Lietuvos bankui paraginus gyventojus susimažinti būsto paskolos maržą, komerciniai bankai teigia kol kas didesnio nei įprastai tokių prašymų skaičiaus nepastebėję, o ir negalintys įvardyti konkrečių skaičių. Vis dėlto, jų tikinimu, maržos įtaka bendrai mėnesinei įmokai įprastai esą nebūna reikšminga.
Ragina kreiptis dėl maržos mažinimo
Lietuvos banko teigimu, 2020 metų pradžioje būsto paskolų marža siekė 2,38 proc., o 2023 metų pirmąjį ketvirtį susitraukė iki 1,89 proc.
Nekilnojamasis turtas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kadangi komerciniai bankai ėmė taikyti mažesnes maržas, Lietuvos bankas rekomendavo gyventojams pamėginti refinansuoti paskolą ir taip sutaupyti kelis tūkstančius eurų.
Dėl būsto paskolos maržos sumažinimo į savo banką pasakoja kreipęsis ir vilnietis Aurimas. Būsto paskolą jis teigia pasiėmęs dar per pandemiją, kai banko maržos buvo kiek didesnės.
„Nuo 2,3 proc. susimažinau iki 1,9 proc. Esminis argumentas bankui – šiuo metu maržos mažesnės, o drastiškai išaugus EURIBOR būsto paskola suvalgo vis didesnę dalį pajamų.
Bankas labai nesispyriojo ir galiausiai gavau atsakymą, kad marža sumažinama 0,4 proc.“, – LRT.lt tvirtina vyras.
Kadangi jo paskola siekia apie 90 tūkst. eurų, vilnietis skaičiuoja, kad taip sutaupys apie 5 tūkst. eurų.
Keičiant sutarties sąlygas – papildomos išlaidos
Banko „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento vadovas Tomas Pulikas tvirtina, kad bankas iš klientų nuolat sulaukia su turimos būsto paskolos valdymu susijusių prašymų ir klausimų.
Tomas Pulikas / „Swedbank“ nuotr.
Banko duomenimis, gyventojams aktualu atlikti priešlaikinį paskolos grąžinimą, keisti paskolos įmokos mokėjimo dieną, sąskaitą ar koreguoti patį mokėjimo grafiką. Taip pat sulaukiama ir su palūkanų norma susijusių klausimų bei prašymų.
„Šiuo metu nesame pastebėję didesnio nei įprastai tokių prašymų skaičiaus“, – sako T. Pulikas.
Gyventojai / L. Balandžio / BNS nuotr.
Jo aiškinimu, palūkanų normos būsto paskolos suteikimo metu kiekvienam klientui nustatomos individualiai.
Nustatant palūkanų normą bankas atsižvelgia į kliento gebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus, ar jis anksčiau neturėjo skolų ar pradelstų mokėjimų, kokią dalį nuo savo mėnesio pajamų jis turės skirti paskolos įmokoms, kokia yra šių dienų rinkos situacija ir kokios įtakos gali turėti pasikeitusi ekonominė situacija.
Būstas / D. Umbraso / LRT nuotr.
„Be to, svarbūs kiti kliento įsipareigojimai (jei tokių yra) ir kokią dalį gaunamų pajamų jie sudaro. Taip pat bankas atsižvelgia ir į įkeičiamą turtą, jo vertę bei likvidumą“, – akcentuoja T. Pulikas.
Kiekvienas kliento pateiktas prašymas peržiūrėti turimos paskolos sąlygas, anot banko atstovo, yra svarstomas atskirai.
„Kalbant apie turimos paskolos maržos sumažinimą, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad banko taikoma palūkanų norma įprastai susideda iš maržos bei kintamosios palūkanų dalies EURIBOR. Todėl pačios maržos sumažinimo įtaka bendrai mėnesinei įmokai įprastai nebūna reikšminga ir efektyvi, ieškant sprendimo dėl netikėtų finansinių sunkumų valdymo“, – tikina T. Pulikas.
Vilnius / D. Umbraso / LRT nuotr.
Banko atstovas skaičiuoja, kad 90 tūkst. eurų paskolai sumažinus palūkanų normą 0,2 procentinio punkto mėnesio įmoka sumažėtų 10 eurų.
