Tarptautinio suaugusiųjų gebėjimų tyrimo rezultatai Lietuvai yra liūdni. Lietuvos suaugusiųjų (tų, kuriems yra nuo 16 iki 65-erių metų) gebėjimai yra žemi ir neprilygsta 31 šalies vidurkiui, be to, per dešimtmetį smarkiai kritome žemyn. Vis dėlto neuromokslininkė sako, kad gėdytis tokių rezultatų nėra ko, juos lėmė kelios priežastys, o svarbiausia, kad yra išeitis. Be to, siūlome atlikti kelias užduotis, kurias teko įveikti tyrimo dalyviams.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) tyrė suaugusiųjų skaitymo gebėjimus, matematinį raštingumą ir kaip jie geba spręsti problemas. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 6186 suaugusieji.
EBPO šį tyrimą atliko 2022–2023 m. Lietuva tokiame tyrime dalyvavo antrą kartą (pirmą kartą – 2014–2015 m.).

Gebėjimai priklauso ir nuo to,kiek laiko praėjo nuo mokyklos baigimo. | V. Raupelio / LRT nuotr.
ŠMSM: mūsų duomenys atsidūrė sąrašo pabaigoje
„Taip, mūsų rezultatai krito. Kad ir kaip būtų liūdna, mūsų duomenys atsidūrė sąrašo pabaigoje“, – sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Neformalaus ugdymo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys.
Jis sako, kad kol kas įžvelgti priežastinį blogėjimo ryšį sudėtinga, ir viliasi, kad pavyks jį nustatyti atlikus antrinę tyrimo analizę.
„Ateityje bus įdomu giliau pažvelgti į priežastis“, – sakė ŠMSM atstovas.
T. Pūtys pabrėžė, kad daugumos šalių duomenys krito. Be to, sakė jis, rezultatai prastėja amžėjant, tai rodo ir kitų šalių rezultatai.
„Kitas labai svarbus klausimas – kompetencijų palaikymo, kompetencijų plėtojimo galimybės. Tai yra labai svarbu, kad asmuo galėtų prisitaikyti prie kintančios situacijos, ekonominės situacijos“, – sakė T. Pūtys ir pabrėžė, kad galimybių tobulėti suteikia platforma „Kursuok.lt“.
Anot jo, su gautais rezultatais susijusi ir asmeninė gerovė, pasitenkinimas santvarka, pilietinis aktyvumas. Aukštesni rezultatai – aukštesnis pilietinis aktyvumas.
Lietuvos gyventojams užduotys buvo pateikiamos lietuvių kalba.
– Kaip jūs apibendrintumėte: ką parodė šio tyrimo rezultatai? – LRT.lt paklausė EBPO patariamosios komisijos narės, neuromokslininkės Urtės Neniškytės.
– Pirmiausia reikia apsibrėžti, apie ką šis tyrimas. Tai įgūdžių tyrimas. Įgūdžiai nėra tai, ką išmokęs mokykloje ir niekada nenaudojęs, po 18 metų būsi išlaikęs.
Ką rodo tyrimas? Mūsų įgūdžiai tolygiai blogėja didėjant mūsų amžiui. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. O tai iš esmės reiškia, kad mes suteikiame tam tikrus įgūdžius žmonėms tol, kol jie turi prieigą prie formaliojo ugdymo, bet vėliau, tikėtina, jie jų nebepalaiko, nebeatnaujina.

