Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos sprendimas visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų – stiprus ir priimtas be didesnių dvejonių. Jis taip pat prognozavo, kad tai nėra paskutinis palūkanų normų didinimas.
„Europos Centrinio Banko valdančioji taryba nusprendė padidinti visas tris palūkanų normas 50 bazinių punktų vadovaudamasi savo ryžtingu sprendimu, užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu. Tai yra stiprus sprendimas. Priimtas daugumos ir be didesnių dvejonių“, – penktadienį Lietuvos banke žurnalistams teigė G. Šimkus.
„Infliaciniai procesai euro zonoje nedingo. Todėl mes turime būti atsargūs ir atidūs žiūrėdami į ateitį, bet mano vertinimu, tai nėra paskutinis palūkanų normų padidinimas“, – pažymėjo jis.
Tuo tarpu kiek palūkanų normos galėtų būti didinamos gegužės mėnesį vyksiančiame ECB valdančiosios tarybos posėdyje, LB valdybos pirmininkas spėti nesiryžo.
„Aiškus pasakymas ar numatymas, kas būtų jau gegužės mėnesį, priėmus kovo mėnesį sprendimus būtų netikslingas. Juolab, mes matome, kokie stiprūs perkainavimai ypač skolos instrumentų, palūkanų normų pokyčiai, vyko per pastarąją savaitę. Galutinė palūkanų norma, kaip smarkiai pasikoregavo per kelias dienas…“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį posėdžiavusi Europos centrinio banko valdančioji taryba nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 3,5 proc., 3,75 proc. ir 3 proc. ir bus taikomos nuo 2023 m. kovo 22 d.
Centrinio banko ekspertai prognozuoja, kad 2023 m. infliacija bus vidutiniškai 5,3 proc., 2024 m. – 2,9 proc., o 2025 m. – 2,1 proc. Tuo pat metu pagrindinis kainų spaudimas tebėra didelis. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, vasario mėn. toliau didėjo.
