Girdžiškiai gali džiaugtis miestelyje turėdami ne vieną kultūros židinį: gražius renginius organizuoja kultūros darbuotojai, į spektaklius kviečia teatras, o bibliotekininkė Vilija Stoškienė, pasitelkusi į pagalbą kraštietį kraštotyrininką Vytautą Lekutį, nuolat rengia įdomias parodas. Šįkart biblioteka kviečia į Juozui Tumui-Vaižgantui skirtą parodą.
Šiemet minimos kunigo ir rašytojo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės, todėl Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius paskelbė Juozo Tumo-Vaižganto metais.
J. Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, kritikas ir literatūros istorikas, kurio kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp to meto rašytojų.
Girdžių miestelio bibliotekoje atidarytoje parodoje „Lietuvos kultūros šviesos simbolis – Juozas Tumas-Vaižgantas“ eksponuojami leidiniai, susiję su tuo laikotarpiu, kai J. Tumas dėstė lietuvių literatūros istoriją Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Parodoje galima pasklaidyti 1924 m. išleistas knygeles „Lietuvių literatūros paskaitos. Draudžiamasis laikotarpis“, „Broliai Juzumai-Juzumavičiai ir Kazimieras Skrodzkis“, 1925 m. leidimo „Apžvalga ir apžvalgininkai“, „Lietuvių literatūros draudžiamojo laiko paskaitos“. „Įdomu, kad ši iš pažiūros visai nekalta knygelė užkliuvo sovietmečio spaudos sargams ir turi antspaudą: „Lietuvos TSR Valstybinė Centrinė biblioteka. Specialiojo saugojimo skyrius“, tai yra buvo „įkalinta“ specfonde, uždarame bibliotekos skyriuje, kurioje specialiu nutarimu buvo saugomi viešai neprieinami leidiniai, į kurį patekti ar gauti vietoje paskaityti buvo galima tik gavus leidimą, bet ir jį išduodavo ne visiems“, – pasakoja V. Lekutis.
Parodoje galima išvysti ir kunigo J. Tumo redaguotų leidinių. Tai – „Tėvynės sargo“ 1898 m. vasario mėn. Nr. 2. Kaip rašoma jubiliejiniame „Jaunosios Lietuvos“ 1932 m. leidinyje: „nuo 1897 metų visa „Tėvynės sargo“ redagavimo našta gulė beveik ant vieno Tumo pečių. Jis apie penkerius metus nešiojosi „Tėvynės sargo“ „redakciją“ savo sutanos kišenėse.“
1921 m., kan. Juozo Tumo pastangomis įsteigiamas žurnalas „Mūsų senovė“, skirtas Lietuvos istorijos medžiagai rinkti. Žurnalas buvo leidžiamas 1921–1922 m., redaguojamas J. Tumo. 1937 m. šis žurnalas buvo atgaivintas ir ėjo iki 1940 m., redaguojamas Vaclovo Biržiškos, o kiekvieno numerio viršelyje buvo pažymima, kad jį „Įsteigė 1921 m. kan. Juozas Tumas“. Abu šiuos numerius irgi galima išvysti parodoje. Taip pat čia eksponuojamas ir „Vaižganto raštų“ XII tomas, išleistas Kaune 1929 m.
Kadangi kan. J. Tumas-Vaižgantas buvo Lietuvių tautiškosios jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos Garbės narys, tai tos sąjungos įkūrimo penktosioms metinėms paminėti išleistame leidinyje ilgu pavadinimu „A. Merkelis.„Jaunoji Lietuva“. LTJ „Jaunosios Lietuvos“ S – gos siekimai, idėjos, vadai ir 5 m. veikimo apžvalga“, išspausdintas didelis straipsnis „Kan. Dr. Juozas Tumas-Vaižgantas“. Lietuvių jaunuomenės tautiško laikraščio 1933 m. 17-18 numeris beveik visas paskirtas Vaižganto netekčiai paminėti.
Pasak V. Lekučio, Vaižgantas yra susijęs ir su mūsų kraštu. Nors ir nedaug – tik keletą mėnesių – yra dirbęs Stakiuose. Taip aprašomas jo persikėlimas darbui į Stakius jau minėtame „Jaunosios Lietuvos“ leidinyje: „Vyskupas 1906 m. kovo 2 d. iškėlė Tumą į Stakius. Persikelti į naują vietą pačiu pavasario polaidžiu buvo sunku. Saulė sniegą ir ledą sparčiai tirpdė, o naktimis dar šaldavo. Tačiau šaltis buvo menkas ir vežimai gruodą lauždavo.Tokiu baisiu keliu niekas nenorėjo patalkininkauti ir net prašomi arklių nedavė. Teko vienam pačiam su savo arkliukais tokį didelį kelią bristi ir ko galo negauti tris kart po 30 mylių suvažinėjant. Persikėlimas truko tris savaites“.
1906–1907 m.Vaižgantas tarnavo Stakių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios kuratu, buvo Girkalnio parapijos kunigas filialistas. Jo rūpesčiu buvo gautas Žemaičių vyskupo leidimas sutuokti jaunavedžius Stakių bažnyčioje, užuot važiavus į Girkalnį, jis pradėjo vietos vaikams rengti lietuviškas tikybos pamokas ir ėmėsi iniciatyvos blaivinti vietinį jaunimą, nutraukė girtų muštynių tradicijas, ragino parapijiečius atsisakyti sveikatos gadinimo sausais pasninkais. Vyskupams susitarus, J. Tumas 1907 m. sausį iš Stakių buvo perkeltas į Vilnių.
Kraštotyrininkas V. Lekutis pastebi, kad yra keletas mūsų kraštiečių, susijusių su Vaižgantu. Kaip pažymi monografijos „Skaitantis Vaižgantas“, išleistos 2015 m. autorė Nijolė Lietuvninkaitė, tyrinėjusi Vaižganto biblioteką, joje buvusi ir advokato Zigmo Toliušio, kilusio iš Miliušių kaimo, knygelė „Apie testamentus“ (1925 m.), o prof. Izidorius Tamošaitis, kilęs iš Antkalniškių, padovanojo Vaižgantui Humanitarinių mokslų fakulteto studentų komisijos išleistą ir dauginimo aparatu išspausdintą logikos kursą, kurį skaitė 1925 m. pavasario semestre, su tokiu įrašu: „Brangiam Draugui – Kan. J. Tumui pirmus šiuos mėginimus skiria autorius. Kaunas 6.X.1925“.
„Šviesos“ inform.