Vienas gražiausių Jurbarko rajone kultūros paveldo objektų ir viena vertingiausių Lietuvoje dvaro sodybų – Belvederio dvaras, nesulaukdamas investicijų ir restauravimo, nenumaldomai nyksta. Dabartiniams jo savininkams įklimpus į skolas bus bandoma dvarą parduoti aukcione. Nuo to, kas taps naujuoju dvaro savininku, priklausys, ar Belvederis atgis, ar liks pasmerktas lėtai mirčiai.
Savivaldybė privatizavo
XIX a. Seredžiaus apylinkių dvarai priklausė grafams Tiškevičiams. Iš jų 1835 m. Seredžiaus apylinkėse žemes įsigijęs Panevėžio bajorų maršalka Kletas Kazimieras Burba nutarė čia įkurti rezidenciją. XIX a. viduryje dešiniajame Nemuno krante ant kalvos pagal prancūzų architekto projektą jis pastatė prašmatnius rūmus su apžvalgos bokštu. Belvederiu dvaras pavadintas dėl gražaus vaizdo, nes itališkai „belvedere“ reiškia „gražu žiūrėti“.
Dvaro savininkas planavo Belvederio kaime pastatyti pirmąjį Lietuvoje cukraus fabriką, bet tam sutrukdė 1863-ųjų sukilimas, už dalyvavimą kuriame dvaro savininkas buvo sušaudytas. Pirmojo pasaulinio karo metais dvaras buvo nusiaubtas, tarpukariu čia veikė pienininkystės ir gyvulininkystės mokykla, po Antrojo pasaulinio karo – Pienininkystės, vėliau – Žemės ūkio technikumas, bitininkystės ir sodininkystės mokykla.
2005 m. pabaigoje Jurbarko savivaldybė dvarą privatizavo. Pasak Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriaus vyriausiosios valstybinės inspektorės Margaritos Karūnienės, jį už 1,2 mln. litų įsigijo verslininkas Stanislovas Lapeika, atstovavęs UAB „Vadybos klinika“.
Pardavus dvarą jo būklė kasmet prastėjo, buvo konstatuojami vis nauji rūmų ir kitų statinių nepriežiūros faktai. Bendrovė nevykdė paveldosaugininkų reikalavimų ir vengė administracinės atsakomybės – už kultūros paveldo nepriežiūrą jai skirtą baudą teko išieškoti priverstinai. Valstybės naudai iš „Vadybos klinikos“ priteista per 51 tūkst. litų.
Po kelerių metų Belvederio dvaro savininku tapo VšĮ „Belvederio dvaras“. „Su šiuo savininku susikalbėti pasidarė lengviau. Jie kreipdavosi į mus dėl dvare atliekamų darbų, stengėsi pastatus užsandarinti, užrakinti. Tačiau tokio amžiaus dvarui reikia rimtesnio konservavimo arba restauracijos“, – tikina M. Karūnienė.
Dalimis neparduos
Praėjusią savaitę žiniasklaidą pasiekė naujienos, kad Belvederio dvarą bus bandoma parduoti varžytynėse. Už dvaro kompleksą – rūmus, svirną ir koplyčią prašoma pradinė beveik 330 tūkst. Eur kaina. Dvarą varžytynėse parduoda antstolių Vitalio Milevičiaus ir Daivos Milevičienės kontora.
Kultūros vertybių registre esantys Belvederio dvaro statiniai yra avarinės būklės, nors pastaraisiais metais jo savininkai stengėsi nors šiek tiek padėtį keisti ir statinius palopyti.
Antstolio padėjėjas Donatas Zubrys sakė, kad tokios vertės nekilnojamasis paveldas retai parduodamas iš pirmo karto, tad gali prireikti ir kelių varžytynių, o pradinė kaina gali kristi. „Tai yra pirmosios varžytynės. Jei kažkas tikrai domisi, paprastai parduodama antrosiose varžytynėse, tada kaina būna 40 procentų mažesnė. Pastatų būklė, galima sakyti, avarinė, visi statiniai – kultūros vertybės“, – sakė jis.
Pasak buvusios Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės Dianos Varnaitės, departamentas nesutinka su antstolių prašymu vieną vertingiausių Lietuvoje dvaro sodybų parduoti dalimis – leisti pastatus įsigyti skirtingiems savininkams. „Nežiūrint į jo prastą būklę, tai yra vienas vertingiausių dvarų kompleksų Lietuvoje. Mūsų pozicija tokia, kad reikėtų laikytis kompleksiškumo, tai yra, geriausia, kad pastatai atsidurtų vienose rankose“, – sakė D.Varnaitė. Buvusios vadovės nuomonei pritaria ir M. Karūnienė. „Rūmai, koplyčia ir svirnas sudaro reprezentacinę dvaro dalį. Tai Belvederio dvaro branduolys ir jo skaldyti negalima“, – tikina specialistė.
