Vietoje pagalbos sulaukė patikros (3)

Praneši apie sugadintą kelią, o vietoje pagalbos – surinkti asmeniniai duomenys ir namų patikra. Taip jaučiasi Šimkaičių seniūnijos Pabebirvio kaimo gyventoja Lina Šlickienė. Moteris ne kartą kreipėsi į seniūniją pagalbos dėl visai neišvažiuojamo arba sunkiai automobiliu įveikiamo kelio, tačiau tikina sulaukusi ne pagalbos, o akibrokšto. Seniūnijos darbuotojai iš duomenų registro išsiėmė pažymas apie jos šeimą, gyvenamosios vietos deklaraciją ir pasiūlė laikinai grįžti gyventi į Jurbarką.

Kreipėsi dėl sugadinto kelio

„Šviesa“ jau rašė apie šį rudenį Pabebirvio ir kelių kitų kaimų gyventojų vargus dėl neišvažiuojamų kelių. Derlių iš laukų nuimanti Raseinių įmonė „AUGA“ kaimo kelius pavertė tikra bekele. Dėl to Šimkaičių seniūnija ir savivaldybė sulaukė skundų.

L. Šlickienė yra viena tų gyventojų, kuriems išvažiuoti iš namų išmaltais keliais – sudėtinga užduotis. Sprendimo paieškos moterį spalio 10-ąją atvedė į Šimkaičių seniūniją. Tačiau iš valdininkų ji sulaukė ne paguodos, o itin daug nemalonių emocijų sukėlusio pokalbio.

Tos dienos rytą moteris susisiekė su Šimkaičių seniūnija ir eilinį kartą pranešė, kad pro jos sodybą einančiu keliu važiuoti neįmanoma. Kiek vėliau kartu su kaimyne L. Šlickienė nuvyko į seniūniją pasiteirauti, kokie sprendimai dėl neišvažiuojamo kelio galimi, nes vaikams reikia pasiekti mokyklą. Tačiau čia, kaip tikina L. Šlickienė, ji sulaukė ne atsakymų, o visiškai netikėtų pasiūlymų.

„Sėdėjo seniūnės pavaduotojas, kuris turėjo pažymas apie mane, mano šeimą, vaikus, registracijos vietą. Man buvo pasakyta, kad važiuočiau porą savaičių pagyventi į Jurbarką, nes ten esu registruota. Toks jausmas, kad aš iškėliau problemą, pranešiau, o už tai mane išnarstė po kaulelį ir ėmė spausti važiuoti kitur pagyventi“, – stebėjosi moteris.

L. Šlickienė įsitikinusi, kad seniūnijos darbuotojai neturėjo jokios teisės domėtis jos ir šeimos asmenine informacija. „Aš nesu seniūnijos klientė, negaunu iš jų jokios socialinės paramos, nieko. Jokio skirtumo, koks žmogus praneša, kad kelias blogas. Vietoje to, jie domėjosi ne keliu, o manimi. Tai nei suvokiama, nei priimtina. Dar labiau nepriimtinas siūlymas kraustytis į Jurbarką, kur esu registruota. Esą pabūsiu, kol baigs išvežti derlių“, – pasipiktinimo neslėpė moteris.

Pasak L. Šlickienės, šitaip su ja kalbėjo seniūnės pavaduotojas Vidmantas Gudelis. Taip sutapo, kad kilus skandalui šis valdininkas seniūniją iškeitė į darbą Kaune.

Duomenų reikėjo?

Šimkaičių seniūnė Elena Šileikienė tikina, kad tuo metu, kai įvyko konfliktas, ji atostogavo, tačiau neslėpė, kad yra nustebinta kilusio konflikto. Seniūnė patvirtino, kad V. Gudelis jau seniai planavo pakeisti darbo vietą ir taip sutapo, kad į Kauną jis išvyko būtent dabar.

Pasak seniūnės, pažymas išėmęs socialinis darbuotojas Egidijus Petryla itin griežtai laikosi asmens duomenų apsaugos įstatymo. „Kartais man atrodo, kad net per griežtai. Manau, kad tai, kas įvyko, tik nesusipratimas“, – mano seniūnė.

