Trečiadienį Vilniuje bus minimos Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo 33-osios metinės. Švenčiant šią sukaktį Nepriklausomybės aikštėje, esančioje prie Seimo rūmų, vidurdienį įvyks iškilminga karių rikiuotė.
Kaip praneša Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras, iškilmingoje rikiuotėje karius sveikins Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, dalyvaus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Artūras Radvilas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Lietuvos kariuomenės vienetų ir KASP rinktinių vadai, KASP kariai ir kiti svečiai.
Savanorių pajėgų pasveikinti atvyks ir užsienio partneriai – Estijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Sakartvelo ir Ukrainos kariuomenių atstovai.
Minėjimo programoje yra numatytos ir Šv. Mišios Lietuvos kariuomenės Ordinariato Šv. Ignoto bažnyčioje. Tylos minute bus pagerbtas amžinybėn išėjusių karių atminimas ir padėtos gėles ant karių kapų.
Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba buvo įkurta 1991 m. sausio 17 d. po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Jos pirminis tikslas buvo saugoti valstybei svarbius strateginius objektus.
Šiuo metu KASP rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, dalyvauja tarptautinėse operacijose, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas. Pajėgose tarnauja daugiau nei 5500 karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus.