Redakciją nuolat pasiekia signalai dėl netinkamo atliekų rūšiavimo. Surūšiuotas atliekas jų tvarkytojai – UAB „Jurbarko komunalininkas“ suverčia į tą pačią mašiną. Gal atliekų rūšiuoti nė neverta?
Sudėtinga sistema
Vyresnieji mena, kaip su šiukšlių kibirais laukdavo nustatytu laiku į kiemą atvažiuojančios ne itin gerus kvapus skleidžiančios šiukšliavežės. Vėliau atsirado konteineriai, į kuriuos keliavo visos atliekos. Lietuvai europėjant jas imta rūšiuoti – atsirado tik tam tikrai atliekų rūšiai skirti konteineriai, o prieš keletą metų tokie buvo išdalyti ir individualių namų gyventojams.
Iki šių metų pavasario UAB „Jurbarko komunalininkas“ surinkdavo visas šiukšles, dabar mišrias komunalines ir žaliąsias atliekas išveža konkursą laimėjusi bendrovė „Ecoservis“, o jurbarkiečiams liko surūšiuotų pakuočių konteinerių priežiūra.
2013 m. buvo pasirašyta trišalė laikinoji sutartis tarp Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC), pakuočių organizacijų ir UAB „Jurbarko komunalininkas“, pagal kurią ši bendrovė ir surenka pakuočių atliekas. Sutartis galioja iki šių metų pabaigos. Jurbarkiečiai dirba su trimis licencijuotomis pakuočių tvarkymo organizacijomis – VšĮ „Žaliasis taškas“, „Gamtos ateitis“ ir PTO.
2015 m. individualių namų gyventojams buvo išdalyta 5400 stiklui ir tiek pat plastikui, popieriui ir metalui skirtų konteinerių, žaliosioms atliekoms tvarkyti miesto gyventojai gavo 1198 konteinerius. „Tais metais TRATC užsakymu dalijome tiek konteinerių, kiek reikėjo, taip pat gyventojams įteikėme atliekų išvežimo grafikus ir lankstinukus, kaip ir ką rūšiuoti“, – pamena „Jurbarko komunalininko“ želdinių priežiūros vadovė, koordinuojanti ir pakuočių atliekų surinkimą, Liljana Dragūnavičienė.
Didžiųjų konteinerių, skirtų popieriui, plastikui ir stiklui rajone išdalytas 101 komplektas. Prieš mėnesį visi šie konteineriai savivaldybės užsakymu paženklinti lipdukais su informacija, kokias atliekas į kurį reikia mesti.
Kasmet gruodį paskelbiami šiukšlių išvežimo iš individualių namų ir daugiabučių aikštelių grafikai. Pagal atliekų tvarkymo taisykles plastiko ir popieriaus bendrieji konteineriai turi būti ištuštinami dukart per mėnesį, o stiklo – vieną. Iš individualių namų stiklo konteinerių turinys išvežamas kartą per keturis mėnesius, o plastiko, popieriaus ir metalo – kartą per mėnesį.
Surinktas pakuočių atliekas UAB „Jurbarko komunalininkas“ pristato į UAB „Ecobazė“ Tauragės padalinį. Čia pakuotės skirstomos į aštuonias rūšis: stiklą, popierių ir kartoną, plastikinę, PET, metalinę, kombinuotą pakuotę, plastikinę ir kombinuotą pakuotes deginimui.
Rūšiuoti reikia
Dažniausiai gyventojai šiukšlių surinkėjus kaltina, kad visos surūšiuotos atliekos pilamos į tą pačią mašiną. „Kam mus kvailinti ir liepti rūšiuoti, jei šiukšlės po to vėl sumaišomos?“ – piktinasi dažnas.
Pasak L. Dragūnavičienės, tai ne visai tiesa – stiklo tara visada surenkama atskirai, o plastikas ir popierius – kartu, nes taip sutarta su pakuočių atliekas priimančia „Ecobaze“ – joje šios atliekos pilamos į vieną kaupą. „Individualūs namai plastiką, popierių ir metalą meta į vieną konteinerį, todėl ir iš bendrųjų plastiko ir popieriaus konteinerių atliekas surenkame kartu. Jos atliekų įmonėje perrūšiuojamos“, – aiškina „Jurbarko komunalininko“ atstovė.
