Nuo sausio 1 d. tuoj penktą gimtadienį švęsianti Atvira jaunimo erdvė tapo Atviru jaunimo centru. „Mums čia vis tiek bus AJE“, – šypsosi erdvės lankytojai. O jie – čia svarbiausi! 2014 m. balandžio 11 d. atidaryta Jurbarko švietimo centro (JŠC) Atvira jaunimo erdvė tapo mėgiama laisvalaikio vieta ne vienam jaunuoliui.
Daugiau galimybių
Pasak JŠC direktorės Aušros Bliukynaitės, kad AJE savo veiklomis jau pralenkė erdvės statusą buvo svarstoma pora metų. „AJE dalyviai su savo veiklomis, projektais jau išeina už erdvės sienų, į išorę, todėl vis svarstėme apie galimybę tapti centru“, – sako A. Baliukynaitė.
Tam galimybė atsirado, kai praėjusią vasarą planiniam patikrinimui atvyko Jaunimo reikalų departamento (JRD) atstovas ir jo įvertinimas leido drąsiai priimti sprendimą – erdvė turi virsti centru.
Pasak A. Baliukynaitės, pasikeitus statusui, matomų pasikeitimų nebus daug. „Atviri jaunimo centrai gali teikti didesnio finansavimo reikalaujančius projektus, čia turi dirbti du darbuotojai, o erdvėje užtenka vieno. Atsiveria didesnės tarptautinio bendradarbiavimo galimybės. Mūsų darbuotojai galės vesti mokymus ne tik Jurbarke“, – privalumus vardija JŠC direktorė. Ji pasidžiaugė, kad AJC darbuotojai galės pretenduoti į vienkartinę JRD stipendiją, kuri siekia 1 tūkst. Eur. „Ne paslaptis, kad su jaunimu dirbančių darbuotojų darbo užmokestis nėra didelis, tad ši stipendija būtų didelė paspirtis ir motyvacija jiems“, – įsitikinusi A. Baliukynaitė.
Darbo specifika
Ne itin lengva rasti darbuotoją, ne tik galintį, bet ir gebantį dirbti gana sudėtingą darbą su jaunimu. Kandidatus atbaido ne itin patogus darbo laikas – AJC dirba nuo 15 iki 20 val. ir dar šeštadienio pusdienį. Ir pati darbo specifika – ne visiems suprantama. „Atviro darbo principas kai kam sunkiai suvokiamas, bet atvirose erdvėse ir centruose dirbama būtent taip: čia atėjęs jaunuolis daro, ką nori, negali būti jokios prievartos – tik susitarimas, kurio jau reikia laikytis“, – aiškina A. Baliukynaitė.
AJC laukiami 14-19 metų jaunuoliai, bet dauguma ateinančiųjų – mokyklinio amžiaus. Centre galima užsiimti tuo, kuo nori: žaisti, bendrauti, sportuoti, gaminti valgyti arba nieko neveikti, pabūti su savimi ir savo mintimis. „Tai ne būrelis ar studija, kurioje jaunimui organizuojamos veiklos. Tai – saugi ir sveika aplinka, kurioje yra žmogus, galintis prieiti ir patarti, bet tik tada, kai jaunuolis to nori“, – sako JŠC vadovė.
Atviroje jaunimo erdvėje dirbo kelios darbuotojos, kurios įnešė į veiklas savo patirties, idėjų, metodų. „Laura Molčankinaitė buvo entuziastė. Ji nešė erdvės vėliavą ir kūrė ją pagal savo gyvenimo supratimo modelį, labai skatino savanorystę. Vėliau dirbusi Vaida Jakaitytė dirbo kitaip, tačiau taip pat rado duris į jaunuolių širdis. Ji pasirinko studijas ir tobulėja kaip mokytoja. Nuo rugpjūčio AJE dirba Ingrida Gaižauskaitė. Ji atėjo, neturėdama tokio darbo patirties, todėl gali kurti savo veiklos metodus“, – visas darbuotojas geru žodžiu mini A. Baliukynaitė. Naujai darbuotojai padeda jau su Vaida dirbusi Inga Pranskaitienė.
JŠC direktorė pripažįsta, kad šis darbas – nelengvas. Į Atvirą jaunimo centrą ateina įvairaus jaunimo – visi skirtingi, turintys savo rūpesčių, požiūrį į aplinką, įpročių, ir reikia rasti priėjimą prie kiekvieno.
Mezgasi bendravimas
Dabar AJC dirbanti jaunimo darbuotoja I. Gaižauskaitė prieš keletą metų baigė socialinės pedagogikos studijas Kauno kolegijoje. 27-erių jurbarkietė šias studijas rinkosi manydama, kad tai yra įdomus ir nesunkus darbas, tačiau jau pirmoji praktika atvėrė akis – teko dirbti vaikų namuose, ir pasirodė, kad šis darbas visai nelengvas.