Pats E. Petryla tikina išėmęs pažymas apie L. Šlickienės šeimą ir gyvenamąją vietą. Socialinis darbuotojas teigia, kad tam turėjo teisę, nes tokios informacijos būtinai reikėjo. „Moteris paskambino į seniūniją ir pranešė, kad kelias blogas. Taip pat, kad dėl to negali nuvežti vaikų į mokyklą. Aš mintinai nežinau visų seniūnijoje gyvenančių šeimų, todėl turėjau patikrinti informaciją, kiek šeimoje vaikų, kokio jie amžiaus. Taip pat, kur tiksliai gyvena šeima. Tą pačią dieną aš vykau į vietą patikrinti informacijos, bet nieko namuose neradau. Kelias buvo išvažiuojamas“, – sakė G. Petryla.

Socialinis darbuotojas aiškina, kad pagal įstatymą gali tikrinti bet kurią seniūnijoje gyvenančią šeimą, nepriklausomai nuo žmonių registracijos vietos. „Jei yra kažkokia bėda su vaikais, aš tą bėdą turiu spręsti. Turiu nuvykti, turiu žinoti, kiek vaikų, kokio jie amžiaus. Taip pat turiu pabrėžti, kad mes galime tikrinti informaciją apie bet kurią vaikų turinčią šeimą, gyvenančią mūsų seniūnijoje. Net tuomet, jei jie čia neregistruoti“, – sakė G. Petryla.

Tačiau L. Šlickienė klausimų kelia ne tik dėl E. Petrylos išimtos pažymos, tačiau ir dėl to, kodėl jos atsidūrė pas V. Gudelį ant stalo? Šis valdininkas, skirtingai nuo G. Petrylos, neatliko jokių su L. Šlickienės šeima susijusių veiksmų.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistai nesiima vertinti, kuri pusė šiuo atveju yra teisi. Tačiau aiškiai sako: duomenis seniūnija išimti galėjo tik tuo atveju, jei jie buvo reikalingi vykdant tiesiogines jos funkcijas.

„Šimkaičių seniūnija privalo asmens duomenis tvarkyti (įskaitant rinkimą) laikantis įstatymo nuostatų. Šimkaičių seniūnija turi žinoti ir pagrįsti, kokiu teisėtu ir apibrėžtu tikslu bei kokia teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga remiantis surinko moters ir jos šeimos konkrečius asmens duomenis iš VĮ „Registrų centras“, t. y. kokio teisėto ir apibrėžto tikslo siekiant buvo naudojama gauta pažyma iš VĮ „Registrų centras“, kurioje buvo tvarkomi moters ir jos šeimos asmens duomenys.

Visgi iš pateiktos situacijos yra neaišku, kokiu tikslu ir kokiais teisės aktais vadovaudamasi Šimkaičių seniūnija tvarkė paklausėjos asmens duomenis. Bet kokiu atveju seniūnija, pagal kompetenciją spręsdama konkrečią situaciją, susijusią su asmens duomenimis, turi rinkti tik tuos duomenis, kurie būtini konkrečiam teisėtam ir apibrėžtam tikslui, kuriam jie bus naudojami, įgyvendinti bei atsižvelgiant į duomenų kiekio mažinimo principą“, – tikino inspekcijos Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.

Išeičių yra

Kalbėdama apie Pabebirvio kaimo gyventojų konfliktą su Raseinių „AUGA“ dėl sunkios technikos sugadintų kelių, seniūnė E. Šileikienė mano, kad problemos sprendimą rasti tikrai galima. Tačiau šį kartą pritrūko visų pusių susikalbėjimo.

„Bėda, kad įmonė prieš pradėdama darbus nepasikalbėjo su žmonėmis ir viską pradėjo daryti naktį. Tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą. Tačiau Raseiniuose jie sprendimą rado – derliui vežti naudojo tik vieną kelio pusę. Tą patį buvo galima daryti ir mūsų seniūnijoje. Gaila, kad buvo sugadintas visas kelias“, – sakė seniūnė.

Pasak E. Šileikienės, suvaldyti situaciją buvo bandoma technikos svorį ribojančiais kelio ženklais, bet vėliau buvo atsižvelgta į nepavydėtiną įmonės padėtį – derliaus ant lauko nepaliksi, o bendrovė dar turi ir įsipareigojimų Europos Sąjungos paramos fondams.

„Turime išlaviruoti tarp visų pusių. Tikimės, kad kitais metais įmonė lanksčiau pažiūrės į gyventojų poreikius. Ir kad po visų darbų tinkamai sutaisys kelią“, – sakė seniūnė.

Lukas PILECKAS