Vasarį vykusiame Jurbarko r. savivaldybės tarybos posėdyje buvo pateikti du sprendimų projektai, kuriais prašyta pritarti Jurbarko r. savivaldybės administracijos dalyvavimui bendruose projektuose su Rusija, iš dalies finansuojamuose 2014-2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo abipus sienos programos lėšomis. Tarybos nariai sprendimams pritarė, nors pasigirdo kategoriškų prieštaravimų.
Du projektai
Jurbarkiečiai drauge su Gvardeisko miesto savivaldybės administracija taptų projekto „Trečiojo amžiaus universitetas abipus sienos“, kurį teiktų su Gurjevsko miesto savivaldybės administracija, partneriais. Šis projektas padėtų atnaujinti savivaldybės didžiąją posėdžių salę: planuojama ją suremontuoti, sutvarkyti stoglangius, pakeisti duris, atnaujinti šildymo, vėdinimo, įgarsinimo bei apšvietimo sistemas, suremontuoti laiptinę, įrengti neįgaliųjų pakėlimo mechanizmą, poilsio patalpą.
„Sutvarkyta sale galėtų naudotis Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) lankytojai, kitos nevyriausybinės organizacijos“, – tikina Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ernestas Sinkus. Mokymų organizavimui būtų nupirkti baldai, įrengta vaizdo demonstravimo technika.
Bendra projekto vertė – 700 tūkst. Eur, iš kurių 630 tūkst. Eur skirtų Europos Sąjunga. Jurbarko r. savivaldybės administracijos planuojama projekto dalies vertė – apie 250 tūkst. Eur. Savivaldybei tektų skirti ne mažiau 10 proc. projekto dalies vertės, tai sudarytų 25 tūkst. Eur. Tokiomis sąlygomis atnaujinti seniai remonto nemačiusią salę būtų labai naudinga.
Projektą „Istoriniai parkai – nedidelių Černiachovsko ir Jurbarko miestų plėtros resursai“ Jurbarko r. savivaldybė įgyvendintų su Černiachovsko miesto savivaldybe, kuri yra projekto rengėja. Projekto vertė – 1 mln. Eur, iš kurių net 900 tūkst. Eur skirtų Europos Sąjunga. Jurbarkui atitektų apie 450 tūkst. Eur, iš kurių 405 tūkst. Eur – ES lėšos, o 45 tūkst. Eur reikėtų rasti Jurbarko r. savivaldybės biudžete.
Šiuo projektu būtų toliau tvarkomas Jurbarko Dvaro parkas. Parke planuojama atnaujinti ir sukurti naujus infrastruktūros objektus, kurie pritrauktų turistus ir vietinius gyventojus: būtų tvarkomi ir valomi parko želdiniai, įrengtas apšvietimas ir įgarsinimas, nupirkta kilnojama scena, dirbtinio ledo įranga, parengtas cerkvės pastato techninis projektas.
Skolos šešėlis
Tarybos posėdyje projektus pristatęs Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas E. Sinkus, žinodamas, kad sprendimus apsunkina skolos už paskutinį bendrą su Rusijos Federacija vykdytą projektą šešėlis, informavo, kad Nemano srities administracija vis dar skolinga apie 450 tūkst. Eur, tačiau vis tik prašė projektams pritarti.
Vieningos nuomonės tarybos nariai neturėjo ir šiuos klausimus svarstydami komitetų posėdžiuose, o tarybos posėdyje dar daugiau sumaišties įnešė prieš pasisakęs vicemeras Saulius Lapėnas. Jis tikino, kad planuojami projektai besąlygiškai jungiasi su praėjusiu finansavimo laikotarpiu drauge su Nemano miesto administracija vykdytu projektu „Nemuno upės ekologinės būklės gerinimas, įrengiant nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūrą Skirsnemunės miestelyje, Jurbarko r. bei Nemano mieste“.
„Tiek susitikime Černiachovsko mieste, tiek galimiems partneriams atvažiavus į Jurbarką buvo pasakyta, kad pozityvus sprendimas labai priklausys nuo to, ar bus likviduotas įsiskolinimas iš Nemano savivaldybės administracijos pusės“, – tikino vicemeras.
S. Lapėnas priminė, kad Jurbarko r. savivaldybė neturi jokių juridinių svertų išsireikalauti iš Rusijos skolos, kurią padengti Jurbarko r. savivaldybės reikalauja trečia vykdyto projekto šalis – Lenkija. „Abu projektai nusipelno paties geriausio vertinimo, poreikis – akivaizdus, tačiau siūlyčiau atidėti pritarimą sekančiam posėdžiui, kad turėtume dar bent mėnesį laiko išsireikalauti iš Nemano administracijos skolą“, – tarybos narius įtikinėjo vicemeras.
S. Lapėno įsitikinimu, iš karto nepritardama projektui Jurbarko savivaldybė švelniai spusteltų Rusijos pusę dėl skolos grąžinimo. „Šiuo atveju ne jie mums reikalingi, o mes jiems“, – sakė vicemeras. Jis tikino, kad geranoriškumo iš Rusijos pusės sulaukti nelabai tikėtina, nes rusai net nesiteikia atsakyti į Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorės raštą dėl skolos, todėl jurbarkiečiai, stabdydami Rusijos pusei labai reikalingus projektus, galėtų įtakoti sprendimus dėl greitesnio skolos grąžinimo.
