Sulaužyta koja ar žandikaulis, peiliu sužalotas veidas ar ant kūno likę randai – dažnu atveju tai nėra traktuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokią žymą sužalojimai gauna tik esant tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, jei dėl jų kyla pavojus gyvybei.
„Kaip tai gali būti laikoma nesunkiu sveikatos sutrikdymu?“ – turbūt ne vienas žmogus uždavė tokį klausimą, išgirdęs tokias istorijas kaip klaipėdiečio pedagogo, kuriam peiliu buvo perrėžtas veidas ir supjaustytos rankos, ar Jurbarke žiauriai sumuštos merginos, kur smurtautojas tiesiog suknežino žandikaulį, medikai nustatė, jog merginai – dvigubas žandikaulio lūžis, jai teko iškęsti ne vieną operaciją.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Kokie sužalojimai yra laikomi sunkiu, o kokie – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, numato 2003-aisiais patvirtinos taisyklės.
- Nesunkių sveikatos sutrikdymų šiemet ir pernai fiksuota 10 kartų daugiau nei sunkių.
- Žymiai daugiau fiksuota fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejų.
- Sveikatos sutrikdymą ekspertai vertina ir skaičiuodami procentus.
- Advokatus absurdu vadina tai, kad įstatymuose nėra atsižvelgiama į aukoms likusias psichologines traumas.
Kokie sužalojimai gali būti laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu, numato ekspertų parengtos ir trijų ministrų įsakymu patvirtintos taisyklės.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos vadovas Romas Raudys portalui LRT.lt pasakojo, kad tai, kas dabar vadinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, anksčiau turėjo „apysunkio sveikatos sutrikdymo“ įvardijimą.
„Nesunkus žmonių kalba reiškia lengvas, toks lingvistinis aspektas, nes nesunkus, atrodo, sumenkina sužalojimą. Bet tą sąvoką sugalvojo Baudžiamojo kodekso (BK) kūrėjai“, – teigė tarnybos direktorius.
Advokatas Gintaras Černiauskas sakė, kad kai kurie atvejai, kai aukai padaryta žala nėra laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu, atrodo absurdiškai, ypač kai nėra įvertinama visą gyvenimą galinti išlikti psichologinė žala.
Tendencijos – panašios
Atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą numato trys BK straipsniai – 135, 136 ir 137. Kaip rodo viešai prieinami duomenys, šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje fiksuotos 87 šiuos straipsnius atitinkančios nusikalstamos veikos.
https://infogram.com/e948585a-68a0-48ae-a302-20a928aa022f?parent_url=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Flietuvoje%2F2%2F2092903%2Fistatymas-ne-auku-puseje-supjaustytas-veidas-suknezintas-zandikaulis-ar-prarastas-inkstas-tik-nesunkus-suzalojimai&src=embed#async_embed
Tai yra vos mažiau nei per tokį patį laikotarpį praėjusiais metais, kai buvo fiksuoti 89 sunkūs sveikatos sutrikdymai.
Nesunkų sveikatos sutrikdymą numato du BK straipsniai – 138 ir 139. 140-asis BK straipsnis yra apie fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
Smurtas / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 ir 139 straipsnius šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais fiksuotas 899 kartus, o tą patį praėjusių metų laikotarpį – 897 kartus.
Pagal 140-ąjį straipsnį, numatantį fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais fiksuotos 5 660 nusikalstamos veikos. Per tą patį laikotarpį 2022-aisiais – 5847.
Sunkus niekada nepavirs nesunkiu
Kokie sužalojimai traktuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o kurie – kaip nesunkus, numato trijų ministrų 2003-iaisiais patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto taisyklės.
„Pagal tuos kriterijus mes vertiname ir sunkumą nustatinėjame. Nustatinėdami sužalojimus savo fantazija nesivadovaujame. <…> Negalime sau leisti darbe vadovautis emocijomis“, – teigė Valstybinės teismo medicinos tarnybos vadovas R. Raudys.
