Lūžis. Gamta nebealpėja po karštos vasaros. Sulig pirmosiomis kalendorinio rudens dienomis atvėsę orai nubrėžė vasaros – rudens ribą. Tačiau merkiantys ilgesni lietūs likę vien prisiminimuose. Tad ir žemumų pievos seniau tokiu laiku pažliungančios – dabar be drėgmės perteklius. Viešvilė iš pelkių nebeišteka senai, o vidurupio pradžioje išdžiūvusi. Tik tolėliau vagoje pamažu prasisunkiantis šaltinių vanduo palengva tampa siaura keleto centimetrų pločio srovele.Tolstant žemyn pamažu visa vaga prisipildo versmių vandens. Tai ir gelbsti upelio gyvūniją nuo pragaišties. Tik neaišku kaip gi pasipildys požemiai vandeniu jei nuolat tęsis kritulių nepriteklius. Laimei, jo šaltiniams dar vis pakanka.
Pelkėje nieko išskirtinio: visiška sausra. Šiaurinių platumų rūšiai tekšei kartu su karščiu tai ištverti keblu. Todėl ant aukštesnio kupsto augančių tekšių net pušų pavėsyje lapai išdžiūvo ir susiraitė. Bet spanguolių uogų, kas nustebino, yra. Kitur kupstai apkibę gana gausiai. Bus ką lesti tetervinams, gervėms, jerubėms bei smulkesniems sparnuočiams. Bruknės šiemet itin derlingos. Tiek esančios ant kupstų pelkėje, tiek sausuose pušynuose.
Tiktai paukščiai menkiau nei kitokias uogas mėgsta. Anksčiau negu kitais metais baigia žydėti viržynai. Išbluko, nurudavo žiedynai tarsi rugsėjo pabaigoje. Gal šiluma juos paskubino? Lazdynų riešutų derlius užderėjo didelis. Tačiau nespėjusius nukristi juos sėkmingai sudorojo voverės. Net riešutinės apsilankyt ne visad spėjo. Lazdynų rezervate dėl dirvožemių ypatumų nedaug ir jie paplitę vos keliose vietose. Taigi jų derliaus mėgėjai visuomet skuba būti pirmesnieji.
Gamtoje su paukščių jauniklių auginimu beveik baigta. Tik štai rugpjūčio 28-ąją pievos pakraštyje krūmuose staipstėsi ir alkanais balsais tėvus šaukė vėlyvos vados skraidantys paprastųjų medšarkių palikuonys. Bet tai išimtis. Dauguma jau senokai savarankiški ir gyvenimo išminties spėjo pasisemti. Sunki užduotis teko visiems išgyventi. Dažnokai jaunieji drąsesni nei vyresni paukščiai.
Miške kelios savaitės kuomet nebepamatysi jerubių vadų. Išaugo ir pasklido atskirai nuo tėvų. Užtat dabar panašiai kaip pavasarį tuoktuvių metu jerubes sutiksi dažnai nesislapstančias. Jau ir pragysta kartais. Taigi pajuto dienos mažėjančią trukmę besilyginančią su pavasario šviesiuoju metu ir to užteko. Vėl aktyvios naminės pelėdos. Ūkauja, kvykčioja ir šviesios naktys nebūtinos. Visai lyg pavasarį.
O elniams atėjo TAS metas. Tik jų tuoktuvės tikros ne kaip paukščių, kurie šįkart tik pavasarį prisimena. Vienas elnias dar rugpjūčio trisdešimtąją užmaurojo. Ir gana aktyviai tamsoje baubė. Net kitų konkurentų neišgirdęs kartojo dar ir dar. Ragais nubrūžintus medelius aptikome dar rugpjūčio viduryje. Tik ruošdamiesi rujai pradžioje užaugusius ragus nuo odos į kamienus nusivalė, o netrukus jau siausti ruošdamiesi naujus medelius luošino. Dabar, kuomet elniams iškilmingas metas išaušo, tą reiškinį nebent su gervių ar žąsų traukimu į žiemvietes galima sulyginti.
Taip pat didinga bei jautru. Kažkas lyg naują gamtos istorijos lapą į rytojų verstų. Ne tiek daug progų klausytis žinduolių balsų, nes dauguma rūšių tylios. Todėl elniai išskirtiniai.
Bet ir mažieji girios gyventojai geba dėmesį į save atkreipti. Rugsėjo pradžioje savo neįmantrią giesmę bandė suvinguriuoti ankstyvoji pečialinda. Daug rečiau nei artimiausia giminaitė pilkoji pečialinda taip rudenį elgiasi. Žinai, kad po mėnesio ar anksčiau jos čia nebebus, kažkaip kitaip nei pavasarį tai atrodo.
Pilkosios meletos, giriai visus metus ištikimos, rudenį irgi retsykiais pasitinkančios giesmėmis, kol kas tiktai kiauksi, kopinėja medžių kamienais ir aktyvesnės taip pat rudeniop tapo. Dažniau nuklysta iš rezervato į kitus ūkinius miškus. Šiems paukščiams svarbu ten maisto, o būtiniausia – tinkamų maitintis medžių rasti. Dažnai tai vasaros vadų jauni sparnuočiai, ieškantys naujų tinkamų gyventi plotų. Žalsvą lyg samana paukštį jei ne jo skleidžiamas balsas aptikti būtų ypač sunku.
Todėl ruduo – puiki proga dažniau ja pasigrožėti.
Paprasčiausia tai padaryti saulės peršviečiamame pušyne, kuriame tiek skrendančią, tiek bešakiu kamienu kopinėjančią lengviau išvysti.
Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato inf.
