Jaunimas jau žino – galima smagiai praleisti kelias dienas stovykloje, kurioje nėra suaugusiųjų. Jurbarko jaunimo organizacijų sąjunga (JJOS) šiemet pakvietė į penktąją stovyklą-mokymus „Jaunimas – jaunimui“ Vertimų stovyklavietėje.
Tradicijos tęsiamos
Stovyklą antrą kartą organizuoja JJOS pirmininkė Toma Simanavičiūtė. „Pernai viskas buvo nauja, neįprasta, o šiais metais – daug lengviau: programos, veiklų idėjos – likusios nuo pernai. Reikia tik šiek tiek pakeisti, papildyti“, – pasidžiaugė mergina.
Stovyklai rengti gavo paramą iš Jurbarko r. savivaldybės, po 12 eurų mokėjo dalyviai. Rėmėjų neieškojo – pernai apsilankę daugelyje įmonių paramos negavo, tad šiemet nusprendė pataupyti laiką. „Nelepina rėmėjai jaunimo dėmesiu“, – šypteli Toma.
Jaunimas nebūtų jaunimas, jei neišsiverstų su tuo, kiek yra ir neprisitaikytų prie bet kokių sąlygų. Spigina saulė? Galima rengti vandens mūšį ir maudytis! Lyja? Vandens kiekį galima dar padidinti kvatojant iki ašarų bežiūrint gerą komediją! Negalima išsikepti dešrelių ant laužo dėl lietaus? Išsivirsime puode drauge su bulvėmis!
Tokia laisvė, nesuvaržytas bendravimas į stovyklą pritraukia vis daugiau dalyvių. Pernai stovyklavo apie 30, o šiais metais registraciją teko stabdyti – norinčiųjų atsirado per 60. Vertimų stovyklavietės nameliuose ir palapinėje įsikūrė 42 stovyklautojai, o vadovų namelyje – 20 organizatorių.
„Pasklido žinia, kad čia labai smagu, todėl ir dalyvių atsirado daug. Ir stovyklos laiką pakeitėme – pernai ji vyko liepos mėnesį, o šiais metais – tik pasibaigus mokslo metams ir egzaminams“, – stovyklos populiarumu džiaugėsi T. Simanavičiūtė.
Stovyklauti susiruošė daugiausia 14-15 metų jaunuoliai, nors čia laukiamas jaunimas nuo 14 iki 18 metų. Didžioji dalis – aktyviosios merginos, daugiausia iš Jurbarko ir aplinkinių kaimų, bet atvyko ir iš Šakių rajono, viena mergaitė – net iš Vilniaus.
Be atokvėpio
Patyrę stovyklautojai jau žinojo, ko čia galima tikėtis, o naujokai entuziastingai pasinėrė į siūlomas veiklas.
Pirmąją stovyklos dieną tradiciškai vyko žaidimai, skatinantys pažinti vienas kitą, komandų lipdymas. Nameliuose po 8-9 įsikūrę stovyklautojai netruko susibendrauti, „susicementuoti“.
Jau kaip darnios komandos vakare rinkosi į šauliškas pramogas. Vadovaujami Karolio Gylio ir Egidijaus Grygolaičio smagią programą stovyklautojams paruošė LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės Jurbarko Petro Paulaičio šaulių 1-oji kuopa. Jaunuoliai galėjo pašaudyti iš kariškų ginklų, mokėsi kurti laužą, įsirengti užuovėją, vaišinosi sausu daviniu.
Nors stovyklautojai žinojo, kad kažkurią naktį turi vykti tradicinis naktinis žygis, bet pusė dviejų iš lovų išversti garsinių signalų ir sprogimų ne vienas liko apstulbęs. Naktinį žygį surengė tie patys šauliai, todėl jis buvo kariškas: teko pagal žemėlapius surasti punktus, klaidžioti po tamsų mišką, gamintis neštuvus ir išnešti sužeistuosius. Koks gali būti miegas po tokio energingo žygio? Belieka iki ryto dalytis įspūdžiais.
Kitą dieną laukė estafetės, futbolas, tinklinis, virvės traukimas, reikėjo pasiruošti prisistatymui. Komandos traukė burtus, kurią šalį turės pristatyti.
Vienu smagiausiu užsiėmimų tapo Adomo Kulikausko parengtas protų mūšis apie JJOS veiklą.
Maitinimu taip pat rūpinosi jaunieji organizatoriai. Kaip ir kasmet, Mildos Matulaitytės mama stovyklautojus palepino trimis puodais kugelio.
