Švenčiant liepos 6-ąją, senosios Šilinės karčemos kiemas prisipildė šurmulio – Pilies kaimo bendruomenė savo narius ir svečius iš aplinkinių miestelių sukvietė į renginį, skirtą Nemuno metams paminėti. Surengta šventė tapo ne tik Lietuvos valstybės dienos minėjimu, bet ir proga susiburti skirtingo amžiaus žmonėms, pabūti kartu, prisiminti krašto istoriją ir pasidžiaugti tuo, ką bendruomenė kuria savo krašte.
Dvidešimt vieneri bendrystės metai
Šiemet 21-erius veiklos metus skaičiuojanti Pilies kaimo bendruomenė į tokį didesnį renginį visus sukvietė pirmą kartą, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad bendruomenei trūksta veiklos. Pasak jos pirmininko Osvaldo Vaitėkaus, šiandien bendruomenėje yra 42 nariai. Tarp jų – kelios jaunos šeimos ir nemažas būrys senjorų. Didžiąją dalį bendruomenės sudaro vietiniai gyventojai, tačiau ji atvira visiems, kurie jaučiasi šio krašto dalimi. „Nebūtina parašyti prašymo, kad būtum bendruomenės narys. Visi mes esame bendruomenė“, – sako O. Vaitėkus.
Prie pokalbio prisijungusi bendruomenės valdybos narė Aida Kirkickienė pabrėžia, kad geografinės bendruomenės ribos nėra griežtai nubrėžtos ar uždaros – bendruomeniškumas suprantamas kur kas plačiau nei tik oficialus narių sąrašas.
„Bendruomenės teritorija apima ne tik Pilies kaimą. Jai priklauso gyventojai nuo Šilinės iki Naukaimio kaimo, taip pat aplinkinės teritorijos iki vadinamojo Začižo miško ir Raudonės seniūnijos pradžios“, – pasakoja A. Kirkickienė.
Bendruomenės narių amžius labai įvairus – nuo vos kelių dienų sulaukusių mažųjų iki garbaus amžiaus senjorų. „Jauniausias mūsų narys dabar yra vos kelių dienų amžiaus, o vyriausiam – beveik devyniasdešimt metų. Visas amžiaus spektras“, – sako bendruomenės valdybos narė.
Noras vėl susiburti
Kaip ir daugelio rajono bendruomenių, taip ir Pilies kaimo žmonių veikla per daugiau nei du dešimtmečius keitėsi. Buvo aktyvesnių laikotarpių, kai vyko daug renginių ir talkų, tačiau būta ir ramesnių metų.
Didelę įtaką padarė COVID-19 pandemija, kai bendravimas ir susibūrimai buvo apriboti. Dabar bendruomenė siekia sugrįžti į aktyvesnį laikotarpį, nes, pasak pirmininko, svarbiausia ne formalumas, o žmonių noras būti kartu.
Be švenčių ar talkų organizavimo, bendruomenės aktyvas daug dėmesio skiria projektams, nes sklandžiai veiklai užtikrinti vien nario mokesčio neužtektų.
„Vien iš narių mokesčių išsilaikyti neįmanoma. Turime pastatus, patalpas, reikia mokėti už elektrą, komunalines paslaugas, rūpintis remontais. Todėl lieka projektų rašymas“, – pasakoja A. Kirkickienė.
Bendruomenės darbai dažnai prasideda nuo idėjos. Rudenį generuojamos mintys, o žiemą sėda prie projektų. Per pastaruosius metus Pilies kaimo bendruomenė įgyvendino ne vieną svarbų sumanymą.
Vienas reikšmingiausių – prieplaukos teritorijos pritaikymas poilsiui. Šis projektas bus įgyvendintas dar šiemet dalyvaujamojo biudžeto lėšomis. Be šio, Jurbarko r. savivaldybei finansavimui gauti pateikė dar du projektus: Nemuno metams paminėti ir viešosioms erdvėms tvarkyti.
Taip pat bendruomenė gavo finansavimą iš Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros materialinei bazei stiprinti – įsigyti baldai renginiams. Bendruomenė tvarko teritoriją prie Šilinės, įrengė konteinerių pavėsinę, rūpinasi aplinkos apželdinimu.
„Norime, kad čia būtų gražu ne tik mums, bet ir pravažiuojantiems žmonėms. Šalia turime pilį, Nemuną, todėl ši vieta turi būti patraukli ir turistams“, – sako bendruomenės pirmininkas.
