Serediškių bendrystės, istorijos ir džiaugsmo diena

Birželio 22-ąją Seredžius pražydo ne tik vasaros žiedais, bet ir bendruomeniškumu. Gatvėmis nusirito juoko, muzikos ir šurmulio banga – įvyko ilgai laukta miestelio šventė, sukvietusi ne tik vietinius gyventojus, bet ir kraštiečius, sugrįžusius iš įvairių Lietuvos bei pasaulio kampelių.

Mokyklai – 390 metų

Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro netrūko nei veiksmo, nei geros nuotaikos. Miestelis virto gyvu renginių židiniu – vyko sporto rungtys, vaikų žaidimai, koncertai, susitikimai, mugės ir šokiai po atviru dangumi. Seredžius šventė vieningai – su šypsenomis, prisiminimais ir didele meile savo kraštui.

Šių metų šventė buvo skirta ypatingai progai –  mokyklos 390 metų jubiliejui. Tai ne tik įspūdingas istorinis skaičius, bet ir ilgas šio krašto kelias švietimo ir kultūros link.

Kaip pasakojo šventės organizatorė, Seredžiaus krašto bendruomenės „Dubysa“ pirmininkė Daiva Jankauskienė, idėja surengti šventę kilo norint išskirtinai paminėti mokyklos gimtadienį. „Mokykla visada buvo mūsų miestelio širdis. Ji – ne tik žinių, bet ir kultūros centras. Norėjome suburti žmones, pasidžiaugti pasiekimais ir sustiprinti bendrystę“, – sakė ji.

Bendruomenės vienybė

Ruošiantis šventei, buvo parengtas projektas „Seredžiaus mokyklai – 390“, pateikta paraiška Jurbarko rajono savivaldybei nevyriausybinių organizacijų veiklos finansavimui gauti. „Projektinė parama leido mums ne tik suorganizuoti profesionalų renginį, bet ir skatinti kūrybiškumą bei tradicijų puoselėjimą“, – teigė D. Jankauskienė.

Kita dalis lėšų atkeliavo iš rėmėjų bei bendruomenės narių aukų. Organizavimas truko beveik metus, o pasiruošimas reikalavo kruopštaus planavimo. Didelį indėlį į šventės sėkmę įnešė Seredžiaus seniūnija ir vietiniai aktyvistai. Dar iki šventės miestelio gyventojai parodė neįtikėtiną bendrystę. Seredžiaus krašto bendruomenė draugiškai rinkosi į talkas – dažė suoliukus, gražino aplinką, tvarkė renginių erdves.

Šventės programa buvo itin įvairiapusė. Vaikams buvo paruoštas batutų parkas, traukinukas, lavinamieji žaidimai, kuriuos siūlė Vertimų stovyklos komanda. O kol mažieji dūko, jų tėvai mėgavosi mugės šurmuliu, skanavo vietinės virtuvės patiekalų, ragavo giros.

Vakare – koncertai, kuriuose skambėjo įvairi muzika – kiekvienas šventės dalyvis rado tai, kas jam artima.

Atlaidai ir chorų festivalis

Šventės rytą serediškiai rinkosi į atlaidus Seredžiaus Jono Krikštytojo bažnyčioje ne tik maldai, bet ir tam, kad prisiliestų prie gilios kultūrinės tradicijos. Po iškilmingų šv. Mišių skambėjo išskirtinė chorinė muzika – bažnyčios skliautus pripildė Stasio Šimkaus chorų festivalio „Kur bakūžė samanota…“ garsai.

Stasys Šimkus, kurio vardu pavadintas festivalis, gimė netoli Seredžiaus. Čia praleido savo vaikystę, kur brendo muzikinis talentas. Šis kraštas jam buvo artimas, o tautiškumo dvasia ir liaudies dainų grožis vėliau tapo neatsiejama jo kūrybos dalimi. Tad festivalis čia neatsitiktinai – tai pagarba kompozitoriui ir gyva tautinės muzikos tradicijų tąsa.