Po studijų Ingrida emigravo į Škotiją. Ten praleido ketverius metus, gimė dukrytė. „Traukė į Lietuvą. Nusprendėme grįžti į gimtinę“, – pasakoja I. Gaižauskaitė.
Prieš pradėdama dirbti su jaunimu ji baigė penkių modulių mokymus Jaunimo reikalų departamente. „Ten gavau labai daug žinių, kaip bendrauti su jaunuoliais. Analizavome situacijas, gilinomės į paauglių psichologiją, savo patirtimi dalijosi ilgiau šį darbą dirbantys žmonės“, – sako specialistė.
Ingrida pripažįsta, kad pirmomis darbo dienomis labai jaudinosi. „Po vasaros susirinkę į AJE jie pirmiausia klausė, kur Vaida. Po to vis primindavo, kad Vaida darė kitaip. Tačiau laikas bėgo, pažinome vieni kitus, jie suprato, kad aš dirbu kitaip ir kasdien tas bendravimas darosi artimesnis“, – tikina I. Gaižauskaitė.
Pusmetį AJC dirbanti specialistė sako, kad darbas su jaunimu nėra lengvas pasivaikščiojimas – kai kada itin sudėtinga rasti bendrą kalbą, įtikinti, kad būtų galima nuveikti ką nors įdomaus ar sulaukti pagalbos.
Į jaunimui skirtą erdvę kasdien užsuka įvairus skaičius jaunuolių – būna 5-6, būna ir 20. Dauguma – berniukai, o apsilankančios keturios mergaitės tapo Ingridos padėjėjomis. Nė vienas atėjęs neprivalo pasakyti, kas jis yra, tačiau tie, kurie erdvėje lankosi nuolat, tampa bičiuliais. „Yra toks branduolys, kurie AJE lankosi jau seniai. Jie čia jaučiasi kaip namuose ir kartais šalčiau sutinka naujokus. Tada tenka pasistengti, kad nekiltų konfliktų“, – darbo specifika dalijasi I. Gaižauskaitė.
Kas mėnesį yra patvirtinamas renginių planas. „Dažniausiai renginius, veiklas pasiūlau aš. Vienas veiklas jaunuoliai priima noriau, dėl kitų tenka padiskutuoti“, – sako jaunimo darbuotoja.
Prisijungė prie programos
Atvirame jaunimo centre vyksta tradiciniai užsiėmimai: jaunimas mėgsta sportinius žaidimus – stalo tenisą ir futbolą, susikaupusią energiją išlieja daužydami bokso kriaušę, o komandos dvasią kuria žaisdami stalo žaidimus. Itin mėgiamos kulinarinės popietės, kada galima pasigaminti ką nors skanaus ir pavakaroti. Mėgiami ir filmų vakarai. „Žiūrime pamokančias istorijas, o po to būtinai jas aptariame“, – sako I. Gaižauskaitė.
Centre surengta viešojo kalbėjimo paskaita sulaukė ir jaunuolių iš gimnazijos dėmesio, kartu joje dalyvavo ir nuolatiniai lankytojai. „Rimtesnių užsiėmimų mūsų jaunuoliai nelabai nori. Kaip ir tvarkytis ne itin mėgsta. Kartą per mėnesį darome generalinę tvarką, apie tą dieną paskelbiame iš anksto, bet lankytojų, kurie norėtų padėti tvarkytis, sulaukiame ne itin daug“, – šypsosi jaunimo specialistė.
I. Gaižauskaitė pasidžiaugė, kad AJC jaunimas prisijungė prie Jurbarko švietimo centro įgyvendinamo projekto „Mobili jaunimo laisvalaikio programa“. JŠC darbuotojai, gimnazistai ir AJC jaunuoliai surengė po penkis fotografijos užsiėmimus Šimkaičių, Juodaičių, Skirsnemunės, Viešvilės ir Veliuonos mokyklose. Vasarį Jurbarko viešojoje bibliotekoje bus surengta atliktų darbų paroda ir aptarimas. „Smagu, kad ir mūsų jaunuoliai galėjo važiuoti į kaimo mokyklas ir kartu dalyvauti veiklose. Norinčiųjų net eilė susidarydavo“, – juokiasi I. Gaižauskaitė.
Per penkerius Atviros jaunimo erdvės, virtusios centru, darbo metus joje savo vietą rado daug Jurbarko jaunuolių. Čia visada buvo daug veiklos, juoko, sporto, muzikos, draugystės, prisiminimų. Svarbiausia, kad šią vietą atradę ir joje laiką leidžiantys jaunuoliai neslampinėja be tikslo gatvėse, o ir savo draugus atsiveda. „Gerai čia. Netoli namų ir veikti yra ką“, – sako jie.
Jūratė Stanaitienė