Nors atliekų tvarkymo taisyklėse nurodoma, kad surinktos pakuočių atliekos negali būti maišomos, pasak L. Dragūnavičienės, toks reikalavimas nebūtinas, nes atliekų rūšiavimo įmonėje rūšiavimo linijos dirba kitu principu. „Jei toks surinkimas būtų blogas, atliekų nepriimtų jų rūšiavimo įmonė. Mes nusižengimo nedarome jau vien todėl, kad rūpinamės miesto tvarka ir švara, ir bendruosius konteinerius ištuštiname daug dažniau nei numato taisyklės.“
Specialistė tikina, kad vietoje 2 kartų per mėnesį popieriaus ir plastiko konteineriai ištuštinami net 7-8 kartus – tiek, kiek reikia, kad būtų tvarka. „Važinėjame po miestą, matome, kur jau reikia surinkti, seniūnai praneša. Ir mes vežame nežiūrėdami į jokius grafikus“, – tikina L. Dragūnavičienė.
UAB „Jurbarko komunalininkas“ surinkti pakuočių atliekoms turi tris automobilius. Vienas jų – su dviem skyriais, tad atskirti popierių ir plastiką būna dar lengviau, viena šiukšliavežė pritaikyta surinkti stiklo pakuotėms. Mašinoje būna vairuotojas ir vienas darbininkas, tačiau, jei atliekų yra labai daug, pajėgos stiprinamos. „Mūsų įmonėje visi dirba viską. Todėl ir darbuotojų prie atliekų surinkimo dirba nemažai“, – sako L. Dragūnavičienė.
Sukčiauti neverta
Už surinktas rūšiuotas atliekas „Jurbarko komunalininkui“ sumoka pakuočių organizacijos, su kuriomis yra pasirašyta sutartis, o jurbarkiečiai už atliekų rūšiavimą moka UAB „Ecobazė“. Pasak L. Dragūnavičienės, miesto tvarkytojai neveltui ragina gyventojus rūšiuoti atsakingai – blogai surūšiuotos, netvarkingos atliekos rūšiavimo įmonėje keliauja į šiukšles ir už jas pinigų „Jurbarko komunalininkas“ negauna. „Šiukšlių, už kurias negauname pinigų, yra apie 30 proc., tačiau už jų rūšiavimą „Ecobazei“ mes vis tiek turime sumokėti“, – aiškina L. Dragūnavičienė.
Specialistė sako, kad bendrovė spaudžiama iš visų pusių. Žmonės piktinosi, kad atliekų rūšiavimo įmonė reikalauja vežti tvarkingai surūšiuotas atliekas, o pakuočių organizacijos dažnai griebiasi grasinimų, ne visada laiku atsiskaito. Nors pagal sutartis sąskaitos turi būti išrašomos ir apmokamos kas pusę metų, dar už praėjusius metus pakuočių organizacija jurbarkiečiams skolinga apie 6 tūkst. Eur, o už šių metų pirmą pusmetį surinktas atliekas išrašytą 55 tūkst. Eur sąskaitą žada apmokėti tik spalį. „Mes už šiukšlių rūšiavimą „Ecobazei“ jau sumokėjome 32 tūkst. eurų. Tas skirtumas vos vos padengia atliekų surinkimo išlaidas“, – tikina L. Dragūnavičienė.
„Jurbarko komunalininkas“ metų pabaigoje turi pateikti planus, kiek kokių pakuočių atliekų bus surinkta. „Pernai gavome baudą, kad surinkome vienos pozicijos atliekų 1 kg, o kitos – 2 kg per mažai“, – galvą kraipo L. Dragūnavičienė. Dabar jau pasigirsta grasinimų, kad neįvykdžius plano arba jį viršijus bendrovei bus skiriamos baudos kaip už šiukšlinimą.
„Suplanuoti, kiek bus atliekų, neįmanoma. Šiemet, pavyzdžiui, jų kiekis stipriai išaugo“, – tikina „Jurbarko komunalininko“ atstovė. Per šešis mėnesius iš individualių namų surinkta 86,2 t stiklo ir 152,26 t popieriaus, plastiko ir metalo atliekų, iš bendrųjų surinkimo konteinerių – popieriaus ir kartono – 29,1 t, plastiko 37,18 t, stiklo – 49,94 t.
