Gruodžio 8 d. prieššventiniame Jurbarke, Kauno g. 54, duris atvėrė meno salelė – galerija „Inka“. Jos įkūrėja Indrė Kateivė jau dešimtmetį papuošalus kūrė namų palėpėje. Iš ten jos kūriniai keliaudavo į klienčių namus. Tačiau atėjo laikas svajonei peržengti palėpės slenkstį ir prisistatyti visuomenei.
Meno žmogus
„Dukra nuo mažens vis užsiimdavo menais: puikiai piešė, mezgė, siuvo, pakavo dovanas, dekoravo stalus, siuvinėjo paveikslus, dekupažavo, tapė šilką, o kai pradėjo gaminti papuošalus, tai tuo užsiima net televizorių žiūrėdama“, – sako Indrės mama, gydytoja Virginija Krikštanienė. Moteris prisipažino, kad pati nieko bendro su menu neturinti, tačiau gražiai megzdavo Indrės močiutė, teta, o tėtis laisvalaikiu gražiausius daiktus gamina iš medžio.
I. Kateivė atidarant galeriją pirmiausia ir dėkojo savo šeimai: finansiškai parėmusiai mamai, nemažą dalį galerijos įrangos pagaminusiam tėčiui Vidmantui, nuolat rėmusiai sesei Aistei ir kitiems giminaičiams ir, žinoma, vyrui bei tuoj dešimties sulauksiantiems dvynukams. „Kai susilaukiau dvynukų ir su jais sėdėjau namuose, mano noras kurti labai sustiprėjo. Tėtis ir vyras įrengė man palėpę – pritaikė baldus, įrangą, ten galėjau dirbti ir būti pati su savimi“, – pradžią prisimena Indrė.
Menas visada buvo šalia, nors studijuoti jurbarkietė pasirinko anglų kalbą. Studijas baigė Klaipėdos universitete, dirbo mokytoja, vėliau suaugusiuosius užsienio kalbos mokė Rygoje, o susilaukusi atžalų grįžo į Jurbarką – apie tai visada svajojo. Rankdarbiai visada buvo moters gyvenime – atrasdavo vis naujas jų rūšis: mezgė, siuvo, su jaunomis mamomis rinkdavosi į paveikslų siuvinėjimo užsiėmimus, pasinėrė į dekupažo pasaulį, tačiau labiausiai užkabino papuošalai, tada išplito mada papuošalus gaminti pačioms, o parduotuvėse atsirado tam reikalingų priemonių.
„Pabandžiau, patiko, papuošalų ėmė prašyti sesė, draugės, po to draugių draugės“, – tradicinį sėkmingo verslo pradžios modelį brėžia menininkė.
Žingsnis į verslą
Klientų daugėjo, iš palėpės iškeliaudavo vis daugiau papuošalų, tačiau I. Kateivė jų kūrimą paversti verslu ryžosi ne iš karto – dar iki praėjusios savaitės ji dirbo mokytoja rajono mokyklose, tačiau dvejus metus ramybės nedavusi mintis apie savo saloną pagaliau buvo įgyvendinta.
„Klientų pasitikėjimas įkvėpė ir pasitikėjimą savimi. Galvojau, kad jau galėčiau atidaryti savo galeriją. Taip susidėliojo, kad atsirado tinkamos patalpos šalia savo mados namus įkūrusios draugės, darbų partnerės, skatintojos – Dinaros Klapatauskienės. Spalio 1 d. patalpos buvo tuščios, ir čia padedama interjero dizainerės Astos Stankutės-Gresienės galėjau įgyvendinti savo vizijas“, – sako Indrė.
Kad tai buvo teisingas žingsnis, I. Kateivė pajuto iš karto – jau atidarymo dieną klientai išsinešė nemažą dalį galerijoje eksponuotų daiktų, o darbo knyga prisipildė užsakymų. Menininkė sako, kad su nekantrumu laukia kiekvienos darbo dienos, kada galės šalia galerijos esančiose dirbtuvėlėse pasinerti į kūrybą ir priimti čia klientes. Indrė dirba ir teatro režisierės padėjėja, mamos dėmesio reikia vaikams, todėl galerijoje ji žada dažniau būti pirmoje dienos pusėje ir vakare, tačiau bet kada klientai ją ras telefonu ir susitars dėl susitikimo, o prireikus, galeriją atrakins už sienos dirbanti dizainerė Dinara.
