Ta pati ir prekė, ir parduotuvė, bet kaina – kiekvienam skirtinga (1)

Vienam pirkėjui – didesnė kaina, kitam – mažesnė, nors pirkinys identiškas ir iš ten pat. Tuoj bus pusantrų metų, kai internetu perkantis žmogus privalo būti informuotas, kodėl už pirkinį moka vadinamąją individualizuotą, konkrečiai jam nustatytą kainą. Teisininkai sako, kiek tai paplitę Lietuvoje – neaišku, bet žmonės nesiskundžia, nes nežino nei apie informavimą, nei apie skirtingas kainas.

Bandymai iš vienų paimti daugiau nei iš kitų – seni, o nustatyti atsitiktinai. Vienas pavydžių – Vokietijoje.

„Dvi draugės, norėdamos važiuoti traukiniu, tuo pačiu metu užsisakinėjo bilietus į tą patį traukinį. Ir vienai draugei buvo pasiūlyta viena kaina, kitai draugei buvo pasiūlyta kita kaina. Taip ir išaiškėjo, kad yra individualizuota kaina taikoma“, – pasakojo Vartotojų aljanso atstovė Daiva Dumčiuvienė.

Praktika tokia, kad kaina dažnu atveju yra didesnė.

R. Stravinskaitė

Bilietai, drabužiai, avalynė, buities reikmenys, kitos įvairiausios prekės internetu, taip pat ir paslaugos. Vieni už jas moka daugiau, kiti mažiau. Tai – vadinamoji individualizuota kaina. Taikyti tokią verslui nėra draudžiama. Pavyzdžiui, studentai ar pensininkai dažnai moka mažiau, negu visi kiti. Arba tie, kurie perka daug. Vis dėlto, bėda esą ta, kad kainą imta nustatyti ne tik pagal pirkinių kiekį ar perkančiojo amžių, bet ir pagal konkretaus žmogaus asmeninius duomenis.

Prekyba internete / Pexels nuotr.

„Šitoj vietoj jau renkama informacija apie tai, kur jūs lankėtės, ką jūs pirkot, kada pirkot, kokia jūsų perkamoji galia, jums reikėtų pasiūlyti mažesnę kainą ar jums reikėtų pasiūlyti didesnę kainą. Aišku, praktika tokia, kad kaina dažnu atveju yra didesnė“, – LRT TELEVIZIJAI sakė „Motieka ir Audzevičius“ vyresnioji teisininkė Raminta Stravinskaitė.

Žmogus apie tai turėtų žinoti, vartotojas privalo būti informuotas – tą numato ES-gos direktyva, į Lietuvos teisės aktus perkelta pernai gegužę.

Internetinė parduotuvė / D. Umbraso/LRT nuotr.

„Visų pirma informuoti, kad pats individualizavimas vyksta, tada nurodyt, neprivalu nurodyt algoritmą, bet reikėtų bent jau nurodyti kriterijus, kuriais vadovaujantis ta individualizuota kaina yra pasiūloma. Ir tada kokie duomenys naudojami, kiek laiko saugomi, ar kažkam perduodami“, – kalbėjo teisininkė.

Jeigu bendrovė neinformuoja ir negauna sutikimo, pelnas auga, nes parduodama daugiau prekių, kainos vidurkis taip pat auga, sakė D. Dumčiuvienė.

Pigu.lt individualizuotos kainos netaiko

Internetinės parduotuvės Pigu.lt atstovė Kristina Leškauskaitė teigia, kad individualizuotos kainos netaiko ir žmogaus perkamosios galios nevertina. Kol kas nėra tokio poreikio, paaiškino ji.

„Reikėtų ir tam tikrų kriterijų, tai pagal ką taikyti skirtingas kainas. Ar pagal uždarbį, ar pagal apsilankymą, ar kažkokie kitokie kriterijai, bet kol kas to tikrai nedarome“, – kalbėjo ji.

Bet, anot jos, gali būti, kad ištikimi klientai sumoka mažiau nei kiti, perkantys tą patį daiktą.

„Prekių pasiūlymai yra personalizuojami, ir jūs, ir aš galime matyti skirtingus, tačiau kainos yra vienodos. Vieninteles naudas gali turėti lojalūs klientai, dalyvaudami lojalumo programose, kaupdami kažkokias nuolaidas ir vėliau jas panaudodam“, – LRT TELEVIZIJAI teigė K. Leškauskaitė.

Skundų nesulaukia 

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sako kol kas negavusi nei skundų, nei kreipimųsi dėl pritaikytos individualizuotos kainos.

Vis dėlto, vartotojų atstovės D. Dumčiuvienės teigimu, žmonės nesiskundžia, nes apie tai nežino. O nežino, nes negali palyginti su kitų mokama kaina.

Apsipirkimas internetinėje parduotuvėje / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

„Mes, kai kalbam apie individualizuotą kainodarą, jam pasiūloma nesąžininga kaina, ir tokios kainos kitomis sąlygomis jis negautų“, – pridūrė ji.

R. Stravinskaitės nuomone, skaidrumo reikalavimas ne itin reikšmingas tol, kol nėra taikomos sankcijos. „Kol institucijos negriebia už rankos ir nesako, kad, žiūrėk, darai kažką blogai“, – paaiškino teisininkė.

Baudos gali siekti iki 5 tūkst. eurų, o pastebėjus dėsningumą – iki 100 tūkst. eurų. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos teigimu, skundų nebuvimas nereiškia, kad nėra problemos. Tarnyba, kol kas stebinti, kaip paisoma kitų direktyvos reikalavimų, sako, kad artimiausiu metu prioritetas gali būti skirtas ir kainos individualizavimui.