Tarp įmonių, kurios įgyvendindamos Vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektus steigia naujas darbo vietas, lyderė Jurbarke yra UAB „Ogiseta“. Pernai šioje siuvimo įmonėje įsteigtos dar dvi naujos darbo vietos, o iš viso siuvykla įdarbina šešiasdešimt mūsų krašto žmonių.
Ketvirtas projektas
Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, kurių įgyvendinimą administruoja Lietuvos darbo biržos teritoriniai skyriai, skirti mažinti bedarbių skaičių didžiausio nedarbo teritorijose. Didesnioji dalis projektams įgyvendinti ir naujoms darbo vietoms sukurti reikalingų lėšų skiriama iš valstybės biudžeto Užimtumo rėmimo fondo.
Jurbarko rajono verslo įmonės yra tarp pirmaujančių šalyje pagal VUI projektų įgyvendinimą. Pernai įgyvendinti 9 projektai, sukurta 21 nauja darbo vieta.
UAB „Ogiseta“ 2014-aisiais įgyvendino jau ketvirtąjį vietinio užimtumo iniciatyvų projektą “Naujų darbo vietų kūrimas įmonėje”. Drabužių siuvimo įmonė pagal šį projektą įsigijo specialios paskirties “Flat Lock” tipo siuvimo mašiną, lekalų braižytuvą, lekalų įvedimo įrenginį, kompiuterį su priedais, pritaikytą konstruoti siuvinius ir daryti išklotines. Tokia modernia įranga iki šiol naudojasi tik nedaugelis Lietuvos siuvimo įmonių.
Projekto vertė – 93750 litų, iš jų – 60 tūkst. Lt – valstybės parama, 33750 Lt – įmonės lėšos. Įsteigtos dvi naujos darbo vietos – siuvėjo ir konstruktoriaus.
„Esame nuo 2003 metų veikianti ir vis besiplečianti įmonė. Pirmąjį vietinių užimtumo iniciatyvų projektą įgyvendinome 2004-aisiais, iš viso dalyvaudami šiuose darbo biržos administruojamuose projektuose jau įsteigėme 42 darbo vietas“, – Tauragės darbo biržos Jurbarko skyriuje pristatant VUI projektus pasakojo UAB „Ogiseta“ direktorius Giedrius Pacevičius.
Visa „Ogisetos“ produkcija iškeliauja į užsienį, o įmonės direktorius nerimauja tik dėl to, kad Jurbarke ima trūkti kvalifikuotų siuvėjų, nes šio krašto mokyklos tokios specialybės neruošia.
Produkcija – užsieniui
„Ogisetos“ siuvykla pagal darbuotojų skaičių yra viena didžiausių mūsų rajone veikiančių įmonių. Šiuo metu čia dirba šešiasdešimt darbuotojų – beveik vien moterys, vyrų tik keletas: sukirpėjas, įrengimų meistrai, sandėlininkas.
Direktoriaus pavaduotoja Diana Šakaitytė teigia, kad darbuotojų kaitos beveik nėra – dauguma vietiniai, atvažiuoja ir iš aplinkinių miestelių. Tačiau pavaduotoja įžvelgia tą pačią, kaip ir direktorius, problemą – jaunų siuvėjų Jurbarke nėra.
Lauko gatvėje įsikūrusioje įmonėje veikia automatizuotas sukirpimo cechas ir du siuvimo cechai.
„Viename siuvimo ceche siuvami tik darbo drabužiai medicinos personalui: chalatai, kelnės, palaidinės, marškinukai – vyriški ir moteriški, atskiri net nėščiosioms medikėms. Modeliai – iš katalogo, kurį mums pateikia produkcijos užsakovas – Danijos firma „Praxis“, – pasakoja D. Šakaitytė.
Per mėnesį „Ogisetoje“ pasiuvama apie 7 tūkstančius vienetų medicinos personalo darbo drabužių.
Labai aukštos kokybės audiniai irgi tiekiami iš užsienio. Ne tik balti, bet ir spalvoti, – iš viso 14 spalvinių gamų; Vakarų Europos medikai darbe vilki itin spalvingai. Jurbarke pagamintą produkciją „Praxis“ tiekia įvairioms Europos šalims.
