Jurbarko Konstantino Glinskio teatras naujausią savo spektaklį „Elegija apie atsiskyrėlį Ignacą“ kovo 29 dieną rodė Lietuvos nacionalinio dramos teatro mažojoje scenoje. Sukvietę į spektaklį Vilniuje gyvenančius jurbarkiečius teatralai paminėjo Valstybės teatro įkūrėjo Konstantino Glinskio 125-ąsias gimimo metines.
Naujuoju spektakliu Konstantino Glinskio teatras tęsia tradiciją ir švietėjišką misiją – statyti nacionalinę dramaturgiją, gręžtis į Jurbarko krašto kūrėjus. Scenarijų „Elegijai apie atsiskyrėlį Ignacą“ sukūrė režisierė Danutė Budrytė-Samienė pagal jurbarkiečio rašytojo ir pedagogo Antano Giedraičio-Giedriaus apsakymą „Ignacas Globys“, taip pat panaudota medžiaga iš leidinio „Jurbarkas“ bei Jurbarko krašto dainos. Šiųmetinėje mėgėjų teatrų šventėje, kovo 22 d. vykusioje Jonavoje, D. Budrytė-Samienė už šį spektaklį pelnė nominaciją „Ryškiausia nacionalinės dramaturgijos interpretacija“.
Spektaklis „Elegija apie atsiskyrėlį Ignacą“ skirtas dviem svarbioms ne tik Jurbarkui datoms paminėti – Magdeburgo teisių Jurbarko miestui suteikimo 400 metų jubiliejui ir Valstybės teatro įkūrėjo režisieriaus K. Glinskio 125-osioms gimimo metinėms. „Bet vilniečiai nesirengia minėti Valstybės teatro įkūrėjo, todėl Vilniuje jį paminės mūsų teatras“, – sakė Jurbarko teatro vadovė D. Budrytė-Samienė.
Vaidinti Nacionalinio dramos teatro scenoje – didelė garbė ir atsakomybė ne tik jaunimui, bet ir veteranams, kuriuos drąsiai galima vadinti teatro profesionalais. „Elegijoje apie atsiskyrėlį Ignacą“ atsiskleidžia įdomus XX amžiaus pradžios Jurbarko gyvenimo paveikslas, spektaklyje vaidina per trisdešimt aktorių.
Žiūrėti spektaklį susirinko Jurbarkui sentimentų turintys vilniečiai – kalbininkai profesorius Arnoldas Piročkinas, daktaras Antanas Balašaitis, Elzė Danutė Galnaitytė, rašytojai Eugenijus Ignatavičius, Jonas Juškaitis, Nacionalinės premijos laureatas vertėjas Antanas Gailius, atėjo spektaklio kūrėjų giminaičiai ir bičiuliai. Nes kam, jei ne šį kraštą mylintiems žmonėms, labiausiai įdomi jo praeitis, kieno ausis ir širdis labiausiai džiugina jurbarkiškių šnekta ir jų dainos?
Jurbarko aktoriai Nacionalinio dramos teatro scenoje atrodė gražūs ir orūs, juk apie tokių žmonių gyvenimą pasakojo ir savo spektaklyje. Po spektaklio ilgai netilo plojimai, žiūrovai dovanojo artistams gėles. Jurbarko teatrą pasveikino Seimo narys Bronius Pauža, Vilniaus jurbarkiškių klubo pirmininkas Romas Dainius, buvusi Konstantino Glinskio teatro aktorė Felicija Kuprevičienė. Skirstytis niekas neskubėjo, nes Seimo narys B. Pauža surengė jurbarkiškiams – ir teatro aktoriams, ir žiūrovams vaišes. Teatro fojė susitiko senokai nesimatę bičiuliai, šnekėjosi, bendravo, aptarė matytą spektaklį.
Už gražią dovaną, atvežtą kraštiečiams į Vilnių, dėkojo kalbininkas A. Balašaitis.
„Tik šiandien pajutau tikrą teatro šventę, – vertindama jurbarkiečių spektaklį sakė teatrologė Gražina Mareckaitė. – Pamačiau tikrą vaidybos džiaugsmą – Jurbarko teatro aktoriai dirba su tikra meile scenai. Mūsų teatrai mažai šneka apie mūsų visuomenę – daug eksperimentų, pasiskolintos dramaturgijos. Bet to tikrai nepasakysi apie Konstantino Glinskio teatrą ir puikią jo režisierę.“
Kino režisierius Saulius Beržinis patarė spektaklio finale dainuojančiai Ugnei Samulevičiūtei nuimti mikrofoną, o Ugnė tuoj parodė, kaip sugeba dainuoti ir be jo.
Spektaklio pažiūrėti nesuspėjęs į jurbarkiškių pasibuvimą teatro fojė atskubėjo ir Seimo narys režisierius Julius Dautartas. Jis Konstantino Glinskio teatrą irgi pažįsta. Su režisiere D. Budryte-Samiene jie ne tik prisiminė praeitį, kai J. Dautartas Jurbarko teatre kūrė savo diplominį spektaklį, bet ir aptarė galimą bendradarbiavimą.
Danutė KAROPČIKIENĖ
Labai šaunu, išties