Nors praėjo jau trys šių metų ketvirčiai, nepanaudota dar nė pusė savivaldybės Smulkiojo verslo ir Kaimo rėmimo fondų lėšų. Fondų taryboms vadovaujantys politikai tvirtina, kad verslininkai ir ūkininkai įprato gyventi taupiai. Verslininkai iš tokių kalbų šaiposi ir siūlo pasižiūrėti į tuštėjančią Kauno gatvę, kur viena po kitos užsidaro net ir sunkmetį išgyvenusios parduotuvės.
Pinigų dar ir per daug
Savivaldybės biudžetas šiemet nerado lėšų nei verslui, nei kaimui remti. Laimė, šiek tiek jų susikaupė pardavus savivaldybės turtą, todėl iš Privatizavimo fondo verslininkų ir ūkininkų paramai atseikėta po 20 tūkst. Lt. Sumos menkos, tačiau ir į tas pačias pretendentų beveik nėra.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Ilgevičienė informavo, kad Smulkiojo verslo rėmimo fondas šiemet gavo 4, o Kaimo rėmimo fondas – 3 prašymus. Visi prašymai patenkinti.
Pasak Finansų skyriaus vyriausiosios specialistės, Smulkiojo verslo rėmimo fondas šiemet skyrė 3664 Lt paramos. Daugiausia – 2 tūkst. Lt buvo išmokėta darbo vietas kūrusiai įmonei biuro įrangai įsigyti. Kompensuotos dviejų projektų rengimo išlaidos, vienam verslininkui iš dalies padengtos paskolos palūkanos.
Dar mažiau prašymų – tik tris pateikė ūkininkai. Visi paramos prašytojai buvo nukentėję nuo gaisrų. „Kaimo rėmimo fondas gyvenamajam namui ir dviem ūkiniams pastatams atstatyti skyrė po 2 tūkst. Lt, tačiau vienam ūkininkui parama dar neišmokėta – laukiame, kol jis pateiks paramai gauti būtinus dokumentus“, – sakė G. Ilgevičienė.
Ne ką didesnis paramos poreikis buvo ir pernai. Smulkiojo verslo rėmimo fondas 2012 m. paramą skyrė septyniems verslininkams. Kreditui įforminti ir palūkanoms iš dalies kompensuoti pernai skirta 1,3 tūkst. Lt, trims naujoms darbo vietoms įkurti ir darbo įrankiams įsigyti – 13,5 tūkst. Lt, verslo planams rengti ir verslo ugdymo priemonių išlaidoms kompensuoti – 2,5 tūkst. Lt. Taigi iš viso pernai savivaldybė smulkiajam verslui remti panaudojo 17,3 tūkst. Lt, nors buvo suplanuota suteikti beveik 36 tūkst. Lt paramos.
2012 m. Kaimo rėmimo fonde buvo 33,6 tūkst. Lt, tačiau, kaip ir verslininkai, ūkininkai savivaldybės paramos neišnaudojo. Fondas gavo šešis prašymus, tik vienam prašytojui parama nebuvo skirta. Keturiems ūkininkams, nukentėjusiems nuo sniego, vėjo, audrų ir gaisrų, skirta 12 tūkst. Lt. Dalyvavimo Žemaitijos artojų varžybose išlaidoms iš dalies kompensuoti fondas atseikėjo 600 Lt.
Taisykles nusistatė patys
Iki 2010 metų savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondas paramą dalijo ir ūkininkams, ir verslininkams, tačiau fondo tarybos nariai dažnai nesutardavo dėl paramos prioritetų. Savivaldybės taryba suteikė galimybę fondą padalyti į dvi dalis ir leido abiejų suinteresuotų grupių atstovams parengti paramos taisykles.
Verslininkų atstovai nutarė, kad parama labiausiai reikalinga kredito ar lizingo išlaidoms, palūkanoms iš dalies kompensuoti, darbo vietoms kurti, darbo įrankiams ir priemonėms įsigyti, nekilnojamojo turto mokesčio išlaidoms iš dalies kompensuoti, nukentėjusiesiems nuo gaisrų ir stichinių nelaimių paremti, verslo planų, paraiškų parengimo išlaidoms kompensuoti, renginiams ir verslo ugdymo priemonėms organizuoti.
