Raudonai pribraukytas sąsiuvinis ir aibė klaidų diktante. Taip savo atsiskaitomąjį darbą gali matyti vaikas, turintis disleksijos sutrikimą. Tačiau jis vengia skaityti ne dėl to, kad tingi, – galbūt jam sunkiau suprasti tekstą nei jo bendraamžiams. Vaiko polinkį į disleksiją svarbu pastebėti dar ankstyvame amžiuje, nes tada galima skubiau pasinaudoti pagalba, sako specialistės.
Spalis – disleksijos atpažinimo ir supratimo mėnuo. Šį sutrikimą vis dar gaubia nemažai nežinios, keliančios iššūkių disleksijos sutrikimą turintiems žmonėms. Apie visa tai – pokalbis su centro „Dyslexia“ įkūrėja Jurgita Pociene ir mokymosi ypatumų centro „Labirintas“ įkūrėja Asta Blažinskiene.
Raudona spalva – tai disleksijos simbolis. „Ji simbolizuoja raudonai pribraukytus popieriaus lapus, kuriuose būna diktantai, kontroliniai. Ten būna daug prirašyta pastabų ir brūkšnelių, kiek klaidų padaryta“, – apibūdina J. Pocienė.
Iniciatyva vadinasi „Go Red for Dyslexia“. „Norima pasakyti, kad nebijome raudonos spalvos, kad su ja susidraugaujame. Kad tai nėra taip baisu, kaip dažnai atrodo“, – tikina pašnekovė.
Todėl spalį mokytojai kviečiami ne raudonai, o kita spalva ar rašymo priemonėmis taisyti mokinių darbus.
Nustatyti disleksijos sutrikimą vis dar yra iššūkis, bet pamažu tai daryti tampa lengviau, teigia A. Blažinskienė. „Vis artimiau pažįstame šį sutrikimą, ypatumą“, – sako ji.
„Kas ne taip džiugina, kad nustatymo procesas – ilgas ir komplikuotas. <…> Kuo anksčiau nustatoma, tuo lengvesnis pokytis ir stipresnė intervencija“, – apibūdina ji.
Kalbėdama apie situaciją Lietuvos mastu, moteris mini, kad pastebimi pokyčiai Psichologinės pedagoginės tarnybos (PPT) bendradarbiavimo su mokyklomis atžvilgiu. „Džiaugiamės, kad disleksijos nustatymo laikas jau trumpėja“, – mini A. Blažinskienė.
Vaikai / D. Umbraso/LRT nuotr.
Visgi ryškėja dalies tėvų nenoras kreiptis į PPT. „Jie vengia, vis dar tiki mitu, kad jei nueis į PPT, liks kažkoks „randas“ – įrašas byloje. Aš visada kviečiu bendradarbiauti“, – kalba ji.
Paklausta apie vaiko savybes, iš kurių galima atpažinti disleksijos sutrikimą, J. Pocienė įvardija, kad pirmieji ženklai matomi jau pirmoje klasėje.
„Tarkime, pirmos klasės antroje pusėje pamatome, kad mano vaikui nesiseka taip gerai, kaip kitiems. Jis nespėja skaityti kaip kiti, negali papasakoti to, ką perskaitė, negali atsakyti į klausimus. Jis galbūt vengia skaitymo, bet ne todėl, kad tingi. Vengia vaikai, nes jiems nesigauna“, – pasakoja pašnekovė.
Tokiu atveju, jei vaikui sunku skaityti, reikia ieškoti priežasčių. Šiuo metu dažniausiai vaikai siunčiami išsitirti dėl disleksijos antroje klasėje.
„Būna, kad štai tėvai atsibunda: mano vaikui galbūt disleksija? Bet vaikui jau egzaminai“, – apie pavėluotą disleksijos nustatymą sako ji.
Skaitymas, knygos / Pexels nuotr.
A. Blažinskienė pataria dėl disleksijos pasitikrinti dar pirmoje klasėje, o ikimokyklinio ugdymo pedagogus skatina stebėti, kaip vaikai pažįsta raides.
„Stebėti, ar jie nepainioja skiemenų, ar nespėlioja skaitydami. Ne kiekvienas priešmokyklinukas skaito, bet simptomus galime matyti“, – nurodo ji.