Urtė Neniškytė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kodėl nebepalaiko, yra atviras klausimas. Vienas iš atsakymų galėtų būti toks: jiems nelabai reikia tų įgūdžių kasdieniame darbe. Ir jei mes atsižvelgtume į grafiką, kuris rodo, kiek mūsų žmonių turi per mažus įgūdžius ir kiek – per didelius tam darbui, kurį dirba, pamatytume, kad apie 10 proc., savo pačių vertinimu, turi nepakankamus įgūdžius ir 17 proc. turi per didelius įgūdžius. Vadinasi, mūsų darbo rinka, kasdienis gyvenimas apskritai nereikalauja tų įgūdžių, kuriuos EBPO tikrina. O kai įgūdžiai yra nepalaikomi, jie ir prarandami.
– Turite galvoje, kad prabėgus daug metų po mokyklos mes kasdienybėje netaikome Pitagoro teoremos, antrojo Niutono dėsnio ar Mendelejevo cheminių elementų lentelės?
– Tarkime, vienas pavyzdys užduoties, kuri buvo teikiama: reikėjo apskaičiuoti, kiek tapetų reikės kambariui ištapetuoti.
Pakartosiu, šis tyrimas rodo, kad didžiajai daliai žmonių tų įgūdžių, kuriuos EBPO tikrina, ir nereikia.
U. Neniškytė
Ar tu tai darai kasdien? Gal ne? Gal nueini į parduotuvę, ten yra konsultantas, kuriam ir sakai: mano kambario plotas toks, aukštis toks, kiek man tapetų reikia? Ir konsultantas, kuris turės konkrečiai tokios užduoties sprendimo įgūdžius, apskaičiuos.
Lygiai tas pats dėl teksto supratimo įgūdžių. Kiek žmonių rūpi suprasti gilius tekstus ir išrinkti svarbią informaciją? Jei to nereikia kasdieniame darbe, įgūdis yra prarandamas. Tai nereiškia, kad mes negebame to išmokti. Tai reiškia, kad mes šiuo metu to nemokame. Tikėtina, todėl, kad šiuo metu mums to nereikia.

Matematikos egzaminas | V. Raupelio / LRT nuotr.
– Tai gerai ar blogai?
– Toks vertinimas buvo atliktas ir prieš dešimt metų. Lietuvos rezultatai rodo, kad įgūdžiai silpnėjo. Pabrėšiu: visur, ne tik Lietuvoje, reikšmingai sumažėjo suaugusiųjų įgūdžiai. Tai iš esmės rodo, kad nemažai įgūdžių yra perkeliama kišeniniams kompiuteriams, telefonams, atsiranda generatyvinių kalbos modelių – mums nebereikia suprasti teksto, mes galime tekstą permesti „ChatGPT“ ir nurodyti padaryti santrauką. Mums vis mažiau reikia tų įgūdžių, kurie buvo testuojami.
Ką sako EBPO? Jie sako: jei pažiūrėsite į tuos žmones, kurie turi aukštesnius įgūdžius, pamatysite, kad jie daugiau pasiekia, galbūt gauna didesnę algą. Tad, viena vertus, jei žmogaus įgūdžiai geresni, jis turi geresnį darbą. Kita vertus, galime žiūrėti atvirkščiai: tie žmonės, kurių darbas reikalauja turėti tokių įgūdžių, geriau per testus ir pasirodo. Šie tyrimai nerodo priežastingumo ryšio. Jie tiesiog rodo, kad tie žmonės, kurie turi aukštesnius įgūdžius, dirba kitokio tipo darbą nei tie, kurie turi žemesnius įgūdžius.

