Planuota, kad jau šį mėnesį Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos rajonų mokyklose startuos bandomasis projektas, kurio tikslas rasti ir pasitvirtinti priemonių visumą, užkardysiančią narkotikų plitimą ir vartojimą. Tačiau sutartys dar nepasirašytos. Kaip viskas vyks, o, svarbiausia, ar bus rezultatas, kol kas nežino net pačios savivaldybės.
Apie tai „Dienos temoje“ – Alytaus meras Nerijus Cesiulis, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė ir Marijampolės meras Povilas Isoda.
– Pone Isoda, pradėkime nuo jūsų, nes Marijampolėje prieš savaitę vienas 17-metis mirė, du – apsinuodijo narkotinėmis medžiagomis. Šiandien Marijampolėje sulaikytas vyras, platinęs narkotikus nepilnamečiams. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad šis klausimas jau priartėjo prie nacionalinio saugumo slenksčio ir galbūt vertas svarstyti Valstybės gynimo taryboje. Ar sutiktumėte?
P. Isoda: Nežinau, ar Valstybės gynimo tarybos klausimas, ar ne, bet žinau, kad problema yra didžiulė. Mes Marijampolėje jau seniai savęs neapgaudinėjame ir problemą matome, ir tikrai matome, kad švietimo įstaigose ir apskritai visuomenėse problema yra didžiulė. Narkotikų prieinamumas yra didelis, visi gali nusipirkti. Tam jau anksčiau ruošėmės. Pasitelkę visas bendruomenes, aktyviai buriamės, kalbamės, deriname vieni su kitais veiksmus, kaip būtų galima tai užkardyti. Kalbamės ir su policijos pareigūnais, ir su organizuotų nusikalstamų tarnybų pareigūnais, kurie išsamiai pristato ir tikrai proaktyviai pradėję kovoti su šia problema.
Ž. Pinskuvienė / D. Umbraso / LRT nuotr.
– Ponia Pinksuviene, pernai pas jus, Širvintų rajone, mokykloje taip pat nualpo nepilnametis, taip pat įtartos narkotinės, psichotropinės medžiagos. Tuomet jūs sakėte, kad, jeigu tėvų bendruomenė pritars, bus imtasi griežtesnių priemonių. Ar jų buvo imtasi? Ar turite rezultatą?
Ž. Pinskuvienė: Taip, tikrai priemonių buvo imtasi. Su tėvais buvo susitikta ir tik tėvų pritarimu gauta raštiškų pritarimų, pasirašytos nuo rugsėjo šiemet naujos sutartys, kada mokytojai gali tikrinti vaikus, jeigu kyla įtarimas. Iš tikrųjų padarėme didžiulį darbą kartu su mokyklos bendruomene, kartu su tėvais, kurie neslepia problemos, o norėjo ją spręsti. Šiandien lenkiu galvą prieš Vilniaus apskrities policijos viršininką ir jo pavaduotojus. Tikrai su jų pagalba buvo rajone stiprus sukrėtimas, vyko kratos ir t. t., dalykai, apie kuriuos negaliu pasakoti, čia gali tik pareigūnai paaiškinti, bet vyksta tyrimas. Po to rezultatas labai pasijuto, nes esame nedidelis rajonas, viskas labai greitai nuskambėjo.
Ž. Pinskuvienė / D. Umbraso / LRT nuotr.
Aišku, ir šiandien vykdome visas prevencines priemones, bet prevencinės priemonės tai yra paskaitos, tai yra tuščia. Į paskaitas vaikai gali ateiti, gali neateiti, nebent tai vyksta per pamokas. Prisikviesti tėvus taip pat yra be galo sudėtinga. Aš manau, kad platintojams privalo būti daug didesnės nuobaudos, jie privalo būti viešinami. Kitas pagrindinis dalykas, ką mes siūlome ir norime, kad ir prezidentas išgirstų, ne Valstybės gynimo taryba išspręs šį klausimą, o ir prezidentas, ir švietimo, mokslo ir sporto ministras, – vaikų užimtumas. Jeigu yra kalbama, kad labai brangu išlaikyti kiekviename rajone ar savivaldybėje po baseiną, aš sakau, jog išlaikyti baseiną yra pigiau nei visus prevencinius ligų centrus. Vaikams privaloma ne tik mokykla, bet ir užimtumas: sportuoti, dailė, menas. Tai turi būti padaryta nemokamai. Paprasčiausiai tie vaikai neturės laiko galvoti apie visus šiuos rūkymus ar atsipalaidavimo būdus.
Šiandien mane šiek tiek nustebino Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas, jog dėl rūkymo prevencijos bus imtasi papildomų priemonių. Sutinku, kad televizijoms reikia gyventi, reikia joms padėti, bet dabar jaunimui bus paruoštas ir išleistas, per visas televizijas rodomas filmukas. Gerbiamieji, jaunimas, kuris rūko ar vartoja visus šiuos dalykus, nežiūri televizijos. Jie sėdi telegrame, instagrame ar kituose kanaluose. Tai tikrai nebus veiksminga priemonė, tik ištaškyti milijonai, mano galva.
