Raseinių „Šaltinio“ progimnazijoje nuo pirmadienio draudžiama per pamokas, per pertraukas ir būrelių metu naudoti mobiliuosius telefonus, išmaniuosius laikrodžius. Mokyklos direktorė Vaiva Zubrickienė sakė, kad buvo kelios priežastys, kodėl bendruomenė taip nutarė. Viena jų – mokinių ir mokytojų saugumas, antroji – prastėjanti mokinių sveikata ir nykstantys socialiniai įgūdžiai.
O šios mokyklos istorijos mokytojas Arnas Zmitra prisipažįsta: anksčiau jo nuomonė buvo kitokia – jis uoliai gynė telefonų naudojimą klasėje, tačiau per dešimtmetį tokia nuostata pasikeitė. Jis su kolegomis sutaria – priklausomybės nuo telefono kamuojami vaikai sunkiai sutelkia dėmesį, o ir bendrauti su bendraamžiais tampa sunku. Kaip dar vieną iššūkį jis išskyrė dirbtinį intelektą.
Aistros dėl mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo pamokų ir pertraukų metų nerimsta. Vis garsėja balsai tų, kurie sako, kad tai mokiniams trukdo, netyla balsai ir tų, kurie sako, kad vaikams reikalingi telefonai atliekant užduotis, o ir tėvai turi teisę bet kada susisiekti su savo atžalomis.
„Didelių reakcijų negirdėjau. Bet šiandien gavau žinutę iš nepažįstamos moksleivės, ji parašė: „Jūs norite mokyklą paversti dar didesniu kalėjimu, mes ir taip kenčiame, o jūs atimate teisę naudotis telefonu, tai yra vienintelis dalykas, kuris mus palaiko šiame pragare.“ Tai buvo vienintelė aštresnė reakcija į mano įrašą feisbuke“, – sakė A. Zmitra.
Mobilusis telefonas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Jūsų nuomonė apie mobiliųjų telefonų naudojimą mokykloje pasikeitė. Kaip? – LRT.lt paklausė A. Zmitros.
– Kai pradėjau mokykloje dirbti 2016 metais, man atrodė, kad internetas ir telefonas yra panacėja ir tai reikia naudoti mokykloje. Atsimenu, ir užduotis rengdavau, kad vaikai galėtų pagūglinti telefone, mėginau įtraukti telefoną į mokymosi procesą, maniau, kad man pavyks kažką įrodyti.
Iš pradžių ir pats filmuodavau klasėje, dalinausi tais vaizdais socialiniuose tinkluose. Tai atrodė prasminga. Bet vėliau nesyk papuoliau į mokinių akiratį, kai tave įamžina per pamoką, o paskui tie vaizdeliai nuplaukia į snapčatus, instagramus, tiktokus, o tu nežinai, ką ten apie tave šneka.
Esame turėję atvejų mokykloje, kai telefonas buvo naudojamas patyčioms.
V. Zubrickienė
Nuomonė pradėjo keistis.
O ir ugdymo tikslams… Prašai surasti internete atsakymą, bet vaikai neranda, nes veda į paiešką visą klausimą. Arba suradę nurašo iš pirmo pasitaikiusio šaltinio, tarkime, „Vikipedijos“.
Galiausiai pradėjome pastebėti – ne aš vienas, visi kolegos, kad vaikai dėmesio nesutelkia ir ilgesnio teksto nebeperskaito, mat yra pratę skrolinti.
Mobilusis telefonas | Robin Worrall/Unsplash nuotr.
Kantrybės taurę perpildė dirbtinis intelektas. Tarkime, šiais mokslo metais tai yra kažkokia tragedija. Negali užduoti normalių namų darbų, mat atneš juos, padarytus dirbtiniu intelektu. Bus tekstą tiesiog nukopijavę. Mokytojas juk supranta, kad atsakymas ne jo lygio – penktokas pateikia atsakymą aukštomis frazėmis, supranti, kad tai ne jo darbas.
Tad mano nuomonė kardinaliai pasikeitė – telefono nereikia.
– Kaip mokykla, kurioje dirbate, draus telefonus – kada ir kaip?
– Mokykla nusprendė visiškai uždrausti naudoti telefonus, išmaniuosius laikrodžius pamokų ir pertraukų, klasės valandėlių, neformaliojo ugdymo metu. Mokytojai ir administracija tai pavadino liberaliuoju tvarkos aprašu, nes pirmiausia apeliuojame į mokinių sąmoningumą, atsakomybę. Jie nebus paimami prieš pamokas, jei nepaaiškės, kad trečdalis mokinių pažeidė tvarką. Vaikai gali turėti telefoną kuprinėje ar spintelėje, bet negali jo išsitraukti. Jei tvarka bus pažeidžiama, tuomet bus rašoma pastaba. O jei taip elgiasi trečdalis klasės, bus įvedamas griežtasis modelis – kiekvieną rytą bus surenkami telefonai, o po pamokų atiduodami. Bet tai nekeičia fakto, kad tvarka tokia, kad mobilieji įrenginiai draudžiami.