Antrajame „Ogisetos“ siuvimo ceche siuvami vaikiški, vyriški ir moteriški lengvi, ne viršutiniai, drabužiai, dažniausiai iš vilnonių ir trikotažinių audinių. „Dažniausiai siuvame nedidelius kiekius, pavyzdžiui, vaikiškų kombinezonų, bliuzonų, kelnyčių, liemenių – nuo šimto iki penkių šimtų vienetų. Vienu metu linijoje visada būna trys-keturi gaminiai. Pavyzdžiui, dabar, be vaikiškų rūbelių, dar siuvame slidininkų kelnes“, – pasakojo ir rodė įmonės direktoriaus pavaduotoja, kai kovo pradžioje lankėmės „Ogisetoje“.
Ir šitame ceche siuvami drabužiai skirti užsienio rinkai. „Ogisetos“ užsakovai yra „Hess Natur“, „Happy dress“, „Cintamani“, „Ortovox“, „Lundhags“ ir kitos užsienio firmos, o ant Jurbarke siuvamų gaminių etikečių yra užrašas „Made in Lithuania“.
„Tačiau Lietuvos parduotuvėse mūsų įmonėje pasiūti drabužiai neparduodami, jų, jau padėvėvėtų, nebent „Humanoje“ galima būtų rasti“, – juokiasi D. Šakaitytė.
Užsakymų „Ogiseta“ nestokoja, vadinasi, ir darbo čia dirbantiems žmonėms niekada nepritrūksta. „Vasarą visus žmones išleidžiame atostogų bent po dvi savaites – būtinai, be jokių išlygų, nors tai padaryti labai sudėtinga“, – teigia siuvimo įmonės direktoriaus pavaduotoja.
Modernėja ir tobulėja
Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai ne tik mažina nedarbą, bet ir padeda modernizuoti įmonę bei kelti darbuotojų kvalifikaciją. UAB „Ogiseta“ 2014 metais įgyvendinusi VUI projektą įsigijo kompiuterizuotą siuvinių konstravimo įrangą ir įdarbino kvalifikuotą konstruktorę.
Su naująja modernia įranga dirbti jurbarkietę Aidą Bakaitienę apmokė šią įrangą gaminančios švedų kompanijos atstovai ir dabar moteris jau dirba savarankiškai. Specialioje kompiuterizuotoje braižymo lentoje konstruktorė pulteliu, o ne pieštuku, nubraižo lekalus, perkelia juos į kompiuterį. Speciali programa apskaičiuoja, kiek audinio reikės tam tikro modelio ir dydžio drabužiui, tuomet išdėliojamos visos gaminio detalės, kad kuo racionaliau audinys būtų panaudotas. Viskas atliekama kompiuteriu ir internetu lekalai siunčiami į specialų spausdintuvą bei į sukirpimo mašiną, kuri labai tiksliai išpjauna detales audinyje.
„Konstruktoriaus darbas labai atsakingas – suklysti nevalia. Kai kuriems gaminiams reikia sukonstruoti penkias, kitiems ir 25 detales, tačiau viskas atliekama kompiuteriu. Ši įranga labai supaprastino lekalų gamybą – o nuo jų prasideda siuvinys. Dabar be lekalų nesiuva ir individualios siuvėjos. Programa, kurią išmokau, sudėtinga, viskas anglų kalba. Tačiau esu siuvusi individualiai, dirbusi siuvimo technologe, taigi man nereikėjo mokytis nuo nulio, bet tobulėti reikia nuolatos“, – pasakojo konstruktore „Ogisetoje“ dirbanti A. Bakaitienė.
Tokią modernią konstravimo įrangą, kokią įsigijo „Ogiseta“, pasak A. Bakaitienės, Lietuvoje naudoja tik kelios įmonės, ir moteris džiaugiasi, kad gali su ja dirbti. „Darbas įdomus, daug galimybių tobulėti. Ir dar labai džiaugiuosi, kad nereikia važinėti į darbą – dirbu mieste, kuriame ir gyvenu“, – sakė konstruktorė.
Danutė Karopčikienė