„Galeriją atidariau pirmiausia dėl savęs. Skaudžios patirtys sako, kad nieko nevalia atidėlioti rytojui, turi daryti tik tai, kas labiausiai patinka. Daryti čia ir dabar. Kūryba man – atsipalaidavimas, nusiraminimas, minčių susidėliojimas, o kad tai bus ir verslas, iš to galėsiu uždirbti – ne pirmoje vietoje, tačiau ir ne paskutinėje“, – tikina galerijos savininkė.
Puoš moteris
I. Kateivės papuošalų turi jau ne viena jurbarkietė. „Ir ne po vieną“, – juokėsi į galerijos atidarymą atėjusios klientės. Tačiau į galeriją moterys kviečiamos nebūtinai pirkti. „Galima ateiti pabendrauti, pasimatuoti papuošalus, pasigrožėti savimi prieš veidrodį. Atsinešti suknelę ar batelius, prie kurių papuošalą norėtų priderinti“, – ragina I. Kateivė. Ji žada jurbarkietėms pasiūlyti ir iki šiol negirdėtą paslaugą – papuošalų nuomą. „Ne visos moterys gali įsigyti brangesnį papuošalą svarbiai progai. Kartais vėliau nėra kur daugiau jo nešioti. Todėl bus galima papuošalą išsinuomoti“, – planais dalijasi galerijos įkūrėja.
I. Kateivė papuošalus kuria iš natūralių ir sintetinių akmenų, odos, tekstilės, kailio, pati gamina ir „kepa“ iš modelino, jau pabandė gaminti papuošalų ir interjero detalių iš glazūruoto molio – to ją pamokė ir krosnį „skolina“ draugė keramikė. Galerijoje galima įsigyti ir nertų krepšelių – „boksiukų“, į kuriuos patogu sudėti ir vaikų pieštukus, ir kosmetikos priemones. Nertus krepšelius galima skalbti, o juos puošiančios detalės – prieš skalbimą lengvai nuimamos. „Man labai svarbus ne tik grožis, bet ir praktiškumas. Ir kuriant papuošalus noriu, kad jie gerai nešiotųsi, būtų patogūs, todėl ir kuriu tokius, kurie tiktų, patiktų man pačiai, juos mielai nešiočiau“, – sako kūrėja.
Naujiena galerijoje – rankų darbo atvirukai, dantukų fėjos vokeliai, knygų skirtukai – paprasti, bet labai skoningi darbeliai iš popieriaus ir tekstilės – mielos ir labai reikalingos smulkmenos. Čia galima užsisakyti ir užrašų dailyraščiu atvirukuose paslaugą. „Žadu gaminti ir atvirukus-dėžutes. Visokių darbelių susigalvojame su Dinara Klapatauskiene ir Violeta Jakaitiene, įgyvendindamos mūsų asociacijos „Menų imperija“ projektą, kuriame rankdarbių mokome Žindaičių ir Skirsnemunės vaikučius. Ir pačios daug naujo išmokstame“, – juokiasi Indrė.
Nors mokykloje ji nebedirba, nuo vaikų bėgti nežada ir ateityje galvoja rengti jiems užsiėmimus, papuošalų gamybos pamokėles. „Iki atidarymo nespėjau, bet galerijoje bus papuošalų ir mažosioms princesėms – apyrankių, lankelių plaukams“, – žada menininkė.
Galerijoje atsiras ir moterų pamėgtų nertų rankinių, ir magnetukų, čia netgi veiks savotiška bibliotekėlė. I. Kateivė klientėms mielai skolins sukauptus leidinius apie rankdarbius.
Galerijos savininkė nusiteikusi labai optimistiškai. „Jei dirbsiu ir man nepasiseks, būsiu nelaiminga, tačiau, jei nebūčiau pabandžiusi, būčiau dar nelaimingesnė“, – tikina I. Kateivė. Pasak jos, kliūčių ji nebijanti, nes kiekviena problema – tai šansas kūrybai.
Kiekvienas Indrės sukurtas ir galerijoje esantis darbelis pažymėtas „Inkos“ logotipu. Atrodo, jį iššifruoti labai paprasta – tai pirmosios kūrėjos vardo ir pavardės raidės, tačiau užrašą galima suprasti ir kitaip. „Tai – mano idėjos, klientų norai, kurie virsta kūryba, atliekama su didžiausia aistra. Paukštukas logotipe man reiškia gyvybę ir laisvę, o kad ir labai banali širdelė – meilę, be kurios gyvenime niekas nevyksta“, – sako į naują gyvenimo etapą įžengusi I. Kateivė.
Jūratė STANAITIENĖ