Liūdna žiūrėti, kai mokiniams pasakai perskaityti tekstą, o jie negali to padaryti, ima makaluotis, nesupranta, neįsimena.
A. Zmitra
Tvarkoje numatyta, kad mokykloje yra erdvė, į kurią po pamokų atėjęs gali paskambinti tėvams, kad, tarkime, pamokos jau baigėsi. Ypatingu atveju tėvai gali paskambinti mokytojui, klasės auklėtojui ar administracijai – jei didelė bėda, jie vaiką suras ir tėvai galės pasikalbėti.
Jei vaikas, tarkime, serga diabetu, o telefonas skaičiuoja kraujo rodiklius, jis gali naudotis telefonu. Tai tvarkoje taip pat numatyta.
A. Zmitra savanoriavo Brazilijoje | Asmeninio albumo nuotr.
– Vadinasi, tėvai prireikus galės susisiekti su vaikais?
– Žinoma. Bet man ne kartą yra buvę, kai vaikas pamokos metu sako, kad jam skambina mama. Bet jei vaikas po to pokalbio neišskuba iš mokyklos, vadinasi, nieko tragiško neįvyko?
Kai pradėjau dirbti 2016 metais, pamenu, kad vaikai per pertraukas koridoriuose lakstydavo, eidavo į lauką gaudynių žaisti. Dabar to nebematyti, nes per pertraukas vaikai į telefonus sulindę. Net nebendrauja tarpusavyje. Kai kalbame, kad socialiniai ryšiai sutrūkinėję, kad vaikai nebemoka bendrauti, nebežaidžia drauge, nedūksta, pagalvokime, kokia to priežastis? Todėl, kad įlindę į telefonus.
– Sakėte, kad vaikai nebemoka ilgo teksto perskaityti, nebesutelkia dėmesio, o ir dirbtinis intelektas kol kas tarnauja nederamai…
– Taip, dirbtinis intelektas yra palengvinimas ir aš juo naudojuosi. Bet, kaip sakoma, perskaitęs permanyk, pasinaudok protingai, išsirink, užuot aklai kopijavęs. Anksčiau vaikai irgi taip darydavo gūglindami, o dabar nukopijuoja iš dirbtinio intelekto atsakymo lango.
Tarkime, vaikai mato, kad tėvai rūko. Tai ką dabar? Vaikai irgi gali rūkyti?
A. Zmitra
Liūdna žiūrėti, kai mokiniams pasakai perskaityti tekstą, o jie negali to padaryti, ima makaluotis, nesupranta, neįsimena. Jie nebegali atpasakoti, ką skaitė. Nesugeba nuosekliai perskaityti teksto, atsakyti į klausimą, kurio atsakymas slypi tame tekste.
Mobilusis telefonas | BNS nuotr.
– Per diskusijas dėl telefonų naudojimo mokykloje tėvai neretai sako, kad atėmus telefonus iš vaikų justi nelygybė – mokytojai juk naudojasi jais. Kaip jūs į tai reaguojate?
– Turėdamas vaiką reaguoju paprastai – yra vaikų gyvenimas ir yra suaugusiųjų. Tarkime, vaikai mato, kad tėvai rūko. Tai ką dabar? Vaikai irgi gali rūkyti? Nuėję tarnauti į kariuomenę mato, kad generolai kitokią aprangą vilki, turi rangą. Ką, irgi iškart turi tai gauti?
Žinoma, yra ir mokinių, kurie mano, kad mes juos skriaudžiame. Tačiau tai nebuvo sprendimas iš giedro dangaus.
V. Zubrickienė
Nelabai suprantu tokio priekaišto. Jei mokytojas pasidėjęs telefoną šalia, tai jis skirtas tam, kad pedagogas galėtų susisiekti su klasės auklėtoju, tėvais. Nesu matęs, kad mokytojas per pamoką telefone skrolintų. Mokytojai per pamoką dirba savo darbą.
Tiesiog yra laikas, kai vaikai negali naudotis mobiliuoju telefonu.
– Jūsų mokykla ne vienintelė, kuri priėmė tokį sprendimą. Yra ir iniciatyva, kuri ragina šalies mastu drausti telefonus per pamokas. Kalbatės su kolegomis. Tai visuotinis reikalas?
– Susitinki su kolegomis, apie tai kalba kone visi. Negirdėjau, kad kas sakytų, kad tai yra gėris. Nė vienos tokios nuomonės negirdėjau. Kai kurie kolegos sako, kad vis tiek reikia vaikus mokyti naudingai naudotis internetu, naršyti, rasti atsakymus. Bet tam yra informatikos pamoka, taip pat gyvenimo įgūdžių pamoka, o ir tėvai turi pasirūpinti – ne visko vaikus turi išmokyti mokykla.
