Lietuvoje rasime ne vieną biblioteką, pavadintą garsaus rašytojo, poeto ar kito iš to krašto kilusio arba jam nusipelniusio žmogaus vardu. Jurbarko rajone iki šiol tokios nebuvo nė vienos – tiek centrinės bibliotekos, tiek jos padalinių pavadinimuose atsispindėjo tik vietovės vardas. Tačiau žymių žmonių mūsų krašte tikrai netrūksta. Viena jų – iš Jurgeliškių kilusi poetė, vertėja Aldona Elena Puišytė. Viešoji biblioteka ėmėsi iniciatyvos jos vardu pavadinti Girdžiuose veikiantį savo padalinį.
Rugsėjo 24 d. vykusiame Jurbarko rajono savivaldybės tarybos posėdyje tokiam siūlymui buvo pritarta, tad nuo šiol Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Girdžių padalinys oficialiai vadinsis „Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Aldonos Elenos Puišytės biblioteka“, o jo adresas ir toliau nurodys Girdžius.
Perduotas turtingas palikimas
Pasak Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Rasidos Stoškienės, mintis Girdžių bibliotekai suteikti A. E. Puišytės vardą brendo ne vienerius metus. Ji ypač sustiprėjo minint poetės 90-metį ir glaudžiau bendraujant su poetės šeima. Aldona Elena Puišytė visą gyvenimą jautė stiprų ryšį su Girdžiais ir Jurgeliškiais – kraštu, kuriame buvo jos šaknys.
„Ne tik Girdžiams ar bibliotekai poetė yra labai svarbi. Tiek minint jos 90-ąjį jubiliejų ar bendraujant su jos šeima, tiek ir anksčiau jau ne kartą buvo kilęs noras įamžinti jos ryšį su Girdžiais, su tuo kraštu, su Jurgeliškių kaimu, iš kurio yra jos šaknys. 2018 metais bibliotekos parke buvo pastatytas Juozo Videikos sukurtas suolelis, skirtas poetės atminimui. 2025 metais buvome teikę siūlymą jubiliejinius Aldonos Elenos Puišytės metus paskelbti savivaldybės metais. Taip pat daug turėjome diskusijų su Rašytojų sąjunga, kad jų iniciatyva rajone galėtų būti įsteigta Aldonos Elenos Puišytės vardo literatūrinė premija“, – apie įvairias poetės atminimo įamžinimo idėjas pasakojo R. Stoškienė.
Gražios ir prasmingos iniciatyvos įgyvendinimą paspartino po poetės mirties jos sūnaus Kęstučio Grigaliūno išreikštas noras Jurbarko bibliotekai perduoti motinos asmeninį archyvą, jos pačios tapytus akmenėlius ir kitus vertingus daiktus. Taip į biblioteką atkeliavo ne tik dokumentai, bet ir dalis poetės asmeninės aplinkos, jos kūrybinio gyvenimo pėdsakų.
Bibliotekos komanda perėmė šį vertingą fondą. Šiuo metu jis tvarkomas, o vėliau bus paskirstytas tarp Jurbarko viešosios bibliotekos ir Girdžių padalinio.
„Važiavome į namus pas Kęstutį ir patys perėmėme fondą. Jis šiuo metu yra tvarkomas. Dalis fondo bus saugoma Viešojoje bibliotekoje, dalis – Girdžių bibliotekoje. Taip pat, pasitarę su Girdžių bendruomene, nutarėme, kad tikrai būtų prasminga iniciatyva to krašto, iš kurio kilusi poetė, bibliotekai suteikti jos vardą. Kreipėmės į tarybą, taryba patvirtino… Dabar laukia smagūs darbai – kaip įrengsime tam skirtą vietą, kaip įamžinsime atminimą, kokius fondus suformuosime“, – pasakojo direktorė.
Bibliotekai perduotas archyvas, pasak R. Stoškienės, yra svarbus ne tik kaip poetės asmeninio gyvenimo liudijimas. Jame slypi ir platesnė krašto kultūrinė atmintis.
„Aldona Elena Puišytė labai mėgo skaitydama knygas jas redaguoti, žymėtis įvairias citatas. Matome, kad jos užrašų knygose daug religinės tematikos. Taip pat surinkta daug duomenų apie kitus garsius mūsų krašto žmones, tarp jų – Jurgį Baltrušaitį. Mums dabar didelis iššūkis, kaip tą medžiagą suskaidyti, suvesti į fondus ir pasirūpinti, kad jos vardas skambėtų kuo garsiau. Tikrai atnaujinsime diskusiją su Rašytojų sąjunga – galbūt dėl premijos, galbūt dėl šalies masto įvertinimo… Norime, kad tie renginiai būtų išties kokybiški ir turėtų išliekamąją vertę.“
Bibliotekai teks ne tik sutvarkyti ir aprašyti perduotą medžiagą, bet ir ieškoti būdų, kaip ją padaryti prieinamą lankytojams. Tai gali tapti nauja galimybe iš arčiau pažinti A. E. Puišytę – ne tik kaip poetę ir vertėją, bet ir kaip žmogų, besidomėjusį savo krašto istorija, jo žmonėmis ir kultūriniu gyvenimu.