Vaikinas iš „Skruzdėlyno“
„Valgyt tikrai užteko, o ir ne pavalgyt ar pamiegot čia atvažiavau. Čia tiek daug veiksmo!“ – antrą kartą į stovyklą atvažiavęs Rotuliuose gyvenantis Gabrielius Andrijauskas jau planuoja atvažiuoti ir kitais metais.
Jurbarko gimnazijos vienuoliktokas su draugais iš to paties kaimo nesuabejojo, ar verta vykti į stovyklą – įspūdžių iš pernykštės stovyklos užteko visiems metams.
Apsigyvenę pastebėjo, kad namelyje daug skruzdžių, tad pavadinimas buvo aiškus – „Skruzdėlynas“. Namelių pasirodyme Gabrieliui su kambariokais teko pristatyti Japoniją: jaunuoliai demonstravo karatė įgūdžius, geišų šokius, meditavo, rengė arbatos gėrimo ceremoniją.
Gabrieliui labiausiai patiko sportiniai užsiėmimai, estafetės. Gaila, kad dėl traumos negalėjo dalyvauti stovyklos simboliu tapusiame belgiškame žaidime, kai dalyviams tenka eiti imtynių. Mėlynės ir nubrozdinimai – vienas niekis, palyginus su geromis emocijomis ir bendrumo jausmu.
Vaikinas bendravo ne tik su senais draugais – namelyje gyveno su keturiais naujokais, tad nauji draugai garantuoti. Gabrieliui tai ir patinka: susirasti naujų draugų, aktyviai praleisti laiką, sužinoti kažką naujo.
Vaikiną JJOS nariai kalbino prisijungti prie komandos, bet Gabrielius suabejojo dėl laiko trūkumo – jis dar vaidina „Vaivorykštės“ teatre, lankosi Atviroje jaunimo erdvėje.
Išvykę sugrįžta
Arnas Ašmonas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentas, būsimas aktorius, buvo šios stovyklos organizatorius, o išvykęs studijuoti grįžta padėti dabartiniams stovyklos rengėjams.
Arnas toks ne vienas – į stovyklą grįžta ir kiti studentai. Šiais metais organizatoriams gelbėjo Mažvydas Daunys, vienu griežtesniu žodžiu suvaldantis išdykaujančius, dirbantis vairuotoju ir prekių tiekėju.
Pasak T. Simanavičiūtės, tai, kad stovykloje nėra suaugusiųjų – ne minusas. Dalyviai jaučiasi laisviau, o išlindus ožiukams užtekdavo priminti, kad atsivežė tėvų pasirašytas sutartis, kuriose įsipareigojo gerai elgtis.
Kad nekiltų konfliktų, svarbu energiją išlieti užsiėmimuose. Į stovyklą A. Ašmonas atsivežė LMTA dėstytoją, „Keistuolių teatro“ aktorę Juditą Urnikytę.
„Savo studentus gerokai kankinu, o čia Arno prašymu atvažiavau šiek tiek pažaisti“, – sakė dėstytoja, nusistebėjusi, kiek Jurbarke išauga talentingų aktorių. J. Urnikytė gyrė savo studento A. Ašmono darbštumą, o tarp stovyklautojų pamačiusi šiais metais mokytis aktorystės įstojusį Luką Ignatavičių sėkmės palinkėjo ir jam.
Pasak J. Urnikytės, tokiose stovyklose smagu pabendrauti su jaunimu, pajusti, kuo jie gyvena ir padėti atsikratyti susivaržymo.
Stovyklautojai linksmai nėrė į žaidimus, pasiūlytus svečių. Tarp stovyklautojų įsimaišęs A. Ašmonas linksminosi ne mažiau už juos. „Stovykla man reiškia namus. Čia grįžtu, susitinku su draugais, linksmai praleidžiu laiką ir dar galiu ko nors išmokyti. Smagiausia dalytis tuo, ką žinai ir moki“, – sako Arnas.
Aktorių pamokų, kaip ir visos stovyklos tikslas – skatinti dalyvius pažinti vienas kitą, bendrauti, pasitikėti, išsivaduoti iš kuklumo gniaužtų ir išlaisvinti fantaziją.
„Dažnai stovyklos būna skirtos tam tikrų pomėgių žmonėms – sportininkams, skautams, šauliams. Šioje stovykloje laukiami įvairūs jaunuoliai, turintys skirtingų pomėgių. Dėl to tik įdomiau“, – sako Toma, šiais metais baigusi gimnaziją. Nepavykus įstoti į norimą specialybę mergina rastų kuo užsiimti ir Jurbarke, neskubėtų atsisakyti JJOS pirmininkės pareigų ir kitąmet vėl rengtų stovyklą.
Jūratė Stanaitienė
