Tik mažiau kas dešimtas (8 proc.) būsto paskolos turėtojas pernai siekė susimažinti savo turimos paskolos kainą. Nors šiemet galima tikėtis persitarimų skaičiaus didėjimo, jis dar nebus didelis, to priežastys – žmonių nežinojimas ar netikėjimas, kad galima reguliariai iš kredito įstaigų gauti naujus paskolos kainos pasiūlymus, įprotis naudotis vieno banko paslaugomis ar manymas, refinansavimas yra sudėtingas procesas, teigia paskolų brokerio „refiGO“ vadovas Mindaugas Girjotas.
„Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje apie 360 tūkst. gyventojų ar šeimų turi bent vieną būsto paskolą, o refinansuotis ketina tik 10 procentų žmonių. Tad išties labai daug gyventojų dar nepasinaudoja galimybe susimažinti savo išlaidas, skirtas paskoloms susimokėti. Dažniausiai žmonės paima kreditus ir galvoja, kad viskas – mokės įmokas kaip suplanuota, nors paskolos laikotarpis trunka net kelis dešimtmečius. Tačiau kiekvienas imantis būsto paskolą turėtų žinoti, kad dėl jų sąlygų vertėtų kas metus ar bent du teirautis iš naujo ir kad žmogus gali gauti naują, taupesnį variantą, kuris gali leisti sumažinti mokamas įmokas ir padės sutaupyti didelę palūkanų sumą per likusį paskolos laikotarpį“, – teigia M. Girjotas.
Pasak jo, Lietuvos bankas sausį skelbė, kad vartotojams marža, persitarus sąlygas, sumažėjo vidutiniškai 0,4 procentinio punkto, o tai yra reikšmingas dydis. „Pavyzdžiui, turint 100 tūkst. eurų paskolą, tai sudarytų 30 eurų per mėnesį arba beveik 9 tūkst. eurų per likusį paskolos laikotarpį. Tai tikrai nemaža suma. Dar reiktų turėti omeny, kad per visą paskolos mokėjimo laikotarpį galima reguliariai bandyti paskolą refinansuotis ir sutaupyti dar daugiau“, – pažymi „refiGO“ vadovas.
Anot jo, kaip kad reguliariai galima perklausti mobiliojo ryšio operatorių dėl plano kainų ir išsirinkti geriausią pasiūlymą, taip pat yra ir su kredito įstaigomis. „Ir kreiptis reikia ne tik į savo paskolos teikėją – banką ar kredito uniją, bet ir į konkurentus. Tiesa, žmonėms procesas gali atrodyti sudėtingas – patiems susirinkti pasiūlymus, juos palyginti, šiuo atveju galima pasinaudoti refinansavimo specialistų paslaugomis“, – sako M. Girjotas.
Jo teigimu, dauguma Lietuvoje paėmusių būsto paskolas yra sudarę kredito sutartis su kintamąja palūkanų norma, kai kredito palūkanas sudaro Europos tarpbankinės palūkanų normos (EURIBOR) pasirinkto laikotarpio reikšmė, pridedant banko maržą. Todėl kiekvienas, pasak M. Girjoto, turintis būsto paskolą, turėtų žinoti ne tik, kiek moka per mėnesį palūkanų, bet ir stengtis mokėti mažiau – rinkoje pasitikrinti bankų maržą, nes jos mažėjimas leidžia sutaupyti. Deja tik maža dalis paskolų turėjotų žino, kad bankų marža gali mažėti, mažėjant paskolos sumai.
Gyventojai nuo šių metų vasario gali naudotis nemokamo refinansavimo paslauga, t. y. be papildomų išlaidų pasikeisti paskolą suteikusį banką ir pasigerinti finansines kredito sąlygas.