Visus šiuos darbus norima atlikti dar šiemet, kad kitų metų pradžioje, minint Aldonos Elenos Puišytės gimimo metines, jau būtų galima aiškiau pristatyti, kiek ir kokių dokumentų yra sukaupta. Tikimasi, kad naujasis bibliotekos vardas taps ir postūmiu plačiau kalbėti apie poetės kūrybą bei jos sąsajas su Jurbarko kraštu.
Kitais metais planuojamas ne vienas renginys, poezijos vakaras, susitikimai, į kuriuos galbūt atvyks ir poetės artimieji. Tikimasi, kad Girdžiuose įsikurs ne vien formalus vardas iškaboje, bet ir gyvas literatūrinės atminties ženklas.
Ar netaps gražiu pavyzdžiu?
Girdžių bibliotekos pervadinimas paskatino prisiminti ir seniau kilusias mintis apie Jurbarko viešosios bibliotekos vardo sąsajas su krašto literatūros istorija.
Paklausta, ar nėra minčių pervadinti ir centrinę biblioteką, R. Stoškienė prisiminė, kad prieš du dešimtmečius Arnoldas Piročkinas siūlė viešajai bibliotekai suteikti Jurgio Baltrušaičio vardą. Tad diskusijos apie krašto šviesuolių įamžinimą, jų vardų įprasminimą ir vietą kultūrinėje atmintyje išlieka gyvos.
„Mes visokių pamąstymų turime… Arnoldas Piročkinas prieš dvidešimt metų siūlė, kad biblioteka būtų pavadinta Jurgio Baltrušaičio vardu… Tikrai turime Lietuvoje pavyzdžių, kai ir padaliniai yra pavadinti vardais. Pavyzdžiui, Sedos biblioteka pavadinta mūsų mylimos rašytojos Violetos Šoblinskaitės tėčio vardu. Mes nesame išskirtiniai ir lygiai taip pat norime įnešti į kraštotyrą, atminties saugojimą, į bibliotekas“, – teigė R. Stoškienė.
Girdžių bibliotekai suteiktas A. E. Puišytės vardas šiuo požiūriu gali tapti gražiu pavyzdžiu, kaip vietos kultūros įstaiga gali išsaugoti ryšį su iš šio krašto kilusiu žmogumi. Juo labiau kad poetės palikimas jau sugrįžta į kraštą ne tik simboliškai – į Girdžius ir Jurbarką atkeliavo jos asmeninio archyvo dalis, o kartu su ja – ir galimybė naujai pažvelgti į kūrėjos gyvenimą bei jos santykį su gimtąja vieta.
Apie poetę
Aldona Elena Puišytė gimė 1930 m. sausio 4 d. Jurgeliškiuose (Jurbarko r.). 2025 metais buvo minimos jos 95-osios gimimo metinės, todėl Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka pasiūlė 2025-uosius rajone paskelbti A. E. Puišytės metais.
A. E. Puišytės gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su literatūra, kultūra ir kūryba. Ji mokėsi Jurbarko vakarinėje mokykloje, baigė Kauno medicinos mokyklą, dirbo vaistinėse, Maironio lietuvių literatūros muziejuje ir Kauno meno darbuotojų rūmuose. Elenos Aušraitės slapyvardžiu bendradarbiavo antisovietinio pogrindžio leidinyje „Rūpintojėlis“. 2007 m. jai suteiktas Lietuvos laisvės kovų dalyvės (rezistentės) teisinis statusas.
A. E. Puišytė išleido trisdešimt eilėraščių ir poemų rinkinių, poezijos knygų vaikams, memuarų, pjesių lėlių teatrams („Saulė ledo bokšte“, „Juodoji karalaitė“), libretą operai „Kauko sakmė“. Jos prisiminimų knygoje „Ką gyvenimas įrašė“ (2013 m.) užfiksuota nemažai Girdžių ir Jurgeliškių krašto istorijos.
Ne mažiau svarbi jos kūrybinio palikimo dalis – vertimai. A. E. Puišytė meistriškai vertė vokiečių klasikus F. Hölderliną, Novalį, R. M. Rilke, taip pat rusų, latvių, estų, gruzinų poeziją. Ji supoetino ir redagavo Psalmyną (2002 m.). Pastaraisiais metais poetė išvertė žymios Ukrainos poetės Linos Kostenko eilėraščių pluoštą, skirdama juos kovojančiai Ukrainai. Jos pačios poezija išversta į vienuolika užsienio kalbų.
1986 m. A. E. Puišytė tapo „Poezijos pavasario“ laureate. 2005 m. ji apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2006 m. – Jono Aisčio premija, o 2020 m. – Kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk!“
Dabar šviesos, kurią poetė nešė per savo kūrybą, vertimus ir gyvenimą, dalis sugrįžta ir į jos gimtąjį kraštą. Girdžių bibliotekai suteiktas Aldonos Elenos Puišytės vardas tampa dar vienu jos atminimo ženklu, o kartu – įsipareigojimu saugoti ir ateities kartoms perduoti tai, kas liko po kūrėjos: knygas, žodžius, užrašus, prisiminimus ir ryšį su gimtąja žeme.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
