Jurbarkų darželiui-mokyklai balandžio pabaigoje sukako 40 metų. Prisiminusi šią sukaktį ir paminėjusi ją smagiais renginiais klasėse ir grupėse įstaigos bendruomenė į šventę sukvietė ir tėvelius, bičiulius bei partnerius. Jaukioje darželio-mokyklos salėje skambėjo vaikų klegesys, padėkos žodžiai ir sveikinimai.
Darželis kolūkio vaikams
1977 m. Gegužės 1-osios kolūkio pirmininkas Alfonsas Kobišaitis pasirūpino, kad kolūkio gyventojai turėtų kur dieną palikti vaikus – buvo pastatytas lopšelis-darželis „Vyturėlis“.Jam vadovauti pradėjo jauna specialistė Angelė Baltrušaitienė.
„Turėjau suburti kolektyvą, sukurti visą materialinę bazę. Man pavyko – keletas pirmųjų darbuotojų dirba ir dabar“, – sakė 30 metų Jurbarkų darželiui-mokyklai atidavusi A. Baltrušaitienė. Pasak jos, įstaiga gyvuoja iki šiol pirmiausia darnaus kolektyvo dėka.
Buvusi vedėja prisimena, kad įkurti darželį buvo labai palanki aplinka – šalia kūrėsi jaunos šeimos, gimė vaikai. „Ir dabar pilnas darželis rodo, kad šioje vietoje jis yra labai reikalingas“, – sakė A. Baltrušaitienė ir pasidžiaugė, kad jos svajonė, kai vaikai ugdomi ne tik žiniomis, bet ir gražia bei tvarkinga aplinka, virto realybe.
Atidarius darželį jame veikė 1 lopšelio ir trys ikimokyklinio ugdymo grupės. 1994 m. įstaigoje įvykdyta reorganizacija ir šalia trijų darželio grupių pradėjo veikti pradinė mokykla su penkiomis klasėmis.
Jurbarkų gyvenvietė plėtėsi, vaikų daugėjo, todėl jie mokyklėlėje nebetilpo. UAB „Dainiai“, kurios nemažai darbuotojų gyvena aplink šią mokyklą, iniciatyva 1997 m. pastatytas priestatas ir įrengtos dar kelios ikimokyklinio ugdymo grupės, erdvi salė ir baseinas.
Prie stiprios įstaigos buvo prijungti ir Žindaičių bei Rotulių skyriai. Žindaičių pradinė mokykla vėliau prijungta prie Vertimų mokyklos, o Rotuliuose dabar veikia dvi mišrios ikimokyklinio ugdymo grupės, kurias lanko 34 vaikai, dviejose jungtinėse pradinėse klasėse mokosi 14 mokinukų.
Grupės pilnos
„Mūsų ir darželis, ir mokykla – pilni. Mokomės, ugdomės, žaidžiame, bendraujame visus metus, tik vasarą porą mėnesių nedirbame, nes nėra tiek daug vaikučių, kurie norėtų ir vasaroti darželyje, o įstaigai apsimokėtų dirbti“, – pasakoja 35 metus Jurbarkų darželyje-mokykloje dirbanti ir jau 10 metų jai vadovaujanti Virginija Samajauskienė.
Direktorė įstaigoje pradėjo dirbti auklėtoja, vėliau – vedėjos pavaduotoja, o 2007 metais įkalbėta dalyvavo konkurse ir pradėjo įstaigai vadovauti. „Man labiau prie širdies darbas su vaikais. Direktorės pareigos reikalauja daug vadybos žinių, kasmet daugėja dokumentacijos, tačiau aš nubėgu į grupes, kartais pavaduoju auklėtojas ir iš arti matau, kaip gyvena mūsų mažieji. Pasidžiaugiu bendravimu su jais“, – šypsosi pedagogė.
Šiuo metu Jurbarkuose keturiose pradinėse klasėse mokosi 48 mokiniai, 15 mažylių iki trejų metų lanko lopšelio grupę, 40 vaikučių kasdien skuba į darželį, 13 šešiamečių mokyklai ruošiasi priešmokyklinėje grupėje. „Kitiems metams į priešmokyklinę grupę turiu jau 19 prašymų. Šioje grupėje anksčiau visada būdavo apie 20 vaikučių. Vėliau jų ateidavo mažiau“, – pasakoja direktorė.
Stiprybė – kolektyvas
„Darbas su vaikais – labai sunkus. Tu esi atsakingas už tai, ko juos išmokysi, kokias vertybes jie išsineš į pasaulį. Mūsų vaikai išėję į kitas mokyklas giriami ir vertinami. Ačiū už darbą auklėtojoms ir mokytojoms. Jų darbas dažnai tinkamai neįvertinamas – ir materialiai, ir moraliai“, – sako V. Samajauskienė, mananti, kad pedagogo profesija nepelnytai laikoma neprestižine.
