Viešųjų erdvių tvarkymas – viena iš svarbių seniūnijos veiklų. Švarinti, gražinti, sodinti, laistyti, ravėti, šienauti, kad piktžolės akių nebadytų. Kalbintos Šimkaičių ir Seredžiaus seniūnės apgailestavo, kad lėšų, o ypač rankų pertekliaus seniūnijos neturi, tad didžiausia padėka bendruomenėms ir žmonėms, kurie padeda ir prisideda ir patvarko net už savo tvoros.
Mažoka rankų
Šimkaičių seniūnija – viena didžiausių. Šimkaičių ir Vadžgirio miesteliai, du dideli kaimai: Paskynai ir Pauliai, ir daug mažesnių, toliau nuo centro esančių.
Viena iš svarbių seniūnijos veiklų – viešųjų erdvių tvarkymas ir priežiūra.
„Viešųjų erdvių labai daug turime, darbo rankų – mažai. Turim du darbininkus – per abu 1,75 etato, vasarą iš Užimtumo stiprinimo programos gauname dar du. Darbų – visur, visko vieni nepajėgiam, pasitelkiam ir gyventojus, kurie geranoriškai talkina“, – sakė Šimkaičių seniūnė Jolanta Zikienė.
Dėmesio skiriama ir miesteliams, ir kaimams, tačiau mažiesiems darbo rankų kliūva mažai, pasak seniūnės, tik minimaliai, tik svarbiausiems darbams – nušienauti, medžius, krūmus nupjauti, daugiau kam neužtenka nei lėšų, nei rankų. Viešosiomis erdvėmis, kurių plotai mažuose kaimeliuose ir nėra labai dideli, rūpinasi patys bendruomenių žmonės, bendruomenių pirmininkų, seniūnaičių telkiami.
„Turim penkias bendruomenes, vienos labai stiprios, kitos mažiau. Pavyzdine įvairiose srityse, ir viešųjų erdvių tvarkyme – taip pat, galima laikyti Vadžgirio bendruomenę, kur iniciatyvų imasi Erika Žievienė ir Lina Lukošienė, pinigų jos prasimano rašydamos projektus. Saldu nuo gerumo tokių žmonių“, – sakė seniūnė ir dar ne kartą tuos žodžius pakartojo, vardindama aplinkos grožį puoselėti padedančius žmones.
Saldu nuo gerumo
Šimkaičių seniūnė pripažįsta, kad jai pačiai patinka ir norisi, kad būtų gražu. „Seniūnijos vyriausiosios specialistės, kuria dirbau, funkcijos buvo kitos, o kai nuo praeito rugpjūčio vadavau seniūną – pradėjom kirsti, valyti, tvarkyti. Ir dabar jau suprantu, kad daug ką galima padaryti su žmonių pagalba, žmonės yra geranoriški“, – sakė J. Zikienė.
„Audronė Klimaitienė atnešė maišą narcizų ir tulpių svogūnėlių – neprašoma! Kai sodinome gėles į lauko vazas, Živilė Laukienė pasiprašė vieną vazą palikti jai – ir apsodino savo pačios gėlėmis!“ – šimkaitiškių dosnumu džiaugiasi seniūnė. Dar pagiria Kęstutį Majauską ir Nerijų Markauską, už socialines pašalpas turinčius atlikti visuomenei naudingą dabar ir dirbančius kaip sau, jų pagalbos galima sulaukti net tada, kai jiems jau nepriklauso.
„Didelis mūsų pagalbininkas yra Vitoldas Parnarauskas, Medininkų ŽŪB vadovas, jis paskolina technikos. Su jo pagalba šiemet išsigenėjome liepas, kapinių tujas. Baigėsi kapinių šulinyje vanduo, mes vėl pas Vitoldą – ar galėtumėt? Ir jis visada gali. Vandens į kapines šiemet vežė jau du kartus“, – pasakoja seniūnė.
Daugiau nei už etatą dirba ir seniūnijos darbininkai: su savo technika gelbėja Raimundas Kasputis, sezoninis kūrikas, o Gintaras Stoškus maloniai nustebino, atvežęs iš savo ūkio Vadžgiryje su savo traktorium akmenų, kai seniūnė jau suko galvą, kieno čia paprašyti prie seniūnijos sugalvotam įrengti alpinariumui. Alpinariumą seniūnė įrenginėjo kartu su kiemsarge Ala Birgioliene, kuri turi daug gražių idėjų ir savo namų aplinką gražiai tvarkosi.
Reikia paraginti
„Kniečių seniūnaitis Eugenijus Parnarauskas labai prisideda, Paskynų seniūnaitis Algis Dobilas su savo technika apipjauna neprižiūrimus privačius sklypus, kad kaime būtų gražu, nes savininkui nerūpi ir nesvarbu, kad gali būt nubaustas“, – pasakoja J. Zikienė.
