Cigarečių dūmų apgaubti: kaip nuo rūkančiųjų kenčia aplinkiniai? (4)

Rūkantis žmogus prisidegęs cigaretę dažnai net nepagalvoja, kad cigaretės degimo metu išsiskiriantys dūmai kenkia ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams. Kai šalia ar toje pačioje patalpoje esantys žmonės kvėpuoja tabako dūmais – tai vadinama pasyviu rūkymu, kuris gali tapti rimtų ligų ar net mirties priežastimi.

Cigarečių dūmai – nuodų kamuolys

Degdama cigaretė įkaista iki itin aukštos temperatūros – net 600 laipsnių, o degant tabakui išsiskiria virš 6 tūkst. cheminių medžiagų. Net jei nerūkai, bet gyveni su rūkančiuoju, nevengiančiu užsirūkyti namuose, automobilyje, žala sveikatai yra ne ką mažesnė nei pačiam rūkančiajam.  

Bene pavojingiausios medžiagos, kurios susidaro dūmuose cigaretei degant, yra dervos ir anglies monoksidas, dar vadinamas „smalkėmis“, įvairūs kancerogenai. Cigaretės dūmuose taip pat aptinkama tokių toksinių medžiagų kaip nagų lako valikliuose naudojamas acetonas ar žiebtuvėlių užpildymui skirtas butanas.

Natūraliai tabake esantis nikotinas sukelia priklausomybę, tačiau jis nėra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis. Moksliniai tyrimai parodė, kad būtent nuodingos medžiagos, susidarančios dūmuose tabakui degant,  yra siejamos su onkologiniais susirgimais.

Iš balkonų – į namus

Įsigaliojus įstatymui, draudžiančiam rūkyti daugiabučių balkonuose ir kitose bendro naudojimo patalpose, cigarečių dūmai niekur nedingo. Užuot rūkę balkonuose, laiptinėse, kiemuose, draudimo vejami rūkoriai nevengia cigaretės užsidegti virtuvėje, tualete, automobilyje, taip sukeldami pavojų ne tik sau, bet ir šeimos nariams.

Tabako dūmai, rūkant patalpoje, sklinda ypač greitai – didžioji dalis jų patenka ne tik į rūkančiojo plaučius, bet ir į orą, kuriuo kvėpuoja kiti. Mokslininkai nustatė, kad patalpoje, kurioje buvo surūkyta viena cigaretė, nerūkantis žmogus gali sau pakenkti taip pat kaip praleidęs 49 minutes automobilių prigrūstoje gatvėje. Kito tyrimo išvados skelbia – praleidus valandą prirūkytoje patalpoje, žmogus pakenkia savo sveikatai tiek pat, lyg būtų pats surūkęs vieną cigaretę.

Sveikatos organizacijų duomenimis, viena iš septynių su rūkymu susijusiu mirčių yra sukeliama pasyvaus rūkymo.  Be to, tyrimai rodo, jog su žalingo įpročio nevengiančiu žmogumi gyvenančiam artimajam širdies ligų tikimybė išauga beveik tris kartus. Taip pat pasyvus rūkymas gali būti ir astmos, plaučių uždegimo priežastimi. O svarbiausia, kad šių ligų rizika lydi ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus. Pavyzdžiui, tyrimai atskleidžia, kad gyvendami su rūkančiais tėvais, vaikai kvėpuoja tokiu kiekiu nuodingų medžiagų, kuris prilygsta 60–150 cigarečių surūkymui per metus. Tai onkologinių ligų riziką vaikams padidina iki 30 proc.  

Balduose dūmai išlieka metais

Dar viena rūkymo metu sukeliama nematoma žala yra tretinis rūkymas. Rūkant uždaroje patalpoje – ypač blogai vėdinamoje – cigarečių dūmai ir juose esančios kenksmingos dalelės įsigeria į įvairius paviršius. Tai gali būti baldai, užuolaidos, apmušalai, kilimai, sienos, o taip pat – rūkančiojo ar šalia esančiųjų plaukai, oda ir drabužiai. Paskleisti kenksmingas medžiagas patalpoje rūkantysis gali ne tik iškvėpdamas cigarečių dūmus, bet ir rankomis liesdamas įvairius daiktus – pavyzdžiui, indus bei maisto produktus ar žaislus, su kuriais žaidžia vaikai. Tokiu būdu pasklidusios dalelės galiausiai gali patekti į aplinkinių žmonių organizmus.

Tabako dūmų nuosėdos gali būti randamos ant paviršių net ir tose patalpose, kuriose ilgą laiką nerūkoma. Dar 2014-aisiais mokslininkų darytas tyrimas parodė šių medžiagų užsilaikymo trukmę. Nustatyta, jog cigarečių dūmų pėdsakai ant medvilninių ir polisterinės vilnos paviršių išliko daugiau nei pusantrų metų.

Siekiant sumažinti galimą žalą aplinkiniams, svarbu ne tik gerai vėdinti tiek patalpas, tiek automobilius, bet ir drėgna šluoste valyti sienas, grindis ir kilimus, skalbti patalynę, rūpintis baldų ir automobilio sėdynių švara. Aišku viena – tik atsisakius žalingo įpročio galima apsaugoti ne tik savo, bet ir kitų sveikatą. 

Rūkymo žala