D. Varnaitė mato didelę Belvederio dvaro perspektyvą ir vertę – tai dalis panemunių maršrute esančių vertingų objektų. „Neabejoju, kad ji tikrai atgis. Tai rodo ir kiti pavyzdžiai. Prisiminkime Lentvario pavyzdį, kiek daug buvo visuomenės rūpesčio, ir paveldosaugininkų reikalavimų. Dabartinis savininkas imasi žygių, jau yra ir finansavimą gavęs, tikrai matosi šviesa tunelio gale“, – sakė D. Varnaitė.
Niokojo ir plėšė
„Dirbu šį darbą jau 28 metus, ir Belvederio dvaras visada buvo didelis galvos skausmas. Apie jo būklę surinkti tomai medžiagos, bene kas mėnesį dvarą apžiūrime“, – tikina KPD specialistė M. Karūnienė. Prieš keletą metų konstatuota, kad dvaro sodybos valdytojai buvo apleidę pastatus, o pastaruoju metu sodybos būklė buvo stabilizuota – užsandarinti įėjimai, langai, iš dalies sutvarkyta lietaus nuotekų sistema, pastatai apsaugoti nuo vandalizmo.
2016 m. buvo parengtas svirno stogo avarinės būklės likvidavimo projektas, tačiau dvaro savininkams nepavyko gauti finansavimo. „Darbai nevyko, tačiau parengtas projektas ir dabar yra geras, jį būtų galima įgyvendinti“, – sako M. Karūnienė.
Savininkai pernai nusprendė atlikti bent minimalius darbus dvarui išsaugoti – užmūryti cemento mišiniu išdūlėjusias mūro vietas, kad erozija toliau nesiplėstų, apskardino palanges, tvarkė lietvamzdžius. „Pernai tai atliko rūmuose, o šiemet darbus tęsia ir tvarko svirną“, – tikina specialistė.
Apsisukus aukciono karuselei Belvederio dvaras gali likti ir tų pačių asmenų rankose. Nežinia, ar geriau, kad pradėti darbai būtų tęsiami, ar kad dvarą imtų gaivinti naujas savininkas. Dabartiniam dvaro valdytojui paveldosaugininkai daug priekaištų neturi. „Daro, ką gali. Dvaras – šalia plento, todėl visada buvo niokojamas, plėšiamas. Įstatytas grotas net su traktoriumi išversdavo. Anksčiau dar rasdavo, ką paimti – koklių ar kitų dekoratyvinių detalių, o dabar į vidų lenda dėl jaunatviško smalsumo“, – mano M. Karūnienė.
Pasak specialistės, tokių darbų, kurie atliekami dabar, negalima vadinti konservavimu – tai tik būdas su mažesniais nuostoliais sulaukti geresnių laikų. Būsimieji dvaro savininkai galėtų pretenduoti į valstybės paramą – dalinę kompensaciją už paveldosauginių tyrimų, projektavimo ar net tvarkymo darbus. Taip pat galima siekti ir europinės paramos. „Geriausia, kad šio dvaro išsaugojimas taptų valstybės reikalu“, – įsitikinusi M. Karūnienė.
Lauks naujų savininkų
Seredžiaus seniūnė Rimantė Pavalkienė tikina, kad su seniūnija Belvederio savininkai nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko. „Jie ten tvarkosi patys, nors mes siūlėme ir savo pagalbą – nušienauti aplinką, patvarkyti. Tačiau be prašymo į privačias valdas lįsti negalime“, – sako seniūnė.
Nors dvaras ir apleistas, tačiau į jį veda informacinė lentelė apie lankytinus objektus, todėl turistų, ypač sezono metu, čia netrūksta. „Dvaro savininkai pasamdė žmogų jam prižiūrėti, darbuotoją, kurs atlieka remonto darbus. Tačiau nei apie jų planus, nei apie varžytynes nesame informuoti. Patys sužinome iš spaudos“, – tikina R. Pavalkienė. Ji tikina, kad serediškiai seniai laukia tokio dvaro savininko, kuris jį prikeltų naujam gyvenimui.
Varžytynių neįtakoja ir Kultūros paveldo departamentas. „Kai bus aukciono laimėtojas, prieš pasirašant sutartį mes turėsime parengti statinių būklės aktą. Jis galioja 6 mėnesius ir turi būti įteikiamas naujajam savininkui, kad vėliau jam nebūtų reiškiamos pretenzijos dėl iki dvaro įsigijimo atsiradusių statinių pažeidimų“, – sako M. Karūnienė.
Panemunės perlu vadinamas Belvederio dvaras galbūt greit turės naują savininką. Ar jis taps gelbėtoju, ar vėl metų metus bus lopomos skylės kažkada prabanga alsavusiame romantizmo stiliaus dvare, parodys tik laikas, nes valstybė, leidusi privatizuoti vertingiausius kultūros paveldo objektus, pasiliko per mažai įrankių daryti įtaką, kad jie nebūtų sunaikinti.
Jūratė Stanaitienė
