Antradienį Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriuje atidarytas Jaunimo darbo centras. Toks biržos padalinys, skirtas jauniems bedarbiams, veikia jau nuo metų pradžios, vakar atidaryta naujai įruošta jo patalpa. Darbo centras padeda jaunimui, ieškančiam savo vietos profesinėje karjeroje ir gyvenime, sužinoti apie įvairias galimybes bei atrasti sau labiausiai tinkančią veiklą.
Darbo centrai steigiami jau antrus metus ir siejami su Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimu taikant ankstyvąją intervenciją ir diegiant integracijos į darbo rinką skatinančias priemones nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui.
Jaunimo darbo centro Jurbarke atidarymo juostelę perkirpo Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Puodžiukas, Tauragės teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Macas ir Jurbarko r. savivaldybės meras Ričardas Juška.
Į atidarymo renginį atvyko socialiniai partneriai, atėjo jaunimo iš Jurbarko mokyklų.
Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė supažindino su jaunimo padėtimi darbo rinkoje. Jaunimo nedarbas Jurbarko rajone yra vienas didžiausių Lietuvoje. Beveik 40 proc. visų besiregistruojančių bedarbių sudaro jaunimas. Tik apie 70 proc. jų yra motyvuoti susirasti darbą, nors ne visi yra pasirengę darbo rinkai. Šiais metais, pasak R. Kliukienės, užfiksuotas jaunų bedarbių sumažėjimas, tam įtakos turėjo ir sutelktas biržos specialistų darbas bei pradėta Jaunimo darbo centro veikla.
Kai Europos Sąjungos Taryba 2013 m. balandžio 22 d. paskelbė rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos, jaunimo nedarbas euro zonos valstybėse siekė 24 proc. Mažiausio nedarbo šalyse Vokietijoje ir Austrijoje darbo neturėjo 7,6 proc. jaunuolių, o Graikijoje, Ispanijoje – kone 60 proc.
Jaunimo garantijų iniciatyva visose ES valstybėse įgyvendinama nuo 2014-ųjų sausio, jos tikslas – suaktyvinti jaunimą per kaip įmanoma trumpesnį laikotarpį įsidarbinti, išlikti darbo rinkoje arba užtikrinti tolesnio išsilavinimo galimybę.
Lietuvos darbo birža skelbia, kad šiai iniciatyvai įgyvendinti Lietuvoje iš Europos Sąjungos Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšų 2014–2020 metais bus skirta 109 mln. litų, ne mažesnė suma bus skirta ir iš Europos socialinio fondo lėšų. Prie šio tikslo įgyvendinimo prisidės 14 ministerijų, taip pat verslo, darbdavių, darbuotojų bei jaunimo organizacijos – partneriai dirbs išvien priartinant švietimo sistemą prie darbo rinkos poreikių ir skatinant jaunuolių integraciją į ją.
„Jaunimo garantija neturi būti suprantama kaip darbo garantija. Parama jaunuoliams teikiama atsižvelgiant į konkrečius jų polinkius ir galimybes. Vieniems užtenka trumpalaikio ir nedidelio postūmio – bendro profesinio orientavimo ar informacijos, kitiems reikia padėti įvertinti galimybes patekti į darbo rinką ir surasti tinkamą darbą, tretiems – tai dažniausiai aktualu jaunuoliams su žemu išsilavinimu – reikia taikyti didesnės apimties ir ilgesnės trukmės integraciją į darbo rinką ir tam tikras skatinančias paramos priemones. Jaunų žmonių socialinė aplinka skiriasi, todėl ypač didelis dėmesys skiriamas tiems, kurie nei dirba, nei mokosi“, – sakė Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Kulikauskas.
Šiuo metu Jurbarko skyriuje registruoti 485 bedarbiai iki 29 m. amžiaus, iš jų 265 – iki 25 m., 9 – jaunesni nei 18 metų. 112 iš jų – ilgalaikiai bedarbiai.
Pagal išsilavinimą biržoje registruotas jaunimas atrodo taip: aukštąjį išsilavinimą įgiję 78, profesinį – 194, neturinčių profesinės kvalifikacijos – 112 jaunuolių. 50 ieškančių darbo asmenų priskiriami absolventų kategorijai – t.y. ką tik įgiję profesiją ir dar niekur nedirbę.