Gebėjimai priklauso ir nuo to,kiek laiko praėjo nuo mokyklos baigimo. | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Neretai galima išgirsti pasvarstymų, kad šiandieniniai mokiniai sunkiai geba įveikti ilgesnį ir sudėtingą tekstą, jį analizuoti, o antai vyresni, prieš keliolika ar keliasdešimt metų mokyklą baigusieji, tai daro kur kas geriau. Tyrimas parodė, kad tai absoliuti netiesa?
– Šis tyrimas rodo, kad tai yra visiška netiesa. Jis rodo, kad šiuo metu mes suteikiame mokykloje tokių įgūdžių, kurių, EBPO nuomone, reikia, kad būtume sėkmingi šiame pasaulyje.
Vadinasi, naują kartą parengsime deramai, bet užtruks dešimtmetį, kol tai parodys naujas tyrimas.
U. Neniškytė
Aukščiausius įgūdžius visose srityse pasiekė tie žmonės, kurie yra ką tik baigę mokyklą. Ir po to palaipsniui tie įgūdžiai prastėja. Apskritai, net ir mokykloje iš esmės tuos įgūdžius suteikiame blogiau nei EBPO vidurkis.
Kita vertus, štai ketvirtokų tyrimas, atliktas neseniai, iš esmės rodo, kad mes atitinkame vidurkius ir kai kur juos viršijame. Vadinasi, naują kartą parengsime deramai, bet užtruks dešimtmetį, kol tai parodys naujas tyrimas. Bet pakartosiu – dabartiniai mūsų ketvirtokai atrodo labai neblogai.
– Turite receptą, ką derėtų daryti, kad penkiasdešimtmečiai nepamirštų tų įgūdžių, kuriuos įgijo iki aštuoniolikos metų?
– Ar mums reikia stengtis palaikyti įgūdžius, kurių mums kiekvieną dieną nereikia? Nėra vienareikšmio atsakymo. Iš esmės tai yra energijos švaistymas. Mūsų smegenys naudoja be galo daug energijos. Mes neturime apie šiuos įgūdžius galvoti izoliuotai, mes turime kelti klausimą, kodėl Lietuvoje, turint tokius menkus įgūdžius, ką rodo tyrimas, mes iš esmės nematome, kad žmonėms įgūdžių trūksta? Turėtume kelti klausimą, kodėl mes neturime darbo rinkos, kurioje mums reikėtų žmonių, kurie turi daug įgūdžių?
Pakartosiu, jog šis tyrimas rodo, kad didžiajai daliai žmonių tų įgūdžių, kuriuos EBPO tikrina, ir nereikia.
O mes turėtume galvoti apie kitokią darbo rinką, kurioje tie įgūdžiai būtų panaudojami ir išlaikomi prabėgus daug laiko.

Mąstymas | Jason Strull/Unsplash nuotr.
– Kaip rezultatai yra susiję su mūsų pilietiškumu, pasitenkinimu valstybės sankloda?
– Matomi reikšmingi skirtumai tiek sveikatos lygmeniu, tiek pasitenkinimo gyvenimu, dalyvavimo politiniame gyvenimu, pasitikėjimo lygmeniu. Labai sunku pasakyti, ar šie skirtumai yra tiesioginė įgūdžių turėjimo ar neturėjimo pasekmė. Tikėtina, kad tai susiję ir su kitais kontekstais – kiek sėkminga tavo karjera, kaip tu jautiesi šioje visuomenėje? Mano manymu, įgūdžių turėjimas ar neturėjimas, o tiksliau – praradimas, yra labiau pasekmė ar paralelinis procesas negu priežastis.

Mąstymas | Pixabay nuotr.
– Ar turime raudonuoti dėl tokių EBPO tyrimo rezultatų?
– Rezultatai yra tokie, kokie yra ir jų gėdytis visiškai nereikia. Reikia įsivertinti, ką mes su tuo galime padaryti. Nesakau, kad reikia visus suaugusiuosius grąžinti į mokyklas ir atgaivinti įgūdžius – kur jie dėtų tuos įgūdžius?
Geriau orientuokimės į tai, kad turime kurti didelę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, kuriose mums reikėtų mąstančių žmonių, turime dėti pastangų kuo geriau ugdyti naująją kartą, o tai mes, reikia pripažinti, darome labai sėkmingai. Kaip ir sakiau, naujausio ketvirtokų tyrimo rezultatai tai rodo. Ir iš esmės reikia užtikrinti, kad po 8-erių metų, kai šie žmonės baigs mokyklą, turėtų kur tuos įgūdžius panaudoti, taip reikšmingai prisidėdami tiek prie Lietuvos, tiek prie Europos, tiek prie pasaulio gerovės, jausdamiesi gerai ir palaikydami tuos įgūdžius.
Tuomet po dešimties metų vėl atliekant EBPO tyrimą sakysime: „O, žiūrėkite, pasitaisė.“