Minint Piliakalnių metus, lapkričio 24 d. Valstybinė kultūros paveldo komisija Kauno, Jurbarko ir Šakių rajonuose surengė išvažiuojamąjį posėdį. Keliolikos žmonių grupė iš įvairių kultūros institucijų stabtelėjo Seredžiuje, Veliuonoje, Šilinėje ir Panemunės pilyje.
Pamatyti ir aptarti
Išvažiuojamajame posėdyje Valstybinės kultūros paveldo komisija planavo aptarti savivaldybėse vykdomus piliakalnių priežiūros, tvarkybos ir pritaikymo projektus, domėtis, kaip prie archeologinių paveldo objektų saugojimo prisideda seniūnijos, vietos bendruomenės.
„Panemunių kelias – bene gražiausias Lietuvoje. Čia išsidėstę reikšmingiausi piliakalniai. Žinome, kad jie puikiai tvarkomi, tad norėjome savo akimis pamatyti tą gerąją patirtį, kurią būtų galima panaudoti kitur“, – sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė.
Piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, kurių reikšmė dar mažai suvokiama. Paveldo komisija siekia skatinti vietos bendruomenių saitus su šiais kultūros paveldo objektais bei išgirsti nuomonę dėl piliakalniams taikomų apsaugos priemonių.
Prie Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių ir savivaldybės administracijos darbuotojų delegacijos prisijungė ir Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoja Raminta Popovienė, Kultūros paveldo departamento ir Kultūros ministerijos specialistai.
Aplankė tvarkingiausius
Seredžiuje svečiams buvo pristatyta Palemono piliakalnio, šalia buvusios gyvenvietės ir apylinkių istorija. Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis papasakojo, kaip parkas prisideda prie piliakalnių tvarkymo, o Seredžiaus seniūnė Rimantė Pavalkienė guodėsi dėl sudėtingos piliakalnio priežiūros. „Nušienauti piliakalnį – labai sunku: žmonės neišstovi ant kojų. Labai reikėtų roboto, pritaikyto pjauti žolę ir krūmus stačiuose šlaituose“, – sakė seniūnė.
Specialistams iš Vilniaus buvo aprodyta Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. „Vytautinė bažnyčia statyta prieš 600 metų, o restauracija ją iš retro grąžino į šventovės vaizdą. Dabar labai laukiame vidaus tvarkybos darbų“, – sakė kunigas Šarūnas Leskauskas.
Kultūros paveldo specialistai buvo palydėti į bažnyčios bokštą, apžiūrėjo saugomus kultūros paveldo eksponatus. Kalba sukosi ir apie Veliuonos dvaro istoriją, kurią papasakojo Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta. „Dvaro šeimininkė nesirūpina pastatu. Greit šį svarbų objektą galime visai prarasti“, – sakė seniūnas.
Svečiai trumpam stabtelėjo ir per automobilių langus pažvelgė į Veliuonos piliavietę, Raudonės pilį. Ilgiau užtruko Panemunių regioninio parko lankytojų centre, kur parko specialistė Vaida Mozūraitienė surengė greitą ekskursiją. Ekspozicijos anksčiau nemačiusieji buvo maloniai nustebinti jos turtingumo, informatyvumo ir interaktyvumo.
Panemunės pilies administratorius Antanas Šveiberis papasakojo pilies istoriją, aprodė pilį ir joje atliktus restauravimo darbus. Kultūros paveldo specialistai Panemunės pilį įvardijo kaip puikų bendradarbiavimo pavyzdį – jai atnaujinti pastangų negailėjo tiek Jurbarko r. savivaldybė, tiek pilies savininkė – Vilniaus dailės akademija.
Šį kartą komisija pasirinko geriausiai prižiūrimus objektus, nors Jurbarko rajone nemažai didelių darbų bei tvarkymo reikalaujančių objektų.
Išdėstė problemas
Nors svečiai Jurbarko rajone neužtruko, vicemerui Sauliui Lapėnui pavyko jiems išdėstyti labiausiai rūpimas problemas, supažindinti su Jurbarko, Šakių, Kauno miesto ir rajono savivaldybių įgyvendinamu projektu „Nemuno kelias“ ir turistinių maršrutų ženklinimo Tauragės apskrities savivaldybėse projektu.
