Auksinis scenos kryžius, teikiamas minint Tarptautinę teatro dieną, yra aukščiausias Lietuvos teatro apdovanojimas. Šiemet vertinimo komisija iš 93 pateiktų pasiūlymų išrinko 15 laureatų skirtingose nominacijose. Džiaugsmas Jurbarkui, išvydus pažįstamų veidų ir vardų tarp laureatų – ir Klaipėdos dramos teatro aktorė Samanta Pinaitytė, kuri būdama gimnazistė vaidino Konstantino Glinskio teatro jaunimo studijoje.
Auksinis scenos kryžius Samantai Pinaitytei atiteko Pradedančiosios menininkės nominacijoje už Olgos vaidmenį spektaklyje „Fragmentas“, kurį pastatė režisierius Dmitry Krymov. Spektaklio premjera Klaipėdos dramos teatre įvyko pernai kovą.
„Koks begalinis džiaugsmas buvo patekti tarp tokių stiprių ir unikalių menininkų. O dar visas tas palaikymas, kurio sulaukiau iš aplinkos. Vat būtent tai ir buvo didžiausias apdovanojimas, kokį tik galėjau gauti!“ – dieną po apdovanojimų Samanta feisbuke dalijosi emocijomis ir įrašė: „ Dedu džiaugsmą į stalčių ir važiuojam toliau!“
Žinoma, dar buvo ir daugybė sveikinimų, ir interviu, spektakliai ir repeticijos naujame to paties režisieriaus Klaipėdoje statomame spektaklyje „Requiem“, kurio premjera numatyta gegužę.Tačiau darbų ir džiaugsmų sūkuryje jaunoji aktorė neatsisakė pabendrauti ir su „Šviesos“ skaitytojais.
Pirmiausia prašėme aktorės pasidalyti mintimis apie spektaklį „Fragmentas“, sukurtą pagal A. Čechovo „Tris seseris“, ir Olgos vaidmenį, kuris jai atnešė Auksinį scenos kryžių. Ir apie darbą su Dmitry Krymov, kuris yra pasaulinio masto talentas ir garsenybė.
„Mes tik atsispiriame nuo „Trijų seserų“ trečio veiksmo pradžios aplinkybių – gaisro. Spektaklyje galima įžiūrėti tam tikras nuorodas į kūrinį, autorių, bet jas įskaitys turbūt irgi ne kiekvienas. Režisierius davė tokį pavyzdį: jei apžiūrinėdami paveikslą susikoncentruojame į atskiras jo detales, atsiveria nauja įdomi istorija. Tas pats ir čia. Atsimenu, klausėme režisierių, kokie mūsų personažai, į ką turėtume atkreipti dėmesį, kiek turime pasiimti ar bandyti atkartoti bruožus, atsispindinčius A. Čechovo personažuose, o jis atsakė, kad mumyse visuose yra Olga, Maša, Irina, kad kiekvienas savyje nešame kažką iš visų personažų ir bendraudami kartu kuriame visumą… Mano Olga nuolat vystosi santykyje su aplinkiniais, mano užduotis, kad ji būtų gyva, tikra, empatiška, mylinti ir tikinti, o ne techniškai atliekanti užduotis. Žinau savo personažo siekius ir kaskart per įvairius veiksmus, emocijas, tarpusavio sąveikas bandau juos įgyvendinti. Šiuo metu man atrodo, kad būtent vaidmuo „Fragmente“ iš manęs pareikalavo daugiausia jėgų bei energijos. Galbūt jis nėra sunkiausias vaidmuo, bet tikrai vienas iš sudėtingesnių“, – pasakojo S. Pinaitytė.
Apie jos pradžią profesiniame teatre, kai baigusi gimnaziją išvažiavo iš Jurbarko, trumpai būtų taip: 2015–2019 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete studijavo vaidybą, 2020 m. ten pat baigė dramos režisūros magistro studijas. Jos kurso vadovas buvo Valentinas Masalskis. Samanta sakė, kad būtent dėl kurso vadovo ir pasirinko Klaipėdą – dar mokykloje buvo mačiusi jo spektaklių.
Klaipėdos dramos teatro, kurio aktorė nuo 2021-ųjų yra, tinklalapyje jos dosjė ilga: septyni šiame teatre sukurti vaidmenys ir keliasdešimt kituose – daugiausia studijų metais kartu su kurso draugais įkurtame „Taško“ teatre, taip pat muzikiniuose, šokio ir kt.; keletas vaidmenų kine bei daugybė kitokių veiklų – nuo skaitovų vertinimo komisijos iki renginių režisavimo, kūrybinių dirbtuvių vedimo, o nuo šių metų – ir mokytojavimas paauglių teatro studijoje.
Samanta atviravo, kad mokykloje buvo susikūrusi ir kitokių ateities planų, bet tikėjo, kad svarbiausia gyvenime daryti tai, kas teikia didžiausią džiaugsmą ir vidinę harmoniją. „Man tai buvo teatras: klausimų kėlimas, analizė, personažo kūrimas, istorijos pasakojimas, aktorių komandinis darbas… Teatre telpa labai daug, jame nuolat gali mokytis ir iš naujo viską pažinti“, – sakė ji.
Pradedančiojo menininko nominaciją pristatęs Rolandas Rastauskas linkėjo laimėtojai pakeisti teatro veidą.
S. Pinaitytė neužmiršo savo kurso vadovo žodžių: „Mano mokytojas Valentinas Masalskis sakydavo: „Jei nežinai, ką nori pakeisti teatre, tada jame nėra tau vietos.“ Kiekvienu meno kūriniu, ir nebūtinai tik teatre, yra siekiama perduoti tam tikrą žinutę, atskleisti tam tikras problemas bei iškelti klausimus, ir jei viso to nėra, tai ar reikalingas toks menas vardan meno? Tikiu, kad teatras ir apskirtai visas menas duoda didžiulę nematerialią naudą, kurią galime pajusti tik savo vidumi.“
Ar jauni aktoriai turi laiko teatrui kaip žiūrovai? „Turi laiko ar neturi, manau, tai yra savo laiko planavimo klausimas. Jei gerbiame savo specialybę ir norime, kad mūsų spektakliuose būtų žiūrovų, visų pirma ir mes turime tapti tais žiūrovais. Aktoriaus specialybė nuolatos skatina domėtis ir augti, ugdyti savo skonį, ir tą daryti ne tik užsidarius repeticijų salėse, bet ir iš knygų, filmų, kolegų, žmonių gatvėje ir apskritai viso gyvenimo“, – sakė Samanta.
Garbingą apdovanojimą S. Pinaitytei-Maiskienei atnešusio spektaklio „Fragmentas“ aktorių komandoje yra ir Karolis Maiskis. „Taip, mano vyras irgi aktorius, – sakė Samanta. – Esame ir dirbame kartu nuo studijų. Tai didžiulė dovana, vienas kitam labai padedame palaikydami ir visada tikėdami vienas kitu.“
Didžiulių dovanų, svajonių ir laimės išsipildymų palinkėkime savo kraštietei Auksinio scenos kryžiaus laureatei – scenoje ir gyvenime.
