Pajūrio regioninis parkas dalinasi išskirtine istorija. Įrašė socialiniuose tinkluose informuojama, kad kolega iš Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato grupės, Algis Butleris, miške netikėtai rado kryžiumi pažymėtą stulpelį. Patyrinėjęs aplink, rado dar aštuonis – viso devynis. Pasirodo, tai – Melno sutarties (1422 m.) sienos stulpeliai. Griovys žymintis Didžiosios ir Mažosios Lietuvos ribą atsiradusią dar LDK ir Ordino priešpriešos metu, taip pat išlikęs ir pastebimas, išlikę ir kapčiai. 600 metų!
Kaip teigiama įraše, stulpai, ko gero, išlikę iš įvairių laikotarpių sienos atnaujinimo darbų, bet kažkada sienai netekus savo reikšmės, po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, gyventojo buvo panaudoti lauko rūsio statybai. Po sovietų okupacijos iš pasienio buvo iškelti ir gyventojai. Stulpai liko palaidoti rūsyje. Ir neseniai, vykdant medienos išvežimo darbus, vienas stulpelis buvo atvertas, o Algio Butlerio akis jį pastebėjo. Tuomet buvo atkasti visi devyni stulpeliai.
Suderinus su Kultūros paveldo departamentu, visi stulpeliai Prūsgiryje grįžo į savo paskirties vietą – sieną žymintį griovį, į jame išlikusius autentiškus kapčius. Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija organizavo darbuotojų talką ir akmeniniai stulpeliai buvo įkasti į išlikusius kapčius, o procesas dokumentuotas ir perduotas KPD. Įdomiausia, kad kasant vieną stulpelį, buvo atrastas giliau esantis, autentiškas, senas. Teko ieškoti kito kapčiaus.
Melno sutarties siena, viena ilgiausiai išlikusių nekitusių valstybinių sienų Europoje, kurios fragmentai Suvalkijoje ir Žemaitijoje tebeatlieka savo funkciją ir šiandien.
Melno taika, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos taikos sutartis, sudaryta 1422 09 27 su Vokiečių ordino atstovais sąjungininkų kariuomenių stovykloje prie Melno ežero (Vyslos dešiniajame krante, netoli Osos upės) po 1422 ordinui nesėkmingo karo su Lenkija.
Melno taika iš esmės buvo pergalės prieš Vokiečių ordiną Žalgirio mūšyje (1410) rezultatas.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkija, pasinaudodamos husitų judėjimu Čekijoje (čia veikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto vietininkas Žygimantas Kaributaitis), sutrukdžiusiu Šventosios Romos (Vokietijos) imperijos imperatoriui Zigmantui I veiksmingai paremti Vokiečių ordiną, privertė kryžiuočius sudaryti taiką. Vokiečių ordino rėmėjas popiežius Martynas V, džiaugdamasis šia sutartimi, ėmė kurstyti lenkus ir lietuvius prieš husitus.
Pagal Melno taiką Vokiečių ordinas galutinai atsisakė Užnemunės (Sūduvos) ir Žemaitijos. Lenkija atgavo tik Nieszawos žemę ir pusę Vyslos vagos nuo Dravantos žiočių iki Pamario žemės. Ordinui liko Nemuno žemupio dešiniojo kranto dviejų mylių pločio lietuviškų žemių ruožas (nuo 1919 vadintas Klaipėdos kraštu) ir Lenkijos Pamarys, Kulmo ir Michałowo žemės. Zigmantas I Melno taiką patvirtino 1423 03 30; už tai Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė įsipareigojo neberemti husitų. Kryžiuočiai įsipareigojo grąžinti Lietuvai senuosius dokumentus, kuriuos jie anksčiau buvo gavę iš popiežių ir Šventosios Romos imperijos imperatorių ir kuriais grindė savo pretenzijas į žemes, pagal Melno taiką pripažintas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Numatyta laisva prekyba, abi susitariančios pusės įsipareigojo grąžinti pabėgusius nelaisvus valstiečius, paleisti karo belaisvius.
Melno taika buvo baigti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karai su Vokiečių ordinu. Sutartis (įsigaliojo 1424 06 07) nepatenkino nė vienos pusės. Ja nustatyta siena (išliko iki 1919 Versalio taikos) atskyrė nuo Lietuvos vakarines lietuvių žemes ir jose besiformuojančią Mažąją Lietuvą. Tik teritorija tarp Palangos ir Šventosios, kurios ypač siekė Vokiečių ordinas, atiteko Lietuvai (ji gavo priėjimą prie Baltijos jūros); taip buvo perskirti Vokiečių ordinas ir Livonijos ordinas (jie priekaištavo imperatoriui Zigmantui I, kad šis dėl husitų padaręs Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei pernelyg didelių nuolaidų).
Dar vienas yra ant geležinkelio pylimo, ties Smalininkų uostu. Susiraskit. Toje vietoje sienos niekada nebuvo, gal tada ir šie žymėjo ne sieną, o buvo geležinkelio struktūra.