„Kartu vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai klientas kreipiasi į banką su prašymu peržiūrėti jam taikomą maržą, atliekamas naujas kliento mokumo vertinimas ir nauja palūkanų norma nustatoma vertinant esamą kliento finansinę būklę, jo pajamų tvarumą, tęstinumą, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis tvarkomis. Keičiant šias sutarties sąlygas klientas taip pat patirtų papildomų išlaidų – būtų taikomas sutarties sąlygų keitimo mokestis“, – pažymi T. Pulikas.
SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė sako, kad per pirmus keturis šių metų mėnesius klientų, pageidaujančių keisti savo būsto paskolos sąlygas, srautas, palyginti su pernai metų pabaiga, yra išaugęs.
Eglė Dovbyšienė / SEB nuotr.
Visgi dėl sąlygų peržiūrėjimo kreipiasi santykinai maža būsto paskolą turinčių klientų dalis, teigia ji.
„Kiekvieną prašymą peržiūrėti maržą vertiname individualiai ir pirmiausia svarstome, ar pasikeitė ir kaip pasikeitė paskolos grąžinimo rizika – kliento pajamų tvarumas, finansinis stabilumas, turimo turto vertė, taip pat įvertiname ekonominę situaciją, šiuo metu vyraujantį neapibrėžtumą, situaciją finansų rinkose, finansavimo lėšų kainą.
Paskola / E. Blaževič / LRT nuotr.
Atsižvelgiant į šių veiksnių visumą, priimamas sprendimas, kokia paskolos kaina galėtų būti pasiūlyta klientui šiuo metu“, – komentuoja E. Dovbyšienė.
Sprendimas priklauso nuo kredito suteikimo laikotarpio
Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo produktų vadovė Dovilė Kalvaitienė teigia, kad prašymų tenkinimas bei tai, kiek gali būti sumažinta marža, priklauso nuo labai individualių veiksnių, todėl pateikti konkrečių skaičių D. Kalvaitienė sako negalinti.
Dovilė Kalvaitienė / Šiaulių bankų nuotr.
„Marža ir sprendimas ją keisti priklauso nuo to, kada buvo suteiktas kreditas, t. y. kokia palūkanų marža tada vyravo, dėl kokių priežasčių ta marža buvo patvirtinta (pavyzdžiui, ar dėl rinkos situacijos, ar dėl didesnės kliento rizikos), kokia kliento įsipareigojimų dengimo bei kitų sąlygų vykdymo istorija ir pan.
Kai kalbama apie refinansavimą kitame banke, visada primename klientams, kad reikėtų įvertinti, ar maržos sumažinimas leis sutaupyti daugiau, nei bus patirta momentinių išlaidų (pavyzdžiui, turto vertinimas, notaro išlaidos ir pan.)“, – sako ji.
Nekilnojamasis turtas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kadangi Medicinos banko suteiktų būsto paskolų portfelis yra santykinai nedidelis, šio banko atstovo Mindaugo Maigio teigimu, prašymų peržiūrėti minėtų paskolų sąlygas gaunama nedaug.
„Jei esamas klientas kreipiasi – visada toks prašymas yra priimamas, apsvarstomas ir, esant galimybei, patenkinamas atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias būsto paskolų suteikimo sąlygas“, – sako M. Maigys.
Banko maržos mažinimo klausimu LRT.lt taip pat kreipėsi į banką „Citadele“, tačiau bankas komentuoti atsisakė.
Ir toliau kelia palūkanas
Gegužės 4 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) jau septintą kartą padidino palūkanas, šį kartą trys pagrindinės palūkanų normos padidintos 25 baziniais punktais 3,25–4 proc. intervale.
Palūkanos, asociatyvi nuotr. / E. Blaževič / LRT nuotr.
Indėlių palūkanų norma, nuo kurios priklauso EURIBOR, pakelta iki 3,25 proc.
Prieš sudarant būsto paskolos sutartį, Lietuvos bankas siūlo įpareigoti kredito davėją pasiūlyti klientui dvi alternatyvas – fiksuoti palūkanas bent penkeriems metams arba rinktis bent penkerių metų draudimą nuo palūkanų normų svyravimo.