Darbo biržos Jurbarko skyriuje su jaunimu dirbanti vyr. specialistė Vida Jomantienė teigia, kad geriausi biržos klientai tie, kurie turi aiškų tikslą susirasti darbą. Tačiau specialistei tenka susidurti ir su nemotyvuotu jaunimu – darbo centras skirtas visiems klientams.
„Registruojantis biržoje nustatomas kiekvieno kliento pasirengimas darbo rinkai ir motyvacija. Motyvuotus klientus siūlome darbdaviams, o su nemotyvuotais dirbame, kad jie patys apsispręstų, ko nori, kad susiorientuotų, ką gali dirbti, ir informuojame apie darbo rinkos poreikius. Lietuvos darbo birža parengė paslaugų paketą, kuris apima aktyvinimo ar motyvacijos profesijai įsigyti skatinimo, darbo paieškos metodų valdymo ugdymo, aktyvios darbo rinkos politikos taikymo priemones. Nuo praėjusių metų pabaigos pradėtos diegti naujos intervencinės priemonės jaunimui motyvuoti ir aktyvinti bei individualiam darbui su jaunimu tobulinti. Darbo biržos konsultantai praktikoje jau taiko naujas bedarbių konsultavimo metodikas – darbo klubo, mentorystės, „Mano pasiekimų aplankas“, grupių konsultavimas „Aš galiu“. Jaunimo darbo centras atlieka didžiulį darbą motyvuojant jaunus bedarbius“, – sakė V. Jomantienė.
Jaunimo darbo centre vyksta susirinkimai, konsultacijos, motyvaciniai ir kitokie užsiėmimai. Jaunimo garantijų iniciatyva apima ne tik biržoje registruotą jaunimą, bet ir moksleivius – tuos, kurie dar tik galvoja apie profesijos pasirinkimą. Pasak vyr. specialistės V. Jomantienės, ir vieniems, ir kitiems svarbiausi yra tiesioginiai kontaktai – su darbdaviais, su profesinių mokyklų atstovais, su darbo rinkoje jau įsitvirtinusiais įvairių profesijų darbuotojais ir kt.
„Jurbarko moksleivius labai sudomino susitikimai su A. Žilinskio ir Ko UAB specialistais – jaunimas sužinojo apie paklausiausias specialybes, nes ši bendrovė Jurbarko rajone yra viena iš strateginių darbdavių. Organizuojame susitikimus su Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos, Tauragės profesinio rengimo centro atstovais tiems, kurie neturi profesinės kvalifikacijos. Po susitikimo su Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos administracijos darbuotojais net šeši mūsų klientai nuėjo mokytis į suaugusiųjų klases šioje mokykloje. Jaunimas labai domėjosi savanoriavimu – kai darbo centre jį pristatėme, paaiškėjo, kad pusė mūsų klientų nebuvo apie tai girdėję“, – pasakojo V. Jomantienė.
Pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą, per keturis mėnesius jaunam žmogui reikia padėti susirasti darbą arba pasiūlyti kitokios veiklos galimybę. Jurbarko skyriaus vedėjo pavaduotojo E. Kulikausko pateiktais duomenimis, nuo metų pradžios įdarbintas 231 jaunas bedarbis, iš jų 120 – į nuolatines darbo vietas.
Daugiausia jaunų bedarbių priėmė bendrovės „Eglėšakis“, „MaximaLT“, A. Žilinskis ir Ko, „Jurbarko duona“, „Klasmann-Deilmann Laukėsa“.
Dar 147 jaunuoliai nusiųsti į aktyvias darbo rinkos priemones. Daugiausia – 64 įdarbinti subsidijuojant, 14 dalyvauja darbo įgūdžių įgijimo rėmimo, 13 – profesinio mokymo priemonėse. Vietinių užimtumo iniciatyvų programoje dalyvauja 6, tiek pat darbo rotacijos priemonėje. 13 jaunų bedarbių kompensuotas verslo liudijimo įsigijimas. 29 dirba viešuosius darbus.
Daryti apibendrinimus ar skaičiuoti rezultatus, pasak E. Kulikausko, bus galima pasibaigus pirmiesiems Jaunimo garantijų iniciatyvos metams. Tačiau gerų pavyzdžių jau yra – labiausiai darbo biržos specialistus džiugina, kai visiškai nemotyvuotus jaunuolius pavyksta paskatinti įsigyti profesiją ir padėti jiems žengti pirmą žingsnį į darbo rinką.
Danutė Karopčikienė