Ūkininkai susitarė, kad Kaimo rėmimo fondas paramą skirs toms priemonėms remti, kurių išlaidų nekompensuoja kiti fondai.
Abiejų fondų dokumentus tvarkanti savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausioji specialistė G. Ilgevičienė tikina, kad per keletą metų nėra gauta nė vieno ūkininko prašymo tiksliųjų geodezinių matavimų, karvių produktyvumo kontrolės, purkštuvų patikros išlaidoms iš dalies kompensuoti.
„Galimybių gauti paramą ir verslininkai, ir ūkininkai turi išties nemažai, tik ne visomis jie naudojasi. Kodėl? Ūkininkai – turtingi žmonės, gal ne visiems tos paramos ir reikia“, – svarstė G. Ilgevičienė.
Pinigai fonde neprapuls
Kaimo rėmimo fondo tarybos pirmininkas Kasparas Jurevičius neslepia, kad prašymų nedaug, nes fondo taryba nėra dosni.
„Praėję metai ūkininkams buvo itin geri, tai ir prašymų mažiau gavome. Nesame dosnūs, remiame tik padegėlius, nors taisyklės numato daugiau paramos priemonių. Gal ne visas galimybes ūkininkai žino, kad paramos neprašo?“ – suabejojo K. Jurevičius.
Fondo tarybos pirmininkas įsitikinęs, kad fondų atskyrimas pasiteisino. Pasak K. Jurevičiaus, ūkininkai nedrąsūs, todėl anksčiau jiems paramos nelikdavo – viską išsidalydavo apsukresni verslininkai. „Fondas reikalingas, nėra jokių abejonių. O kad mūsų fonde pinigų lieka – nieko tokio, jie neprapuls, kitais metais išdalysime“, – tikino K. Jurevičius.
Suabejojęs, ar visi ūkininkai žino apie galimybę gauti paramą, fondo tarybos pirmininkas žadėjo pasikalbėti su Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininku – paprašyti jo, kad pareklamuotų Kaimo rėmimo fondo taisykles.
Patenkina visų norus
Savivaldybės tarybos Biudžeto, finansų ir rajono plėtros komiteto pirmininkas Romansas Dragūnavičius įsitikinęs, kad Smulkiojo verslo rėmimo fondui jokios reklamos nereikia: „Fondas aiškus, verslininkai apie jį žino, per Jurbarko verslininkų organizacijos susirinkimus nuolat apie jį primenama, o ir patys rekomenduojame verslininkams pasinaudoti jo parama.“
Fondo tarybos pirmininkas pripažįsta, kad buvo galvojama apie platesnį paramos spektrą, tačiau tuomet kyla abejonių dėl savivaldybės biudžeto galimybių skirti daugiau lėšų.
„Dažniausiai kreipiasi smulkieji verslininkai – prašo paramos darbo vietoms kurti, nes gali gauti iki 2,5 tūkst. Lt. Daug kreipiasi ir dėl banko paskolų palūkanų kompensavimo, nes fondas padengia pusę palūkanų. Visada stengiamės būti verslininkų pusėje. Jei reikia, greitai susirenkame ir paskiriame paramą“, – tvirtino R. Dragūnavičius.
Atrodytų, kad ir vieno, ir kito fondo taryba dirba lanksčiai, stengiasi padėti kiekvienam, prašančiam paramos. Tai kodėl lieka pinigų?
Atsakymo verslininkai siūlo ieškoti Kauno gatvėje. Vietoj vitrinų buvusių parduotuvių languose šviečia skelbimai nuomoti patalpas. Verslas Jurbarke merdi, nes mažėja gyventojų perkamoji galia. O merdinčiam verslui nei paramos darbo vietoms kurti, nei verslo projektams rengti nebereikia.
Daiva BARTKIENĖ
Daugiau: paskola verslui.
viskas bus tvarkoje. Prieš rinkimus buvo Butkevičius su Pauža ir dar krūva socdemų atvaževe ir žadėjo kad jurbarkas taps pramoniniu rajonu. O dabar jie valdžioje tai koncervatoriai nesutrugdys. sakė gaivins pramone. tuoj fabrikų pristatys ir bus to verslo