Elgiasi neatsakingai
Didžiausia bėda, pasak UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojo komunaliniam ūkiui Arvydo Grigucevičiaus, kad gyventojai atliekas netvarkingai surūšiuoja. „Ko tik mes konteineriuose nerandame. Padarėme juos užrakinamus, kad nemestų buitinių atliekų, tai jie nesivargina pakuočių sulankstyti, o meta šalia“, – sako specialistas. Jis tikina, kad didžiausia netvarka su bendraisiais konteineriais.
„Bandome imtis priemonių. Kai seniūnijose esančiuose konteineriuose randame visko pridėta, rašome raštus arba skambiname seniūnams, kad susitvarkytų. Tokių atliekų net nevežame. Tam turime teisę. Kai sutvarko, išvežame pagal grafiką. Mieste tenka tvarkyti patiems. Vyrai, tuštindami konteinerius, kiek pastebi, sutvarko. Tenka ir į mašiną lipti graibyti įvairiausio „gėrio“. Juk tokių atliekų iš mūsų nepriims. „Ecobazėje“ mūsų atvežtas atliekas tikrina kontrolierius“, – sako L. Dragūnavičienė.
Atliekų vežėjus bent kartą per pusmetį tikrina ir pakuočių organizacijos, jų atstovai važiuoja paskui šiukšlių mašiną, stebi, kaip dirba vežėjai, tikrina, kas yra konteineriuose, kas nuvežama į „Ecobazę“.
„Gyventojai turėtų atsakingiau rūšiuoti“, – įsitikinusi L. Dragūnavičienė. Tai numatyta ir Jurbarko r. savivaldybės tarybos 2015 m. patvirtintose atliekų tvarkymo taisyklėse. Jose sakoma, kad gyventojai turi atliekas rūšiuoti ir naudotis konteineriais pagal paskirtį, o pasinaudoję – uždengti dangčiu. Tvarka prie konteinerių turi rūpintis seniūnai.
Gyventojams rūšiuotų pakuočių atliekų surinkimo paslauga nieko nekainuoja. Už šių atliekų tvarkymą pakuočių mokestį sumoka prekių importuotojai ir pardavėjai. Vis brangstant mišrių buitinių atliekų surinkimo paslaugai gyventojai turėtų būti suinteresuoti kuo daugiau atliekų surūšiuoti. Be to, jei mišrias atliekas iš individualių namų ar sodų vežti į bendruosius konteinerius draudžiama, tai pakuočių konteineriai yra bendro naudojimo, ir į juos tvarkingai surūšiuotas pakuotes gali mesti bet kas.
Nors problemų šiukšlių surinkimo sistemoje dar daug – ji veikia neblogai. Ne vienas miestas jau patyrė, ką reiškia, kai ji užstringa – gatvės labai greit tampa sąvartynais. Įvedus pakuočių surinkimą ir aprūpinus gyventojus rūšiavimo konteineriais Jurbarko bendrovė šioje srityje atrodo visai gerai: surenkant pakuotes respublikoje ji yra antra, o regione – pirma.
Šį darbą „Jurbarko komunalininkas“ tikrai atliks dar iki metų galo. Vėliau greičiausiai viskas vėl keisis. TRATC jau išplatino informaciją, kad Jurbarke bus įrengtos 63 antžeminių konteinerių aikštelės – gatvėse atsiras spalvoti rūšiavimui skirti „varpai“. Jei bus pastatyti konteineriai, kuriems išvežti jurbarkiečiai net neturi technikos, aišku, kad bus paskelbtas ir jų aptarnavimo operatoriaus konkursas.
„Apie TRATC planus mūsų niekas neinformavo ir kas bus kitais metais tikrai nežinome“, – tikina L. Dragūnavičienė.
Gyventojai, kuriems rūpi miesto švara, pirmiausia turėtų atsigręžti į save ir kaimyną, o po to reikalauti, kad ir atliekų vežėjas savo darbą atliktų gerai. Nesvarbu, kas jis bus – „Jurbarko komunalininkas“ ar nauja įmonė.
Jūratė STANAITIENĖ
