Nedarbo lygis Jurbarko rajone liepą išaugo dar 0,4 proc. – baigiantis praėjusiam mėnesiui bedarbiai buvo 10,7 proc. darbingų rajono gyventojų. Darbo neturi 11,7 proc. darbingų vyrų ir 9,6 proc. darbingų moterų. Jaunimo (16-24 m.) nedarbo lygis – 6,3 proc.
Liepos mėnesį Jurbarko darbo biržoje įregistruoti dar 299 rajono gyventojai. 44 proc. jų – moterys, daugiau nei pusė įsiregistravusių biržoje bedarbių gyvena kaime, 32 proc. – neturi jokio profesinio pasirengimo. Trečdalis įsiregistravusiųjų – jaunimas iki 25 metų.
Liepą bedarbiais tapę asmenys anksčiau dirbo pardavėjais, virėjais, verslo paslaugų vadybininkais, apsaugininkais, tačiau daugiausia jų buvo nekvalifikuoti darbininkai.
Nuo metų pradžios į Jurbarko darbo biržą jau kreipėsi 2237 bedarbiai – net 48 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Didžiausias nedarbo lygis praėjusį mėnesį buvo Skirsnemunės seniūjoje – 12,9 proc., o mažiausias (6,6 proc). – Seredžiaus ir Šimkaičių seniūnijose.
Iš visų įregistruotų bedarbių teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi tik 480 asmenų (21 proc.). Vidutinis išmokos dydis – 638 Lt.
Lyginant su birželiu, liepą darbo jėgos paklausa padidėjo 8,5 proc. Praėjusį mėnesį biržoje buvo įregistruotos 102 darbo vietos, iš kurių 77 – neterminuotam darbui. Daugiausia darbo pasiūlymų buvo pateikta siuvėjams, pardavėjams, vairuotojams, traktorininkams, mechanizatoriams ir virėjams.
Biržai tarpininkaujant, liepą buvo įdarbinti 157 asmenys, tačiau 16 proc. iš jų gavo tik laikinus darbus. Savo verslą, įsigiję verslo liudijimus, praėjusį mėnesį pradėjo 17 bedarbių.
Iš viso nuo metų pradžios biržoje buvo įregistruota 600 laisvų darbo vietų. Daugiausia darbo vietų buvo siūloma paslaugų sektoriuje, maždaug ketvirtadalis – pramonės įmonėse, apie 14 proc. – statybose, dešimtadalis – miškininkystėje ir žemės ūkyje.
Pristabdyti nedarbo augimą padeda Jurbarko darbo biržos vykdomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
Praėjusį mėnesį į aktyvios darbo rinkos politikos priemones Jurbarko darbo birža pasiuntė 94 bedarbius. Daugiausia asmenų – 39 nukreipti į viešuosius darbus. Profesinio mokymo programą liepą pasirinko 18 jurbarkiečių, devyni įdarbinti įsigyti darbo įgūdžių, 27 asmenys, turintys teisę į papildomą rėmimą, įdarbinti subsidijuojant.
Nuo metų pradžios laikino užimtumo priemonės buvo pasiūlytos 445 Jurbarko darbo biržoje įsiregistravusiems asmenims.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės davė naudą – Jurbarkas jau neminimas tarp didžiausio nedarbo lygio rajonų. Liepą didžiausias nedarbas buvo Druskininkų (13,8proc.) ir Panevėžio miesto (13,3 proc.) savivaldybėse.
Šiemet Lietuvoje nedarbas padidėjo nuo 4,4 proc. sausio mėnesį iki 9,7 proc. Tuo tarpu Jurbarke nedarbo lygio kilimas buvo kur kas mažesnis – nuo 7,9 iki 10,7 proc.
„ŠVIESOS” inform.
