Kovo pradžioje į Jurbarko kultūros centrą iš viso rajono sugužėjo vaikų folkloro kolektyvai. Sučiulbo, pragydo kaip paukšteliai jaunieji dainorėliai, sukruto šokėjėliai – smagi ir skambi buvo vaikų folkloro šventė „Vieversiukas ant dirvono”.
Vaikų folkloro šventei „Vieversiukas ant dirvono” jos sumanytoja Aušra Masteikaitė Mičulė specialiai parinko kovo 10-ąją – keturiasdešimties paukščių dieną. Vaikai kaip tie vieversiukai ant pilko dirvono savo skardžiais balseliais sveikina pavasarį ir gimtinę.
A. Masteikaitė Mičulė vadovauja kultūros centro vaikų folkloriniam ansambliui „Pasagėlė”, kurio ištakos darželyje-mokykloje „Ąžuoliukas”. „Darželio administracija palaikė mano mintį, kad vaikams reikia ne tik peliukų ir beždžioniukų diskotekų”, – teigia Aušra ir džiaugiasi, kad darželinukams išaugus į „Pasagėlę”, „Ąžuoliuke” folklorinio ugdymo tradicija liko. Darželio-mokyklos folkloro ansamblis „Giliukai”, kuriam vadovauja Daina Liorančienė, ir šįmet dalyvavo „Vieversiuke”.
A. Masteikaitės Mičulės nuomone, jaunimui gali būti nuobodus tradicinis pateikimas, tad populiarinant folklorą galimi ir įvairūs eksperinentai. Tokią eksperimentuojančią akustinės muzikos grupę „Vėjūkas” ji įkūrė 2005 metais, bet išvažinėjus studentams grupės veikla sustojo. Aušra neabejoja, kad laikinai – „Vėjūkui” turi užaugti naujo jaunimo.
Šiais metais į šventę neatvyko kolektyvų iš toliau, bet buvo nuolatiniai „Vieversiuko ant dirvono” dalyviai – iš Seredžiaus „Dubysėlė” (vad. Dalė Vasiliauskienė) ir „Volungėlė” (vad. Loreta Šimkevičienė), iš Klausučių – „Upelė” (vad. Vilma Baltutienė), iš Vadžgirio – „Šebukai” (vad. Lina Lukošienė), o iš Eržvilko – „Šaltuonėlė” (vad. Gintarė Stirbienė). Dalyvavo jau minėti „Giliukai”, Jurbarko kultūros centro bandonijos mokyklos (vad. Valdas Žemaitis) muzikantai, vaikų folkloro grupė „Imsrė” (vad. Birutė Bartkutė) ir, žinoma, „Pasagėlė”.
„Man buvo gera, – po šventės sakė A. Masteikaitė Mičulė. – Kasmet nepadarysi ko nors ypatingo. Įspūdinga šventė buvo prieš dvejus metus, kai dalyvavo etnologė Gražina Kadžytė, saksofonininkas Petras Vyšniauskas, buvo demonstruojami amatai. Šįmet šventei negavome finansavimo, tad ir svečių nebuvo.” Bet svečiai, „Vieversiuko” organizatorės nuomone, išlepina dalyvius ir žiūrovus. „Ateikim ir šventę pasidarykim patys”, – ragina A. Masteikaitė Mičulė.
Vaikų folkloro šventės rengėja negali nepastebėti, kad kai kurie vaikų kolektyvai su senais tautinius imituojančiais drabužėliais atrodo, švelniai tariant, gana kukliai. Folklorą atliekančių vaikų nepapuoši turgaus produkcija, jiems reikia tautinių kostiumų, kurie nepigiai kainuoja. „Kultūros centras šiuo požiūriu labai rūpinasi savo kolektyvais. Mokyklų administracijos, Švietimo skyrius irgi turėtų pasirūpinti kolektyvų apranga”, – mano A. Masteikaitė Mičulė.
Be jokios abejonės, vaikams ir kolektyvų vadovams „Vieversiukas ant dirvono” – tikra šventė. Vadžgirio bendruomenės namų vaikų folkloro kapelijos „Šebukai” dalyviai, atlikę savo programėlę, žiūrėjo, klausėsi kitų kolektyvų, kartu dainavo ir neraginami ėjo į bendrą ratelį – kai skamba mėgiamos dainelės, negali nei ištylėti, nei nusėdėti. Kapelijos vadovė muzikavimu yra užkrėtusi ne tik šeimos, bet ir bendruomenės narius. Mažieji, tarp kurių ir dvi vadovės dukros, kapelijoje gaivina lietuvių folklorą, o kolektyvo pavadinime – skambų tarmišką žodį: šebukais senieji vadžgiriečiai vadina pupeles.
Linksmi šventėje straksėjo Eržvilko kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Šaltuonėlė” dalyviai. Su lino drabužėliais vaikai sakė besijaučiantys „kaip tikra liaudis”, o senovinės dainelės jiems labai gražios. „Šaltuonėlės” vadovė Gintarė Stirbienė tikino, kad meilę liaudies kūrybai ir tradicijoms reikia diegti nuo mažens – kuo sugebėsi sudominti, kam įskiepysi meilę, tą vaikas ir turės. „Vargu ar pavyktų suburti paauglių folkloro kolektyvą – jiems būtų juokinga, jei niekada liaudies dainelių nebuvo dainavę, o pradėjusieji iš mažens ir paaugę iš folkloro nesišaipys”, – teigė G. Stirbienė.
Dar nė vienos vieversiukų šventės nepraleido Klausučių Stasio Santvaro pagrindinės mokyklos vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Upelė”. Pradinių klasių mokytoja Vilma Baltutienė pati nuo jaunystės šoka ir dainuoja, abu su vyru yra ansamblio „Veliuonietis” šokėjai, tad tuo maloniu pomėgiu užkrėtė ir savo mokinius.
„Upelėje” net 28 pradinukai. „Vaikams patinka. Mes ne tik dainuojame, bet ir renkame tautosaką, į šventes sukviečiame savo krašto folkloro mylėtojus, draugaujame su Šakių rajono Patašinės kaimo kolektyvu „Jaunieji užnoviečiai”. Dalyvaudami projekte „Atrask save” nusipirkome kankles, lumzdelių, tad vaikai mokosi groti. Jau du kartus dalyvavome respublikiniame vaikų ir jaunimo kūrybos festivalyje „Verdenė”, – pasakojo „Upelės” vadovė V. Baltutienė.
Skardeno tądien vaikų dainelės kaip paukščių giesmelės, linksmai sukosi rateliai. Vaikai išsiskirstė iki kitos šventės, nes koks gi pavasaris be vieversiuko.
Danutė Karopčikienė
