Idėja šeimos verslui gali tapti ir paragautas skanėstas. Ne vienus metus butus remontavę jurbarkiškiai veiklą visiškai pakeitė paragavę džiovintų daržovių skanėstų ir pabandę patys juos gaminti namie. Naujų skonių ieškantys jurbarkiškiai dabar džiovinukus gamina iš bananų, obuolių ir iš burokėlių ar net žirnelių.
Jurbarkietės Jolantos Tarozienės virtuvėje daugiausia vietos užima džiovyklės. Moteris jau ne pirmus metus gamina džiovintus vaisių ir daržovių skanėstus.
Juvelyrės specialybę turinti moteris ilgą laiką su vyru užsiėmė statybos darbais. Remontavo butus. Sako kone pusės jurbarkiečių namuose jų rankomis santechnika išvedžiota, tapetai išklijuoti.
Sulaukus 50-ies veiklą nusprendė keisti. Paspirtimi tapo iš žaliavalgių kavinės nupirktas džiovintas skanėstas. Perskaičius sudėtį moteris jį pabandė pasigaminti pati. Eksperimentui pavykus, namų virtuvėje pagamintais džiovinukais pora ėmė vaišinti draugus ir artimuosus, vėliau nusprendė pradėti verslą.
Remontų praktika praverčia ir gaminant džiovinukus / LRT stop kadras.
„[…] Man norėjosi naudoti daržoves, kurios pas mus auga: burokas, morka, žirniai – žiemą ir vasarą jų turėsime, taip pat moliūgą, cukiniją. Šias daržoves puikiai galima ir maišyti tarpusavyje“, – sako „Džiovinuko“ įkūrėja J. Tarozienė.
Džiovintų skanėstų receptus kurianti moteris sako, kad ne visi ingredientai pasiteisino. Pabandžius dėl stipraus kvapo atsisakyta jūros dumblių, prie nepavykusių bandymų – ir noras skanėstams panaudoti batatus.
Jolanta padegustuoti džiovinukų pakviečia ir LRT reporterę K. Karlonę / LRT stop kadras.
„Batatai tikrai yra ypatingi, daug turi mineralų, vitaminų, tai labai populiari bulvė, bet ji skani tik kepta arba virta. O mano šūkis – džiovinti, bet nieko nevirti ir nekepti, sudžiovinti tai, kas šviežia, – tikina šeimininkė. – Sudžiovinom, bet paragaukite žalią bulvę… Ar skanu?“
Visi ingredientai džiovinukams susmulkinami, sumaišomi iki vientisos masės. Jos tūris džiovinant sumažėja iki penkių kartų. Kol masė šlapia, formuojami norimo dydžio ir formos gabalėliai. Čia, anot šeimininkės, labiausiai ir pasitarnauja jau turimi statybinių darbų įgūdžiai.
Lėja Petkevičienė ir Jolanta Tarozienė gamina džiovinukus / LRT stop kadras.
„Reikia geros mentelės, kuri būtų lenkta – tada labai patogiai dirbti galima. Sluoksnį formuojame taip, kad nebūtų kalniukų, o susiformuotų vienoda masė. Tai čia mums remonto darbai pravertė, nes ten irgi reikėjo vientisai glaistyti“, – šypsosi Jolanta.
Džiovintu augaliniu maistu susidomėjusi moteris į veiklą įtraukė ir kitus šeimos narius. Darbuojasi kartu su vyru ir dukra.
Lėja Petkevičienė / LRT stop kadras.
„Pagalbos tikrai reikia, o smagiausia dirbti šeimoje visiems kartu. Dažniausiai gamina tėvai, aš stengiuosi padėti kuriant reklama, gaminant etiketes, logotipus, – sako „Džiovinuko“ darbuotoja, Jolantos dukra Lėja Petkevičienė. – Taip pat dirbu visus darbus, susijusius su elektronine sritim.“
Norint džiovinuką paragauti, reikia kantrybės. Paruošta masė džiovinama apie parą. Maždaug 45 laipsnių temperatūroje. Kam skonio vien iš džiovinuko per mažai, edukacijas rengiantys šeimos verslo įkūrėjai džiovintus skanėstus verčia ir pyragaičiai ir vyniotiniais.
Lėja Petkevičienė laužo jau pagamintus džiovinukus / LRT stop kadras.
„Norim puoselėti senovės lietuvių tradicijas – džiovinimo tradicijas. Juk seniau maistas išsaugomas buvo džiovinimo būdu – tai pats efektyviausias konservavimo būdas. Mūsų močiutės turėdavo maišus džiovintų obuoliukų, kriaušių, kad vaikai žiemą turėtų ką kramsnoti“, – sako džiovinukus gaminanti jurbarkietė Jolanta Tarozienė.
Vienas mėgstamiausių Jolantos gaminių – šokoladą atstojantis bananų, kakavos ir kokoso džiovinukas. Vos trys ingredientai ir mėgausitės savo gamybos saldumynu.
J. Tarozienė gamina savo mėgstamiausią džiovinuką / LRT stop kadras.
Bananiniam džiovinukui pasigaminti reikės:
3 kilogramų bananų,
600 gramų kokoso drožlių,
100 gramų kakavos.
Recepto gaminimo procesą bei visą reportažą apie džiovinukus gaminančią šeimą rasite laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