„Nemažai problemų kyla dėl sunkiai su Kelių direkcijos specialistais derinamų maršrutų ir lankytinų objektų ženklinimo. Tinkamai juos paženklinus, į pagalbą pasitelkiant šiuolaikines e-rinkodaros priemones, padidėtų kultūros ir gamtos paveldo objektų lankomumas ir žinomumas. Tačiau tą padaryti nėra taip paprasta dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos pernelyg aukštų reikalavimų atitikti visus saugumo kriterijus. Atrodo, kad darome didžiausią nusikaltimą keliaujantiems žmonėms parodydami, kaip pasiekti vieną ar kitą lankytiną objektą“, – sakė vicemeras.
Jurbarko rajone kas dešimt kilometrų galima rasti lankytinų objektų. „Palyginus su kitomis savivaldybėmis, čia jų turime žymiai daugiau. Savivaldybė savo jėgomis juos puoselėja ir tvarko, tačiau jos turimi finansiniai ištekliai ne begaliniai“, – teigė S. Lapėnas. Šiuo metu rengiami Raudonės ir Panemunės pilies parkų tvarkymo projektai. Pirmasis kainuos per milijoną eurų, antrasis – daugiau kaip 0,6 mln. eurų. Finansinius įsipareigojimus prisiima ir savivaldybė.
Kalbėdamas apie išleidžiamus pinigus vicemeras pabrėžė, kad šie objektai svarbūs visai Lietuvai, ir valstybė taip pat turėtų į juos investuoti. „Sutvarkysime parkus. Vėliau juos reikės prižiūrėti, eksploatuoti. Tam vėl reikės pinigų“, – sakė jis. Todėl pakeliui svečiams rodė Veliuonos piliavietę, iki kurios reikėtų nutiesti kelią, bei Raudonės pilį, kurioje greičiausiai tuoj nebeliks mokyklos, ir kažkam teks pilimi rūpintis.
„Stengėmės parodyti ir pasakyti, kas mums svarbu. Suprantama, kad ši viešnagė nieko neišspręs, bet bent jau suteikėme informacijos“, – tikina S. Lapėnas.
Išsivežė užduočių
„Išvažiuojamuosiuose posėdžiuose geriausiai galime pajusti ir pamatyti problemas ir nuveiktus darbus. Prie stalo sėdint atrodo vienaip, o pamačius ir pabendravus su vietos bendruomenėmis galima susidaryti tikrą vaizdą“, – sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė E. Karalevičienė.
Pasak specialistės, piliakalniams Lietuvoje būdingos panašios sisteminės problemos – dalis jų yra miško teritorijose, ir tai sukelia sunkumų juos prižiūrint, kyla piliakalnių nuosavybės klausimų. Ji pasidžiaugė, kad Jurbarko rajone tokių problemų nedaug.
Pasak E. Karalevičienės, komisija pasisakys dėl kultūros paveldo objektų ženklinimo. „Visame pasaulyje prie kelio stovi ženklai, nurodantys, koks objektas yra netoliese. Tie ženklai – labai svarbūs, kad būtų skatinamas turizmas“, – sakė specialistė.
Apsilankymu Jurbarko rajone džiaugėsi ir Seimo narė R. Popovienė, tik išvykos išvakarėse pradėjusi eiti Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojos pareigas: „Piliakalniai paliko gerą įspūdį. Pakalbėjau su seniūnais apie jų tvarkymą, išgirdau problemas. Reikia pažiūrėti, per kokias programas būtų galima gauti pinigų naujai technikai įsigyti.“
R. Popovienė patikino, kad Kultūros komitetas bendradarbiaus su Paveldo komisija sprendžiant turistinių objektų ženklinimo problemą.
Svečiai išsivežė ne tik užduočių, bet ir puikių įspūdžių. „Mano tėtis kilęs iš Veliuonos, todėl puikiai pažįstu šias apylinkes ir žinau, koks turtas čia slepiasi“, – sakė E. Karalevičienė. Seimo narė R. Popovienė panemunėmis keliavo su šeima ir prisiminė, kad prieš keletą metų Vinco Grybo muziejuje dalyvavo stiklo edukacijoje, tikru atradimu svečiams tapo Veliuonos miestelis.
Jūratė Stanaitienė
