neskelbiami konkursai“, – sakė P. Vainauskas, nesutikdamas su mero Skirmanto Mockevičiaus samprotavimu, kad yra skirtumas, ar vadovas laikinas, ar darbuotojui yra pavesta atlikti pareigas.
„Nė vieno laikino neturim, visiems pavesta atlikti pareigas“, – neslėpdamas pašaipos dėl tokio aiškinimo replikavo P. Vainauskas ir tiesiai šviesiai sakė – „vyniojat į vatą“. Jo įsitikinimu, apsispręsti dėl Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro reikia neatidėliojant ir neieškant pasiteisinimų.
Dalis aktyvių bendruomenių atstovų į stagnaciją atvedusį „laikinumą“ sieja su Jurbarko kultūros centro direktoriaus konkursu – esą šiam įvykus, galbūt bus apsispręsta dėl įstaigų sujungimo. Tačiau savivaldybės tarybos narių gretose – nei daugumos, nei opozicijos – tokios prognozės dar neaptariamos, tad belieka laukti.
Šį trečiadienį pasitikslinus, galima tik patvirtinti, kad atsakymo dėl kultūros centro gyventojams savivaldybė vis dar neparašė, nors terminas seniai išseko. Į raštą nuo jo gavimo per dvidešimt dienų derėtų atsakyti bent iš padorumo. Tik šis, pasirodo, irgi valdiškas.
Jolita Pileckienė
