Liujangas, nedidelis miestas centrinėje Kinijos Hunano provincijoje, jau keturiolika šimtmečių
pelnytai vadinamas pasauline fejerverkų sostine. Tačiau 2025-ųjų spalį jis į pasaulines antraštes
pateko dėl dar neregėto reginio: į dangų pakilo beveik šešiolika tūkstančių dronų kartu su
daugiau nei septyniais tūkstančiais keturiais šimtais dronų-nešėjų, gabenančių pirotechnikos
užtaisus. Per dvidešimties minučių šou danguje „augo“ medžiai ir skleidėsi gėlės – viskas buvo
sinchronizuota taip tiksliai, kad dronų suformuotas žiedas sprogdavo fejerverku būtent tą
akimirką, kai jam reikėjo sužydėti. Nors šis pasirodymas sumušė du Gineso rekordus ir sulaukė
milijonų peržiūrų socialiniuose tinkluose, svarbiausia čia ne statistika, o parodytas dviejų meno
formų santykis. Dronai ir fejerverkai ne konkuravo, o papildė vienas kitą, sukurdami tai, ko nė
viena technologija atskirai nebūtų pajėgusi pasiekti.
Ši diskusija apie dronus ir fejerverkus pastaraisiais metais tapo itin aktuali ir Lietuvoje. Vilnius
jau kelerius metus iš eilės Naujuosius pasitinka be tradicinės pirotechnikos, vietoje jos
siūlydamas šviesos instaliacijas bei vaizdo projekcijas ant Katedros varpinės. 2026-uosius
sostinė pasitiko su poparto estetika ir siurrealiais kaukėmis puoštais vaizdais ant varpinės
fasado – tai buvo vizualiai gražu, tačiau suteikė visiškai kitokią patirtį nei fizinis sprogimas
danguje. Šiauliai bei Panevėžys fejerverkų taip pat atsisakė, pastaroji savivaldybė tai motyvavo
gyventojų saugumu ir gyvūnų gerove. Tuo tarpu Kaunas ir Klaipėda šios tradicijos neatšaukė –
uostamiesčio savivaldybė BNS nurodė, kad naujametinis šou kainavo apie penkis tūkstančius
eurų. Visa ši situacija sukuria įdomų kontekstą: dalis Lietuvos jau aktyviai eksperimentuoja su
alternatyvomis, tačiau fejerverkai niekur nedingo ir kol kas neketina trauktis.
Globaliu mastu dronų šviesų šou industrija auga žaibiškai. Pramonės analitikų vertinimais, 2024
metais ši rinka siekė apie pusantro milijardo dolerių, o per artimiausią dešimtmetį ji gali išaugti
dar kelis kartus. Duomenys rodo, kad 2025-aisiais jau apie aštuonis procentus profesionalių
pasirodymų danguje derino dronus su fejerverkais – tai patvirtina, kad industrija juda
hibridiniu formatu, o ne vienos technologijos pakeitimo kita keliu. Las Vegasas 2026-ųjų naktį
pirmą kartą istorijoje prie tradicinių fejerverkų pridėjo LED dronų šou, matomą visame „Stripe“,
pabrėždami, kad tai – ne alternatyva, o papildymas. Dubajus naujametines iškilmes šventė su
daugiau nei tūkstančiu dronų virš Bluewaters salos, kūrusių pasakojimą su ugnies efektais, o
Paryžiaus olimpinės žaidynės dronus integravo į savo atidarymo ceremoniją.
Techniškai šios dvi meno formos operuoja visiškai skirtingomis medžiagomis, ir tai yra esmė,
kurią lengva pamiršti ginčijantis, kas geriau. Dronas – tai judantis pikselis, LED taškas, galintis
keisti spalvas ir judėti erdvėje pagal suprogramuotą choreografiją. Modernūs pasirodymai
pasitelkia tūkstančius tokių pikselių, kurie formuoja logotipus, tekstus ar pasakoja ištisas
istorijas. Kadangi šie dronai yra lengvi ir veikia beveik visiškoje tyloje, jie nepakeičiami ten, kur
triukšmas keltų problemų – miestų centruose ar jautriose gamtos vietose. Tuo tarpu fejerverkas
yra gryna chemija ir fizika.
