Nors spustelėjęs šaltukas laikinai išsprendė Jurbarko turgavietės prieigų, gyventojų tiesiog vadinamų ūkininkų turgumi, problemas, palikti gamtai rūpintis miesto reikalais turbūt nebūtų nei teisinga, nei patikima. Gamta – savo keliu, o prekiautojams ir pirkėjams rūpimų klausimų turėtų imtis valdininkai, tarpusavyje išsiaiškinę, kas ir kam pagal užimamas pareigas priklauso.
Išbandymas duobėmis
Nuo Nemuno tilto pusės prie turgavietės tvoros prigludęs ūkininkų turgus praėjusį šeštadienį atrodė kur kas geriau – ledas, o dar ir sniegas, išlygino didesnėmis ir mažesnėmis duobėmis nusėtą teritoriją. Žiema keičia įpročius, tad čia tebuvo atvykę vos keli prekiautojai ir, panašu, ne ką daugiau pirkėjų.
Priešingai, nei prieš didžiąsias metų šventes gruodžio pabaigoje, kai ir į „Santakos“ turgų ir į ūkininkų užsiimtas vietas šalia jo skubėjo tikrai daug žmonių. Tik gruodį visai nešventiškai pliaupė lietus, atverdamas gilią, kaip ir duobės, problemą. Žmonės ieškojo kur tarp balų ir purvo koją pastatyti ir, suprantama, keiksnojo valdžią, kad nei miestu, nei gyventojais nesirūpina.
„Šviesai“ nuotraukas su piktais komentarais siuntę žmonės kritikos tuomet negailėjo ir turgavietės administracijai, nors ūkininkų turgelis į UAB „Santaka“ valdomą teritoriją neįeina ir turgavietei nepriklauso. Tačiau visai kratytis rūpesčio gretima teritorija „Santaka“ taip pat neturėtų, kadangi į turgavietę atvažiuojančių prekiautojų automobiliai taip pat suka per šią prekybos vietą – kito kelio bent jau kol kas nėra.
Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba užsisakę elektroninę prenumeratą
Dabar, kai vyras tapo komunalinio direktoriumi, jis greitai sutvarkys. Pasakysiu jam tuojau.