Mokykla | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kolegos sako: problema aiški, dažnas vaikas turi priklausomybę nuo mobiliųjų įrenginių. O ir rezultatų pasiekti sunku. Tarkime, kitoje mokykloje dirbu su vienuoliktokais, vis dar mokau rašyti istorinį rašinį, kol jis nenukeltas. Kaip išmokyti rašyti rašinį, kai turi tris savaitines pamokas, bet negali užduoti pasitreniruoti namie, nes vaikas padarys tai su dirbtiniu intelektu? Aš turėsiu paskui nagrinėti dirbtinį intelektą? Per egzaminą juk juo negalės mokiniai naudotis.
Tą kalba ir lituanistai, ir geografai. Rašinio rašymo mokymas yra tragedija, nes vaikai pasitelkia dirbtinį intelektą.
– Kaip reagavo patys vaikai, jų tėvai į naująją tvarką?
– Didelių reakcijų negirdėjau. Bet šiandien gavau žinutę iš nepažįstamos moksleivės, ji parašė: „Jūs norite mokyklą paversti dar didesniu kalėjimu, mes ir taip kenčiame, o jūs atimate teisę naudotis telefonu, tai yra vienintelis dalykas, kuris mus palaiko šiame pragare.“ Tai buvo vienintelė aštresnė reakcija į mano įrašą feisbuke.
O tėvai buvo supažindinti su šia permaina. Ir mokiniai, žinoma. Manęs blogi atgarsiai nepasiekė. Gal pasieks vėliau, kai tvarka įsivažiuos.
Šiandien sulaukiau ir vienos progimnazijos mokyklos tarybos narės mamos iš kito miesto žinutės. Ji paprašė pasidalinti vidinės tvarkos aprašu, mat irgi svarsto, kad reikėtų uždrausti telefonus. Palinkėjo sėkmės ir paprašė pasidalinti patirtimi.
Mokykla | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Jūsų akimis, tam pakaktų vidinių mokyklos tvarkų ar turėtų būti reglamentuojama šalies mastu?
– Manau, kad yra pakankamai įrodymų ir nuomonių, kad tai kenkia vaikams, sukelia daug problemų mokykloje. Turbūt laikas galvoti, kad tvarka būtų vienoda visoje Lietuvoje, kad nebūtų konkurencijų ar piktumų. Vienur „laisvė papūgoms“, o kitur labai griežtai. Juolab ir kitos šalys tai taiko. Manau, laikas ministerijai imtis šio klausimo ir visur padaryti vienodą tvarką, uždrausti mobiliuosius įrenginius.
Galvojo ir apie mokinių bei mokytojų saugumą
Raseinių „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Vaiva Zubrickienė paaiškino, kad tokios tvarkos prireikė pirmiausia dėl dviejų priežasčių – dėl mokinių mokytojų saugumo ir dėl mokinių sveikatos.
„Esame turėję atvejų mokykloje, kai telefonas buvo naudojamas patyčioms. Tam tikri vaizdai buvo dedami į tiktoką. Antra, pastebėjome, kad mokiniai nebebendrauja, socialiniai įgūdžiai akivaizdžiai prarandami. O mes juk paauglių mokykla. Pastebime ir tai, kad po skambučio į pamoką dar kokias penkias minutes vaikai sunkiai įsitraukia į pamoką, nes jie vis dar įlindę į telefoną, į žaidimą jame“, – aiškino mokyklos vadovė.
V. Zubrickienė patikino, kad mokykla turi pakankamai planšečių ar kompiuterių, tad jei įrangos reikia ugdymui, ji lengvai pasiekiama.
Pasak direktorės, dauguma tėvų reagavo palankiai į tokią permainą. Ji patikino, kad užtikrinama galimybė prireikus mokiniams susisiekti su tėvais ar atvirkščiai. Progimnazijos vadovė sakė, kad dalis mokinių taip pat reagavo palankiai, pokyčiui pritarė ir mokinių taryba.
„Žinoma, yra ir mokinių, kurie mano, kad mes juos skriaudžiame. Tačiau tai nebuvo sprendimas iš giedro dangaus. Daug diskutavome, kalbėjomės, ėjome prie to metus. Mūsų mokytojai pagal projektus „Erasmus“ važinėja į užsienį, parveža daug pavyzdžių iš mokyklų ten, kurios daro taip pat, pasakoja, kokia gera tai idėja“, – aiškino V. Zubrickienė.
Mokykla | E. Blažio / LRT nuotr.
Progimnazijos vadovė pabrėžė, kad telefonai neatimami, kliaujamasi mokinių sąmoningumu. O jei tai nepasiteisins, dažnėjant tvarkos pažeidimams, telefonai bus ryte surenkami ir atiduodami pamokoms pasibaigus.
„Nėra taip, kad tvarką pasitvirtinome ir ji nekeičiama, gal laikas parodys, kad reikės ją keisti. Bet bandome, matysime, ką turėsime“, – sakė direktorė.
ypač uždrausti reikėtų patiems gimnazijos mokytojams kurie pamokų metu patys naudojasi. bet kokia vadovė, tokia ir tvarka