Narkotikai „Telegram“ susirašinėjimo kanaluose ir grupėse / E. Blaževič / LRT nuotr.
– Islandai, tai, ką jūs ir minite, „Planet Youth“, kuri yra 20 metų praktikuojama pačioje šalyje ir pritaikyta visame pasaulyje, irgi skiria be galo daug laiko vaikų užimtumui. Pone Cesiuli, jūs prieš dvejus metus savo iniciatyva atlikote tyrimą ir paaiškėjo, kad beveik visose mokyklose rasta narkotikų pėdsakų. Jūs tada garsiai kalbėjote apie reidus, mokyklas su šunimis, bet ir policijos pareigūnai vėliau pripažino, kad ilgalaikio rezultato tai neduoda. Ar radote receptą, kas duoda?
N. Cesiulis: Be abejo, prieš dvejus su puse metų mes pradėjome kalbėti apie narkotikus mokyklose. Pamatę tyrimus mes tikrai nepasislėpėme ir nepasakėme, kad Alytuje nieko nėra. Mes kaip tik pasakėme, kad Alytuje yra ir visus tuos dalykus Alytuje reikia užkardyti. Švietimas yra švietimas, bet pirmiausia pradėjome prevencines priemones tiek su policijos pareigūnais, tiek su kinologais, su šunimis, tiek prevencines priemones prie mokyklų teritorijų, kur jaunimas išėję per pertraukas rūko, tiek tualetuose, kur sudėjome tam tikrus dūmų daviklius ir pan.
Mokykla / D. Umbraso/LRT nuotr.
Bet, žinote, priemonės priemonėmis. Jaunimą iš mokyklų išvijome, jaunimas mokyklose galbūt tiek nevartoja. Abejoju, ar išvis prieš matematikos pamoką jaunimas ateina parūkęs ir nesusigaudo, kas darosi toje pamokoje. Jeigu mes išvijome iš mokyklų, jaunimas išeina kažkur į parkus, į miestą, į kiemus pas draugus, į rūsius, į namus ir pan., ir ten vartoja. Paklausa yra, o jeigu yra paklausa, yra ir pasiūla. Mes galime tikrinti ir pan., galime mokytojus įpareigoti apieškoti, nes taip pat darome ir su tėvais, ir gauname sutikimus, tačiau mokytojas net nežino, kaip tas narkotikas atrodo, <…> kaip atrodo tas guminukas, nes narkotikų formos dabar keičiasi. Ta pati elektroninė cigaretė gali būti nekalta (iš tikrųjų elektroninė cigaretė) arba elektroninė cigaretė su papildomu užpildu, kuris yra su narkotikais. Tam pačiam mokytojui ar socialiniam darbuotojui sunku atpažinti, kas yra kas, atimti ir pan., nes net nesuprasi, ar yra, ar nėra. Todėl su policijos pareigūnais mes šiandien rengiame prevencines akcijas ir net neslepiame, ne tyliai sakome, o pasakome garsiai: „Sulaikėme.“ Pastaruoju metu sulaikomas ne vienas ir ne du jauni žmonės, kurie prekiauja. Mes sakome, kad mes nesitaikysime. Mes ir toliau sulaikysime, ir toliau plėsime kamerų tinklą, tversime mokyklų teritorijas. Mums ne tas pats, kas vyksta su mūsų jaunimu.
Tai, kad narkotikai labai smarkiai keičia savo formą, mes puikiai matome. Kad atpažintų mokytojai, kad atpažintų švietimo pagalbos specialistai, iš tikrųjų būtina mokyti. Reikia kalbėti su jaunimu, be abejo, kalbėti ir su tėvais, ir su visa švietimo bendruomene. Nereikia bausti, pirmiausia, kas čia yra siūloma, kad reikėtų galbūt mokytojus bausti, galbūt mokyklų direktorius bausti – ne taip turi būti, ne nuo to turime pradėti. Pirmiausia turime kalbėti, supažindinti, parodyti žalą. Žala, kai žmogus pamato, kas iš tiesų nutinka, manau, yra gera prevencinė priemonė.
– Pone Isoda, pono Cesiulio paminėtos bausmės mokytojams ir direktoriams – tai dar vienas prezidento patarėjo K. Budrio iškeltas siūlymas šiandien prie kietųjų priemonių. Pripažįstama, kad prevencinės priemonės neveikia, todėl siūloma galbūt įtraukti bausmes ugdymo įstaigų administracijoms. Girdėjome, kad ponas Cesiulis nepritaria. Jūs pritartumėte, kad reikėtų bausti mokyklų direktorius ir mokytojus?