Nuomonės išskyrė
Visai kitokią nuomonę išreiškė Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, tikinęs, kad projektai labai svarbūs ir Jurbarkui, o nepritarus jiems dabar, yra tikimybė juos prarasti. „Dalyvavau abiejuose susitikimuose su galimais partneriais – ir Černiachovske, ir rusams atvykus pas mus, ir buvo labai aiškiai pasakyta, kad jie laukia šios dienos mūsų sprendimo, rytoj sulauksiu skambučio dėl jo ir, jei mes nepritarsime, Rusijos pusė ieškos kitų partnerių“, – sakė meras.
Tą patį patvirtino ir Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas E. Sinkus. Jis tikino, kad partneriai iš Rusijos laukti neketina, ir nepritarus sprendimams administracija toliau neturėtų pagrindo projektus rengti. „Jei nepritariate, administracija toliau nevykdys šio projekto parengiamųjų darbų, ir , jei nuspręstumėte pritarti tik kovą, nemanau, kad partneriai lauks iki paskutinės minutės. Paraiškas būtina pateikti iki balandžio 17 d.“, – sakė E. Sinkus.
Tarybos narys Egidijus Giedraitis nusistebėjo, kad tarybos narius pasiekia sprendimai, dėl kurių nesutaria patys savivaldybės vadovai. „Keistai čia viskas atrodo. Kai prašoma tarybos narių paramos, sprendimo rengėjai turi galvą už jį guldyti, kalbėti viena kalba. Nebeaišku, kas projekto rengėjai, kas ir kokiu lygiu bendrauja su Rusijos puse. Juk reikės ir partnerystės sutartį pasirašyti“, – svarstė E. Giedraitis.
S. Mockevičius patikino, kad dėl projektų naudingumo ir reikalingumo visų nuomonės vienodos, skiriasi tik požiūris, kiek nepritarimas projektams galėtų įtakoti skolų grąžinimą. „Aš manau, kad šie projektai būtų tąsa, kuri padės nenutraukti ryšių su Rusija. Tik geranoriškas bendravimas gali padėti atgauti skolą“, – sakė meras ir ragino tarybos narius pritarti projektams.
Tarybos nariams kliuvo ir sprendime nurodytos formuluotės dėl administracijos direktorės įgaliojimų, S. Lapėnas siūlė prisiminti, kad praėjusį posėdį patys tarybos nariai patvirtino naują sutarčių pasirašymo tvarką. Buvo nuspręsta koreguoti sprendimo tekstą, o tarybos narė Zita Sorokienė siūlė baigti gąsdinimus dėl likusios skolos. „Projektai reikalingi, reikia jiems pritarti. O pinigai bus sugrąžinti – dalis jau grąžinta. Baigsis rinkimai, baigsis ir visos šitos nesąmonės dėl skolos“, – įsitikinusi tarybos narė.
Tarybos nariai beveik vienbalsiai pritarė sprendimams dalyvauti bendruose projektuose su Rusija. Prieš balsavo tik S. Lapėnas, nepakeitęs savo nuomonės. Po posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje jis pakartojo, kad Jurbarkas turėjo progą paspausti Rusiją ir lengviau atgauti skolą. „Paraiškos pateikimui tikrai būtų nesutrukdę, jei sprendimą būtume atidėję kitam mėnesiui. Rusams, kaip paraiškos teikėjams, būtina turėti partnerius Lietuvoje. Nemanau, kad jie turėtų galimybę greit susirasti kitus partnerius. O mes būtume galėję greičiau užbaigti tą nelemtą istoriją“, – vicemeras vėl priminė virš savivaldybės kabančią skolą.
Meras S. Mockevičius gi vėl pakartojo, kad jo manymu, tik išlaikant dialogą galima tikėtis, kad pinigai bus grąžinti.
Teks palaukti
Nors savivaldybės vadovai išreiškė skirtingą požiūrį į situaciją, startas projektams buvo duotas. Šią savaitę E. Sinkus patikino, kad planavimas juda į priekį. „Žinoma, liko psichologinė kliūtis, kai tenka dirbti su Rusija ir žinai, kad iki šiol yra skolų už baigtą projektą. Tačiau šnekam, bendraujam, darbas vyksta“, – tikina Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas.
Pasak jo, visi darbai ir planai šiuo metu tikslinami ir derinami su partneriais, todėl dar neįmanoma tiksliai įvardyti, kas bus padaryta. „Norime sutvarkyti parką, kad jis taptų dar patrauklesnis. Taip pat mums labai reikia atnaujinti savivaldybės didžiąją salę. Dabar planuojame, kokius konkrečiai darbus galėtume atlikti“, – sako E. Sinkus.
Tačiau jurbarkiečiams permainų greit laukti nevertėtų. Rusijos pusė paraiškas privalo pateikti iki balandžio 17 d., o po to jos bus vertinamos. „Pagal turimą praktiką, tai užtrunka apie metus. Be to, vyksta didelis konkursas. Praeitame vertinime 57 projektų pinigų gavo vos dvylika. Todėl nėra garantijos, kad šie projektai bus finansuojami“, – aiškina E. Sinkus. Ir gavus finansavimą, projektai greit neįgyvendinami. „Jiems įgyvendinti skiriami dveji metai. Tad galima būtų kalbėti apie 2020-21 metus“, – sako skyriaus vedėjas.
Iki to laiko, kol šie projektai bus įgyvendinti, nuoskaudos dėl senų projektų ir skolų jau turėtų būti pamirštos. Tačiau savivaldybės administracija, išmokusi bendravimo su Rusijos partneriais pamokas, jų turėtų nepamiršti ir šiuos projektus vykdyti bei kontroliuoti itin atsakingai.
Jūratė STANAITIENĖ
Vieno karto neužteko nori pabandyti dar kartą.O gal atliekamų pinigėlių turi ir nežino kur dėti.