Policija; Kauno apylinkės teismas / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Sunkiam sveikatos sutrikdymui priskiriamų sužalojimų taisyklėse įvardijama daugiau nei 30, jiems priskiriami sužalojimai, dėl kurių netenkama regos ar klausos, vaisingumo, kai dėl sužalojimų nutrūksta nėštumas, nepriklausomai nuo jo trukmės.
Taip pat kaukolės ar kai kurių kitų kaulų lūžiai, tyčinis susargdinimas sunkia nepagydoma liga, pavyzdžiui, ŽIV, hepatitu B ir C ir pan. Sunkiais sužalojimais laikomi ir tie, dėl kurių nukentėjęs asmuo netenka bent 30 proc. savo darbingumo.
Gerokai trumpesnis sąrašas sužalojimų pateikiamas taisyklių dalyje, kurioje kalbama apie nesunkius sveikatos sužalojimus. Nesunkiu sveikatos sutrikdymu laikomi sužalojimai, dėl kurių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui arba dėl kurių asmuo netenka daugiau nei 5 proc., bet mažiau nei 30 proc. darbingumo.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos vadovas R. Raudys davė pavyzdį – jei žmogui buvo sulaužytas apatinis žandikaulis, tačiau dėl jo pavojus gyvybei nekyla ir neatsiranda kitų komplikacijų, tai laikoma nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Žaizda / Corey Ryan Hanso / Pixabay nuotr.
„Sakykime, jei veidas buvo supjaustytas, žaizdos, kad ir kur jos būtų, lemiamas kriterijus yra sveikatos sutrikdymo trukmė. Taisyklėse yra numatyta, kad jei sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir nėra pavojaus gyvybei, tai sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu“, – sakė R. Raudys.
Pasak jo, nors nedažnai, bet nutinka, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas yra perkvalifikuojamas į sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip gali nutikti tik tada, kai nukentėjęs asmuo baigia gydymo ir reabilitacijos procesą ir medikai pasako, kad daugiau, tarkime, judėjimo funkcijų jis nebeatgaus.
„Kai medikai pasako, kad viskas, šitos funkcijos sutriko, jos nebepagerės, tada policijai, prokuratūrai ar teismui paskyrus papildomą ar pakartotinį tyrimą, mes galime peržiūrėti ir perkvalifikuoti“, – sakė tarnybos vadovas.
„Tačiau sunkus niekada negali pavirsti nesunkiu“, – pridūrė jis.
Be to, R. Raudys sakė, kad sužalojimo sunkumas vertinamas ir skaičiuojant procentus. Minėtose Sveikatos sutrikdymo masto taisyklėse galima rasti lentelę, kurioje pateikiami sveikatos sutrikdymo procentai ir jais remiantis nustatoma, ar sužalojimas yra sunkus, ar nesunkus.
„Pavyzdžiui, kur bus pasekmės po veido kaulo lūžio, ten galima pažiūrėti, ar tos pasekmės gali būti įvertintos procentais, ar negali. Jei tas pasekmių procentas yra 30 proc. ir daugiau, tada sužalojimas gali būti perkvalifikuotas į sunkų sveikatos sutrikdymą.
Bet jei pasekmės nepasiekia tokio lygio, koks numatytas, tos procentinės reikšmės nepasiekia, tai reiškia, kad sužalojimas lieka nesunkus“, – aiškino Valstybinės teismo medicinos tarnybos vadovas.
Paciento būklės įvertinimas (Asociatyvi nuotr.) / Elías Alarcón/ Pixabay.com nuotr.
Pavyzdžiui, po patirtų sužalojimų jums išliko dusulys po fizinio krūvio, tai matuojama 15 proc. ir yra laikoma nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tačiau po sužalojimų jus kamuoja dusulys esant ramybės būsenai, tai skaičiuojama 35 proc. ir laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Arba jei jums dėl patirtų sužalojimų teko pašalinti dalį vieno inksto arba visą inkstą, tai laikoma nesunkiu sveikatos sutrikdymu (10–20 proc.), tačiau abiejų inkstų netekimas laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir siekia 30 proc.