Spalva čia gimsta degant metalams, o sprogimo banga suformuoja chaotišką, niekada
identiškai nepasikartojantį grožį, kurį veikia vėjas, drėgmė ir temperatūra. Profesionalus
septynių minučių šou gali turėti kelis šimtus užtaisų, kurių kiekvienas kyla specifine trajektorija –
tai organiškas ir spontaniškas procesas, kurio joks ekranas negali atkartoti. Kai užtaisas palieka
vamzdį, jis priklauso nuo vėjo ir gravitacijos, todėl kiekvienas fejerverkas yra šiek tiek kitoks,
šiek tiek netobulas ir būtent dėl to – toks žmogiškas.
Aplinkosauginis aspektas išlieka vienu pagrindinių argumentų šioje diskusijoje. Dronai neišmeta
teršalų, veikia baterijomis ir nepalieka dūmų, o tai kritiškai svarbu miestams su griežtais oro
kokybės reikalavimais. Fejerverkai, pripažinkime, palieka dūmus ore, o tai ekologinė kaina, kurią
svarbu įvertinti. Visgi daugeliui žmonių ši kaina atrodo priimtina vienkartiniams renginiams, nes
fejerverkai yra šimtmečius puoselėjama kultūrinė tradicija. Tas fizinis pojūtis, kai sprogimo
banga pasiekia krūtinę, o visas dangus akimirksniu nušvinta, yra patirtis, kurios dronai tiesiog
nesukuria. Tad hibridinis modelis, kai dronai pasakoja vizualią istoriją, o fejerverkai paliekami
kulminacijai, siūlo logiškiausią ir vis labiau populiarėjantį kompromisą.
Naujausios technologijos šią ribą tarp dronų ir fejerverkų jau pradeda naikinti. 2025-aisiais Ras
al Chaimos emyrate pristatyti lazeriniai dronai sujungė projekcijas su LED šviesomis, o dar
atokesnėje naujovių pusėje yra pirotechniniai dronai, kurie leidžia fejerverkus tiesiai iš oro,
sukurdami ugnies krioklių efektus, nepasiekiamus nuo žemės. 2026-ųjų vasarį JAV kompanijos
pristatyti dirbtinio intelekto įrankiai automatizuoja dronų choreografiją, leisdami net mažoms
įmonėms kurti sudėtingus šou be milžiniškų komandų. Lietuvos profesionalai šį procesą stebi
akylai: pavyzdžiui, bendrovė „Saliutas.lt“, 2024 metais laimėjusi auksą tarptautiniame
Hanoverio festivalyje, puikiai supranta, kad ateitis priklauso ne vienai technologijai, o gebėjimui
meistriškai jas derinti.
Lietuvoje ši evoliucija kol kas yra ankstyvoje stadijoje, tačiau lietuvių dronų specialistai jau yra
surengę sinchronizuotus pasirodymus Vilniuje prie Baltojo tilto, vienu metu valdydami apie šimtą
dronų. Vilniaus savivaldybės iniciatyva keisti tradicinius fejerverkus ekologiškesniais
formatais paskatino šią plėtrą, ir nors pasirodymų mastai kol kas kuklesni nei Kinijoje,
technologija tobulėja sparčiai. Meras Valdas Benkunskas ne kartą kalbėjo apie dronų
ekosistemos svarbą, o 2026-aisiais sostinėje jau veikia speciali treniruočių erdvė, kurios
įrengimas kainavo apie septyniasdešimt tūkstančių eurų. Galiausiai esmė ne tame, kuris
formatas „laimės“ – fejerverkai niekada nebus visiškai išstumti, kaip ir tapyba nebuvo pakeista
fotografijos. Tai papildomi įrankiai, kurių derinys leidžia sukurti kažką didesnio, tad mums
tereikia klausti ne „kas geriau“, o „kaip geriausiai juos sujungti“.