Naujos tradicijos pradžia
Liepos 6-oji Pilies kaimo bendruomenei šįkart buvo ypatinga – pirmą kartą Valstybės diena paminėta ne tik tradiciniu Lietuvos himno giedojimu, bet ir didesniu renginiu.
Iki šiol bendruomenė liepos 6-ąją rinkdavosi prie Pilies ir kartu su viso pasaulio lietuviais 21 valandą giedodavo „Tautišką giesmę“. Tačiau šiemet nuspręsta surengti renginį, skirtą Nemuno metams.
„Norėjome sujungti dvi svarbias datas – Lietuvos valstybės dieną ir Nemuno metų minėjimą. Kai švenčiame Lietuvą, labai svarbu prisiminti ir savo kraštą, savo upę“, – sako bendruomenės valdybos narė Rūta Vaitėkienė.
Renginio vieta pasirinkta neatsitiktinai. Šilinės teritorija nuo seno susijusi su Nemunu – čia buvo uostas, veikė keltininko punktas, ši vieta mena laivybos istoriją.
„Norėjome vietos, kuri tikrai asocijuojasi su Nemunu. Galėjome renginį daryti prie bendruomenės namų, bet tai nėra Nemunas. Čia yra ta vieta, kuri jungia Skirsnemunę, Pilies kaimo apylinkes ir visą mūsų kraštą“, – sako R. Vaitėkienė.
Šventės programa buvo įvairi. Dalyviai galėjo leistis į žygį, dalyvauti protų mūšyje, o mažųjų laukė animatorė, veidukų piešimas, burbulų pramogos, spragėsiai ir cukraus vata.
Automobilių mėgėjams veiklas parengė iš Šilutės atvykęs „Audi“ automobilių fanų klubas. Į Pilies kaimą atvažiavo ne tik šilutiškiai – prisijungė ir automobilių entuziastai iš Šiaulių bei Kauno. „Pats turiu „Audi“, todėl palaikau ryšį su klubu. Pakviečiau juos atvažiuoti į mūsų šventę, ir jie mielai sutiko“, – pasakojo bendruomenės pirmininkas.
Neapsieita ir be tradicinio patiekalo – žuvienės ir Panemunės pilies restorano „Kuknia“ šefo Manto Makaro ant laužo keptos skumbrės.
Idėjos gimsta spontaniškai
Bendruomenės gyvenimas nėra vien renginiai – vis daugiau žmonių įsitraukia ir į kasdienius darbus. „Anksčiau būdavo, kad vienas pats nupjaudavau žolę. O šiemet jau prisijungė kaimynai su technika – vienas su traktoriuku, kitas kitaip padeda“, – džiaugiasi pirmininkas.
Informacija apie bendrus darbus ir šventes bendruomenės narius pasiekia įvairiais būdais. Jaunesni ją randa socialiniuose tinkluose, o vyresni – sužino telefonu arba išgirdę iš kaimynų. Taip perduodama žinia ir apie spontaniškas idėjas. Vienas tokių pavyzdžių – šiemet netikėtai suorganizuotas Joninių vakaras prie laužo. Žmonės susirašė telefonais, informacija pasklido socialiniuose tinkluose, ir netrukus susirinko nemažas būrys kaimynų.
„Keli kaimynai apie šeštą vakaro sugalvojome susikurti laužą. Pamanėme – o kodėl gi nepasikvietus ir kitų žmonių? Keletas skambučių, žinučių, ir prie šventinio stalo susėdo apie 26 žmonės. Buvo vaikų, jaunimo, vyresnių žmonių. Ir tada supranti, kad kartais nereikia trijų mėnesių planavimo. Kartais smagiausia, kai susirenkame tiesiog čia ir dabar“, – pasakoja A. Kirkickienė.
Bendruomenė turi būti ne tik kelių aktyviausių žmonių darbas. Norisi, kad žmonės patys jaustų, jog tai yra jų vieta“, – sako O. Vaitėkus. Todėl pagrindinė Pilies kaimo bendruomenės mintis paprasta – bendruomenė skirta visiems. Ne tik tiems, kurie čia gyvena nuo gimimo, bet ir tiems, kurie šį kraštą pasirinko savo namais.
Janina Sabataitienė
