Mėgėjų meno kolektyvų įvertinimas – svarbus momentas, lemiantis ir pripažinimą, ir paskatinimą. Kolektyvai vertinti pagal naujai Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų patvirtintą tvarką.
Ne mažiau kaip vienerius metus veikiantys mėgėjų meno kolektyvai vertinami pagal tris kategorijas, atspindinčias jų meninį lygį ir rezultatus. Kriterijai įvairūs, o siekis – visų tas pats: kurti ir džiuginti.
Tam tikros kategorijos siekiantys kolektyvai turi būti dalyvavę ne mažiau kaip penkiuose tarptautiniuose, nacionaliniuose ir regioniniuose renginiuose per metus ir inicijavę, įgyvendinę ne mažiau kaip penkias koncertines, edukacines, socialines, projektines ar kitas veiklas, kuriomis prisidedama prie dainų švenčių tradicijos išsaugojimo ir puoselėjimo.
Aukščiausią, I kategoriją gavo keli rajono kolektyvai – Jurbarko kultūros centro jaunimo liaudiškų šokių ir vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvai, turintys tą patį „Nemunėlio“ pavadinimą ir vadovaujami Jolantos Telišauskienės, jaunučių liaudiškų šokių kolektyvas „Sūkurėlis“ (vad. Kristė Donauskienė), moterų choras „Saulė“ (vad. Danutė Lapienė), Skirsnemunės skyriaus teatras „Pakeleivis“ (vad. Birutė Šneiderienė), Veliuonos kultūros centro senjorų dainų ir šokių ansamblis „Veliuonietis“ (vad. Donatas Liktas), Eržvilko kultūros centro tradicinių muzikos instrumentų ansamblis „Eržvilko bandonija“ (vad. Gintarė Stirbienė).
II kategorija suteikta Jurbarko kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupei „Mituva“ (vad. Justė Lukauskienė), Konstantino Glinskio teatrui (vad. Danutė Samienė), vaikų ir jaunimo teatrui „Vaivorykštė“ (vad. Birutė Šneiderienė), moterų vokaliniam ansambliui „Verdenė“ (vad. Dalė Jonušauskienė), Veliuonos kultūros centro moterų liaudiškų šokių grupei „Junigeda“ (vad. Donatas Liktas), moterų vokaliniam ansambliui „Veliuona“ (vad. Jadvyga Žemliauskienė), Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Vėtrungė“ (vad. Kristina Matinaitytė-Glinskienė), Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus vaikų ir jaunimo folkloro ansambliui „Šebukai“ (vad. Lina Lukošienė).
III kategorija suteikta Jurbarko kultūros centro moterų chorui „Lelija“ (vad. Dalė Jonušauskienė), Veliuonos kultūros centro tradicinėms kapeloms „Margi blynai“ ir „Čirpulė“ ( vad. Lina Lukošienė).
Jurbarko rajono kultūrinė veikla nėra savaime vykstantis procesas. Už kiekvieno šokio, dainos ar spektaklio slypi didžiulis vadovų ir dalyvių darbas. „Jei nori uždegti kitus, pirmiausia pats turi degti savo veikla. Labai džiaugiuosi kolektyvų ir vadovų pasiekimais“, – sako Aida Bliundžiuvaitienė, Jurbarko r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė.
„Būtų labai šaunu, kad visų kolektyvų vadovų darbas būtų skatinamas materialiai, atsižvelgiant į kolektyvui suteiktą kategoriją. Dabar tokį paskatinimą gauna tik I kategorijos kolektyvų vadovai“, – apgailestavo A. Bliundžiuvaitienė.
Vadovų entuziazmas ir energija yra kertinis akmuo, ant kurio laikosi kolektyvai. Jie ne tik moko naujų šokių žingsnelių ar dainų, bet ir buria žmones, motyvuoja juos įveikti scenos baimę bei kasdienius iššūkius. Ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti – ypač mažuose miesteliuose.
Mažuosiuose Jurbarko rajono kultūros centrų skyriuose kultūrinis gyvenimas turi savų iššūkių. Specialistų trūkumas – viena didžiausių problemų. „Meno vadovai gauna nedidelius atlyginimus, todėl pritraukti naujų specialistų į mažus miestelius tampa labai sunku“, – teigia A. Bliundžiuvaitienė.
Meno vadovo darbą A. Bliundžiuvaitienė vadina savotišku gyvenimo būdu, reikalaujančiu daug atsidavimo. Vadovavimas vaikų kolektyvams turi savą specifiką – vaikai užauga, išvyksta mokytis ir kolektyvą reikia formuoti iš naujo. Suaugusiųjų kolektyvai šiek tiek stabilesni, tačiau ir čia reikalingas vadovų įdirbis.
Jurbarko rajono saviveiklininkai – ypatingi žmonės, skiriantys savo laisvalaikį tam, kad šokiais, dainomis ar spektakliais džiugintų kitus. Daugeliui jų saviveikla yra ne tik pomėgis, saviraiškos būdas, bet ir labai svarbi gyvenimo dalis. Tačiau kartais entuziazmą slopina kiti dalykai. „Labai liūdna, kai į renginius ateina vos keletas žmonių“, – sako A. Bliundžiuvaitienė.
Vis dėlto yra ir daug džiugių akimirkų. Didžiausias kolektyvų pasiekimas praėjusiais metais – teisė dalyvauti jubiliejinėje Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“. Net 23 Jurbarko rajono kolektyvai pasirodė šioje šventėje.
Jurbarko rajono kultūrinis gyvenimas gyvas ir spalvingas. Jo sėkmė labai priklauso nuo bendruomenės palaikymo. „Jei žmonės norės šokti, dainuoti ar vaidinti, vadovai tikrai atsiras“, – įsitikinusi A. Bliundžiuvaitienė.
Mėgėjų kolektyvų gausa ir jų aktyvumu džiaugiasi Veliuonos kultūros centro direktorė Violeta Grabauskienė. Šiame kultūros centre yra susibūrę net 13 kolektyvų, savo kūrybines idėjas realizuoja 6 meno vadovai. „Manau, kultūriniame darbe labai svarbus yra žmogiškasis faktorius. Kaip sugebi su žmogumi bendrauti“, – sakė V. Grabauskienė, paklausta, kaip pavyko mažame miestelyje suburti tiek kolektyvų ir pritraukti dirbti tiek daug meno vadovų.
„Kategorijų suteikimas yra labai svarbus įvertinimas kolektyvams ir jų vadovams“, – džiaugėsi V. Grabauskienė. 2024 metais kategorijos buvo suteiktos net 5 Veliuonos kultūros centro mėgėjų kolektyvams. „Kategorijos galėjo būti suteiktos ir daugiau Veliuonos kolektyvų. Manau, ateityje taip ir bus“, – optimistiškai nusiteikusi Veliuonos kultūros centro vadovė.
Ligita GRAŽULEVIČIENĖ