Dar vienas pavyzdys – jei jums buvo sužalotas veidas ir liko kosmetiniai randai ar pigmentinės dėmės, tai nėra laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu. Juo nėra laikomas ir ryškūs veido pažeidimai. Tačiau jei dėl pažeidimų būtų trikdoma jūsų veido mimika, tai jau taptu sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Ilgalaikę žalą įvertinti sunku
Tačiau ar sprendžiant, ar sveikata sutrikdyta sunkiai, atsižvelgiama į ilgalaikes pasekmes? Pasak R. Raudžio, to, ką jaučia žmogus, teismo medicinos ekspertai įvertinti negali, nes tai yra subjektyvu.
„Žmogus gali sakyti „man skauda, man maudžia, man kažkas nepatogu“, bet to mes negalime nei patvirtinti, nei paneigti, mes galime įvertinti tik objektyvias pasekmes.
Objektyvios pasekmės, kurias galima išmatuoti, – ar judesių amplitudė sumažėjo, ar dar kažkokios pasekmės liko, kurios numatytos taisyklėse“, – aiškino R. Raudys.
Teismas, asociatyvi nuotr. / E. Blaževič/LRT nuotr.
Anot teismo medicinos tarnybos vadovo, iki 2003-iųjų, galiojant kitoms taisyklėms, nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo vadinamas apysunkiu sveikatos sutrikdymu. Tad žmonių pasipiktinimą, kai rimti sužalojimai teisiškai laikomi nesunkiais, R. Raudžio manymu, kelia ir pakeista sąvoka.
„Kai vadindavo apysunkiu kūno sužalojimu, žmonėms būdavo emociškai ramiau, lyg ir lengviau, nes taip solidžiau skambėdavo.
O nesunkus žmonių kalba reiškia lengvas, toks yra lingvistinis aspektas, nes nesunkus, atrodo, sumenkina tą sužalojimą. Bet tą sąvoką sugalvojo BK kūrėjai, ne mes“, – portalui LRT.lt teigė Valstybinės teismo medicinos tarnybos vadovas.
Įstatymas – ne aukų pusėje?
Kad vertinant, ar padarytas sunkus, ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsižvelgiama ir į grėsmę žmogaus gyvybei, portalui LRT.lt teigė ir advokatas Gintaras Černiauskas. Pavyzdžiui, pasak jo, dūris į plautį būtų laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu, bet sulaužyta koja – ne.
G. Černiauskas apie kai kuriuos sužalojimus, laikomus nesunkiais, atsiliepė skeptiškai: „Žinote, turėjome garsią bylą, kai mergina eismo įvykio metu buvo sužalota, jai prireikė daug plastinių operacijų, jos kūnas buvo sudarkytas.
Tai nebuvo vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes randai nykstantys, nėra matomose vietose, nors tos matomos vietos yra tam tikru laikotarpiu. Tarkime, su bikiniu išeiti į paplūdimį ji jau negali, nes ant jos kūno matosi didžiuliai randai. Bet tai nebuvo traktuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.“
Gintaras Černiauskas / R. Rumšienės / LRT nuotr.
Absurdu advokatas vadino ir tai, jog įstatyme nenumatomos po sužalojimų išlikusios psichologinės traumos, kurios nukentėjusįjį gali persekioti visą likusį gyvenimą. Kaip sakė G. Černiauskas, tokių traumų pasekmės gali būti labai liūdnos, bet įstatyme apie tai nerašoma.
Ar tai reiškia, kad įstatymas palankesnis nusikaltėliui, o ne aukai? Išgirdęs tokį klausimą advokatas G. Černiauskas atsakė trumpai: „Daug atvejų, kai taip yra.“
Nuo to, ar nustatomas sunkus, ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, priklauso ir nusikaltusiam asmeniui taikoma bausmė. BK numato, kad už sunkų sveikatos sutrikdymą gali būti taikomas areštas arba laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki 12 metų.
Už nesunkų sveikatos sutrikdymą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