Šis festivalis – ypatingas ne tik, kad vyksta žymaus kompozitoriaus gimtinėje, bet ir tuo, kad jis suvienija įvairių Lietuvos regionų chorus, atvykstančius skleisti dainos jėgą. Šiemet scenoje pasirodė  šeši chorai: Jurbarko kultūros centro mišrus choras „Bildukas“, Kaišiadorių kultūros centro moterų choras „Viltis“, Tauragės kultūros centro choras „Glorija“, Kauno rajono Samylų kultūros centro moterų choras „Gynia“, Veliuonos kultūros centro moterų ansamblis „Šilo bitės“ bei Vilkijos kultūros centro mišrus choras „Nona“.

Festivalio muzikinį foną dar labiau sustiprino solo partiją atlikęs dainininkas Naglis Mačėnas, o prie pianino – profesionali koncertmeisterė Lina Lukošienė. Skambėjo tiek klasikinės lietuvių chorinės dainos, tiek jautrios liaudies melodijos, skirtos išeivijos metams atminti.

Žiūrovai negailėjo plojimų – bažnyčioje tvyrojo šviesi dvasinė nuotaika, o chorų pasirodymai tarsi sujungė praeitį su dabartimi. Tai buvo ne tik koncertas, bet ir  tylus, galingas tautinės kultūros liudijimas.

Jautrus susitikimas

Viena jautriausių šventės dalių – buvusių mokinių ir pedagogų susitikimas, skirtas paminėti 390 metų Seredžiaus mokyklos gyvavimą. Renginį iniciavo Margarita ir Petras Baršauskai, o dalyvių gausa liudijo, kokią vietą mokykla užima daugelio širdyse.

Daugiafunkcio centro salėje skambėjo prisiminimai, eilės, dainos. M. Baršauskienė – ilgametė mokytoja, kraštotyrininkė, krašto muziejaus įkūrėja – pristatė sukauptą medžiagą, o P. Baršauskas, ilgametis mokyklos vadovas, dalijosi istoriniais faktais. Skambėjo mokyklos himnas, o salę puošė fotografo Egidijaus Juškos darbai.

Mokyklos jubiliejus buvo puiki proga atidaryti naujas krašto muziejaus patalpas. Jas ruošė M. ir P. Baršauskai, moterų klubas „Avilys“, serediškių bendruomenė „Dubysa“. Ekspozicijoje – mokyklos istorija, krašto žmonių gyvenimas, praeitį liudijantys daiktai.

Daugiafunkcio centro erdvėse buvo eksponuojama ir „Avilio“ klubo moterų kūryba – rankdarbiai, siuviniai, dekoratyviniai elementai. Taip pat paruoštas plakatas, kurio fone svečiai galėjo įsiamžinti.

Po šventinio susibūrimo vyko draugiškos futbolo varžybos „Jaunimas – senjorai“. Nors jėgas išbandė skirtingų kartų atstovai, nugalėjo draugystė, o žiūrovams netrūko emocijų.

Vėliau slėnyje vyko koncertas, kuriame dalyvavo Veliuonos kultūros centro kolektyvai – moterų vokalinis ansamblis „Šilo bitės“, Raudonės kaimo kapela, Vilkijos mišrus ansamblis „Nona“, Šilutės grupė „Gegė“ ir  kiti.

„Manau, šventė tikrai pavyko. Sulaukėme daug gerų atsiliepimų, – sakė „Dubysos“ bendruomenės pirmininkė D. Jankauskienė, dėkodama visiems, prisidėjusiems prie renginio, ir pabrėžė, jog tokios šventės įvyksta tik tada, kai yra stipri, vieninga ir nuoširdi komanda. – Kai visi dirba iš širdies, net ir didžiausi iššūkiai tampa įveikiami. Linkiu visoms bendruomenėms tikėti savimi, nebijoti imtis iniciatyvos ir kurti šviesesnę kasdienybę kartu“, – sakė ji.

Ligita Gražulevičienė