Netvarkomos privačios valdos nepuošia miestelių ir seniūnams yra galvos skausmas. Savininkus, jei jie čia negyvena, reikia surasti ir, pasak Šimkaičių seniūnės, kai kuriuos užtenka tiesiog paraginti, vieną kartą ar kelis, ir susitvarko. Deja, yra ir nesuprantančių prašymo ir daugumos noro gyventi gražiau.
Skaudžiausia vieta – priešais seniūnijos langus esanti privati netvarkoma teritorija. „Savininkai ten negyvena, o kai radau juos, jie nebuvo labai patenkinti, sužinoję kodėl. Tačiau pakalbėjus jie paprašė, kad surasčiau žmogų, kuris galėtų sutvarkyti, o jie atsiskaitytų. Tokiu pat būdu pavyko sutvarkyti dar vieną privačią valdą“, – pasidžiaugė seniūnė, išjudinusi įsisenėjusios problemos sprendimą.
Baudomis nepagąsdinsi
Ir Seredžiaus seniūnė Rimantė Pavalkienė sakė, kad apleistos privačios valdos seniūnijai yra galvos skausmas. „Judinam tuos savininkus, klibinam įvairiais būdais. Bėda su esančiais užsienyje, neturim jų kontaktų. Yra ir gerų pavyzdžių, kai sukontaktuojam, savininkai sureaguoja ir apsitvarko. Problema išsisprendžia“, – pasakojo ji.
Tačiau kai kuriems apsileidėliams net ir baudos nedaro jokio poveikio. „Turim tokių, kur piktybiškai netvarko net po žodinio įspėjimo ir baudos. Tada perduodam viešosios tvarkos pareigūnui, kad skirtų pakartotinę baudą už aplinkos nepriežiūrą. Tačiau norėtųsi ne baudomis gąsdinti, norisi sąmoningumo“, – sakė seniūnė.
Savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnas telefonu pakalbintas baudų dydį patarė susižinoti Administracinių pažeidimų kodekse, kiek gyventojų nubausta – kreiptis į atstovą spaudai. Bala nematė tų skaičių, juolab kad pareigūnai turi teisę dangstytis spaudos atstovu kaip skydu, o nei vieni, nei kiti apleistų valdų nesutvarkys.
Yra nerašytų taisyklių…
R. Pavalkienė sakė: „Nors šaukštas deguto medaus statinę pagadina, smagiau kalbėti apie gražius dalykus ir žmones, kurie sodybas puošia ir bendras teritorijas padeda gražinti.“
„Visada dėkojame gyventojams, kurie patvarko ir už savo tvoros, – sakė Seredžiaus seniūnė ir pasakojo apie nerašytas taisykles, kurių žmonės laikosi, bet jau ne visi. – Klausučiuose visos gatvės įrėmintos bordiūrais, palei juos auga žolė, ir jei ten neravima, nepjaunama, negražu. Būdavo tokia nerašyta taisyklė, tradicija, kad žmonės prie savo namų tvarkydavo ir tas gatves, Ir tebetvarko. Bet jau turime ir kitokių pavyzdžių, kai naujai atsikėlę žmonės tik iki tvoros nusišienauja, o kas už tvoros, tegul tvarko kažkas, valdžia. Dėkodami tiems, kurie prisižiūri pagal tą nerašytą taisyklę, tikimės, kad ją sužinos ir palaikys ir atsikėlusieji.“
…ir gražių iniciatyvų
„Realiai nėra kam šienaut: už pašalpas dirbančių žmonių vienetai, iš Užimtumo didinimo programos gauname vieną, du ar tris žmones. Jei gyventojai nesitvarkytų toliau savo tvoros, būtų blogai“, – teigia R. Pavalkienė.
Dėka supratingų žmonių, kaip kad moteris Klausučiuose, valanti šaligatvį ne tik prie savo namo, bet ir kitapus gatvės, kur nėra namų, arba tų, kurie savanoriškai laisto ir apravi seniūnijos pasodintus augalus, visiems gražiau. Kaimuose viešas erdves tvarko ir puošia gyvybingos bendruomenės arba supratingi gyventojai, iniciatyvą rodo seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai, koordinuojantys atidirbančiųjų už pašalpas veiklą.
Gyventojai ir neturėtų nusišalinti nuo aplinkos tvarkymo ir tik baksnoti į valdžią dėl teritorijų, kurios jiems akis bado. „Valdžia irgi norėtų viską išgražinti, bet atsiremia į finansus. O per visą Lietuvą yra daug gražių pavyzdžių, kur žmonės patys prisideda prie miestelių ir kaimų aplinkos tvarkymo ir gražinimo“, – sakė seniūnė ir džiaugėsi, kad Seredžiuje irgi yra gražių dalykų, puikių iniciatyvų, bet jei gyventojai patys rankos nepridės, jos gali likti nesužydėjusios.