P. Isoda: Kategoriškai nepritariu. Būtų visiškas absurdas, jeigu mes pedagogams dar užkrausime ir policininkų vaidmenį. Jie tikrai prisideda, bendruomenės aktyviai dalyvauja, atima cigaretes, išveža į policiją, rašo pareiškimus. Jie yra pagalba. Ne jie yra kalčiausi, kad juos reikėtų bausti. Mūsų pagrindinis dalykas, ką mes dabar pastarajame pasitarime nusprendėme, kad reikia aktyviai įtraukti tėvus, kad ir kaip tie tėvai būtų užimti. Ir mūsų policijos pareigūnai, kurie labai išsamiai supranta šią temą, lankysis susirinkimuose, mėgins tėvams parodyti žalą, atsakyti į visus klausimus, kad ir tėvai suprastų, kokia tai yra problema.
Mokykla / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Ruošiamės, dronus perkame, kad pabandytume nufilmuoti ir susibūrimų vietas už mokyklų, užfiksuoti, parodyti. Tėvų įtraukimas į šios problemos sprendimą irgi yra. Tikrai ne mokytojai ir ne direktoriai čia yra kalčiausi. Jie tikrai labai, bent Marijampolėje, bet, manau, ir visoje Lietuvoje, stipriai prisideda prie to, kad mokyklose būtų saugi aplinka be narkotikų. Juos bausti tikrai būtų nesusipratimas.
– Ponia Pinskuviene?
Ž. Pinskuvienė: Absurdiškas pasiūlymas bausti mokyklų vadovus ar mokytojus. Platintojų, kurie [narkotikus] platina vaikams, nepilnamečiams, mes nesiūlome bausti. Jie viską labai gudriai daro. Širvintų rajono istorijoje buvo, kai nepilnamečiai vaikai buvo įtraukti, nes jų išvis negali nubausti. Šituos platintojus reikia bausti, ne apie mokyklų vadovus kalbėti.
– Platintojams yra numatytos bausmės. Marijampolėje sulaikytam asmeniui iki 12 metų gresia, jeigu bus įrodyta jo kaltė.
Ž. Pinskuvienė: Gerbiamoji Rasa, „gresia“. Parodykite nors vieną nubaustą. Viešai paimkime ir parodykime nubaustą platintoją, mes tik kalbame, kad galimai bus nubaustas.
Ž. Pinskuvienė / D. Umbraso / LRT nuotr.
– Jeigu apibendrintume mūsų diskusiją, kas, jūsų manymu, labiausiai kaltas dėl šitos išplitusios narkotikų problemos: tėvai, ugdymo įstaigos, pareigūnai, politikai?
Ž. Pinskuvienė: Iš tikrųjų viskas ateina iš šeimos. Čia negali kaltinti vien tėvų. Aišku, su tėvais reikia kalbėtis, su mokyklos bendruomene reikia kalbėti, reikia su pareigūnais kalbėti ir su pačiu jaunimu. Bet aš grįžtu prie to paties, ką sakiau, – jaunimo užimtumo. Jaunimui tėvai skiria mažai dėmesio. Su tuo pačiu jaunimu kalbantis ir statistika netgi rodo, kad tėvai vaikams skiria per dieną tik 7 minutes. Elementari dėmesio stoka mūsų vaikams. Mūsų visų pareiga yra vaikų užimtumas, kad jie neturėtų laiko apie tai galvoti. Tą turi išgirsti prezidentas.
– Pone Isoda, jūsų manymu, kas yra labiausiai kaltas dėl šitos problemos: tėvai, ugdymo įstaigos, pareigūnai, politika?
P. Isoda: Aišku, reikia visų įsitraukimo ir, matyt, čia vieno kalto nėra, bet tik tiek, kad mes to narkotikų prekybos proceso nevaldome ir visiškai jį paleidome. Aš manau, ir mes ne kartą jau kalbėjome, kad vis dėlto mokykla turi būti visiškai be elektroninių cigarečių, tai turi būti saugi zona. Teisėsaugos įsitraukimo labai norėtųsi, nes nei mokytojai, nei tėvai to platinimo tinklo nesužiūrės. Aš pritariu ir Širvintų rajono merei, kad užimtumas ir alternatyvų parodymas yra vienas iš svarbiausių dalykų šitoje kovoje.
– Pone Cesiuli?
N. Cesiulis: Aš manau, kad čia nėra kaltų, nes kaltinti mokyklą, kai mokykla vykdo mokymo procesą, apkaltinti geografijos mokytoją, kad vaikas vartoja narkotikus ar rūko, – apie tai negali būti nė kalbos. Aš manau, kad apskritai visuomenė tam tikrų dalykų turi netoleruoti. Be abejo, narkotikai kažkaip atkeliauja į Lietuvą. Kas tai turėtų sužiūrėti – ar muitinė, ar policija, ar organizuotos tyrimų institucijos, – čia vienas dalykas. O mes, savivalda, turime padėti tėvams burti, šviesti, kontroliuoti, inicijuoti tam tikrus procesus ir mokymąsi, galbūt vaikus nukreipti į sportą, kultūrą, meną ir pan., užtikrinti jiems užimtumą po pamokų. Čia yra mūsų galia.
– Dėkoju už pokalbį.
Antrankius dar uzdekit nes gali isinest veipu ir gaidzio, kristalo ar net kiaules