Gyventojai, turintys neefektyvius ir senus biokuro arba iškastinio kuro katilus, gali įsidiegti efektyvias šilumos gamybos technologijas nelaukiant šildymo sezono pradžios, praneša Energetikos ministerija.
„Dar didelė dalis gyventojų namų ūkiuose šiluma apsirūpina naudodami neefektyvius biokuro arba iškastinio kuro įrenginius, todėl ši paramos priemonė ne tik nuosekliai mažins taršos sukeliamą socialinę-ekonominę žalą Lietuvai bei gyventojų išlaidas šilumos energijai, bet ir leis reikšmingai didinti galutinės energijos efektyvumą“, – sakė Energetikos ministerijos Energijos efektyvumo politikos grupės vadovas Mindaugas Stonkus.
Iš viso šioms Energetikos ministerijos inicijuotoms veikloms bus skirta 90 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Paramos priemonę administruos VšĮ Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Ministerijos pranešime žiniasklaidai nurodoma, kad projektų atranka bus vykdoma kaip tęstinė, o projektų įgyvendinimo trukmė – iki 18 mėnesių, todėl gyventojai galės per jiems patogų laikotarpį pateikti paraiškas ir įgyvendinti projektus.
Paraiškas paramai gauti galės teikti gyventojai, nuosavybės teise valdantys gyvenamosios paskirties pastatą, butą gyvenamosios paskirties pastate arba kitos paskirties pastatą, pažymima pranešime.
Tankiausiai apgyvendintose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų teritorijose, siekiant išvengti didelės kietųjų dalelių koncentracijos aplinkos ore ir jos daromos žalos didelei grupei visuomenės, finansavimas bus skiriamas tik šilumos siurbliams, praneša Energetikos ministerija.
Bus kompensuojama vidutiniškai apie 3,5 tūkst. eurų neefektyvų ir taršų katilą atnaujinus į šilumos siurblį ir apie 1,5 tūkst. eurų – atnaujinus į 5 klasės biokuro katilą, o konkretus kompensacijos dydis priklausys nuo pasirinktos technologijos parametrų bei jos komplektacijos ir bus apskaičiuotas pagal patvirtintus fiksuotus įkainius, nurodoma pranešime.
Pasak ministerijos, iki 2030 metų planuojama, kad papildomai apie 40 tūkst. Lietuvos namų ūkių šilumą gaminsis efektyviausiu būdu, naudodami tik atsinaujinančius energijos išteklius, bus pasiektas 7,6 TWh sutaupytos suminės galutinės energijos rodiklis, o tai sudaro beveik 20 proc. bendro Lietuvos tikslo.
Taip pat planuojama, kad bus įdiegta apie 45 MW papildomų atsinaujinančiosios šilumos energijos gamybos pajėgumų, nurodo ministerija.