Darželio-mokyklos jubiliejinėje šventėje jos direktorė pirmiausia dėkojo darbuotojams – buvo svarbu paminėti kiekvieną, nes kiekvienas vaikuose palieka dalelę širdies ir įneša didelį indėlį į sėkmingą įstaigos veiklą. Nuo pat darželio įkūrimo dirbančios auklėtojos padėjėjos Rūtos Laurinaitienės, 38 metus besidarbuojančios direktorės pavaduotojos ugdymui Vidos Juzikienės bei tiek pat metų dirbančios skalbėjos Daliutės Armonienės ir visų Lile šaukiamos 33 metus dirbančios pedagogės Nijolės Sokolovos, iki pirmus metus dirbančios auklėtojos Ingridos Gelžinytės ir penktą mėnesį kolektyve kojas apšilti bandančios Ilonos Borkertės – visi darbuotojai direktorės buvo šiltai paminėti.
Jurbarkų darželyje-mokykloje dirba 31 darbuotojas, dar 20 – Rotulių skyriuje. Ne vienas jų, ir direktorė V. Smajauskienė, šventėje buvo apdovanoti padėkomis, kurias įteikė Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, administracijos direktorė Vida Rekešienė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Antanas Gvildys. „Į tokią įstaigą tėvams smagu atvesti ir palikti vaikus. Šypsenos rodo, kad jūsų kolektyvu pasitikima, o vaikams čia gerai“, – sveikindamas darželio-mokyklos bendruomenę sakė meras.
Šildo bendrystė
Darželio-mokyklos bendruomenė – ne tik darbuotojai, bet ir visi kiti, drauge ir šalia esantieji. Pirmiausia – vaikai. „Viskas, ką mes darome, yra tik tam, kad mūsų vaikai jaustųsi gerai, būtų laimingi, ugdomi, dėmesio sulauktų kiekvienas“, – sako V. Samajauskienė. Būtent todėl įstaigoje prieš 13 metų atsirado trenerė Diana Arlauskaitė – tie, kurie mažiau gabūs dainuoti, šokti, vaidinti, mielai pradėjo sportuoti ir savo sugebėjimus demonstruoja įvairiose šventėse bei jaučiasi reikšmingi.
Pedagogai džiaugiasi ir jau užaugusiais, bet dažnai juos aplankyti užsukančiais buvusiais auklėtiniais. Ne vienas jų pasiekė gerų rezultatų mene, sporte, ir šventėje pasirodė keletas buvusių mokyklos auklėtinių. Lilei Sokolovai sveikinimus ir gėles negalėję būti šventėje buvę mokiniai perdavė per tėvelius.
Svarbi įstaigos bendruomenės dalis – tėvai. Auklėtojai ir mokytojai su jais palaiko šiltą, glaudų ryšį, problemos sprendžiamos „trišalėje taryboje“ – padagogas, tėveliai ir vaikas. Tačiau direktorė įsitikinusi, kad pedagogai gali tik padėti tėvams ugdyti vaikus, tai, ko jie moko namuose – svarbiausia. Jei tėvelių ir mokytojų požiūris nesutampa, nereikia konfliktuoti ir auklėti tėvų – anksčiau ar vėliau jie supranta, kad darželyje ir mokykloje jų vaikams linki tik gero ir ugdo juos geriausiais metodais.
Vertindami vieni kitų pagalbą tėveliams padėkas reiškė darbuotojai, o tėveliai įstaigai įteikė nutapytą darželio-mokyklos pastato paveikslą.
Padėkų dėl gražaus bendradarbiavimo išsakyta ir vienam svarbiausių įstaigos rėmėjų ir pagalbininkų – UAB „Dainiai“ vadovui Kasparui Jurevičiui. Jis linkėjo tėveliams daugiau gimdyti vaikų, kad būtų kam mokytis.
Ačiū darželio-mokyklos kolektyvas sakė ir Juozui bei Audronei Minikevičiams, atstovavusiems Jurbarko lietuvių ir švedų draugijai, remiančiai įstaigą ir visada pasiryžusiems padėti Jurbarkų seniūnijai ir seniūnui Audroniui Kačiušiui. Jurbarkų darželis-mokykla tapo seniūnijos kultūros ir bendrystės centru, kuriame laukiamas kiekvienas.
Nebijo permainų
„Nesididžiuoju tuo, kad vienoje vietoje dirbu 35 metus. Visada sakau, kad stovintis vanduo genda“, – savikritiška V. Samajauskienė.
Tačiau vanduo genda, jei į jį neatiteka naujų upelių, o šiame kolektyve naujovės sutinkamos entuziastingai. Mokytojai ir auklėtojai lanko įvairius kursus, kuria programas, išbando įvairiausius mokymo metodus.
„Per visus mano darbo metus ugdymo, mokymo metodai labai keitėsi, tačiau skiepijamos vertybės išliko tos pačios“, – sako V. Samajauskienė. Direktorė sako, kad švietimui būtinai reikia reformų – ir esminių, o ne kosmetinių. Šiuolaikiniai vaikai kitokie – žingeidūs, gudrūs, tačiau mažiau atidūs smulkmenoms, tvarkai, dažnai įsitraukę į telefonus, kompiuterius. Beje, kaip ir jų tėveliai.
Pasak direktorės, būtina rengti gerus pedagogus, mylinčius vaikus, kūrybingus, į mokyklas turi ateiti jaunimas, o senieji mokytojai turi būti oriai išlydėti užtarnauto poilsio. „Dėl visuomenės gerovės turime mažiau žiūrėti asmeninių interesų ir priimti protingas permainas“, – sakė direktorė. Jokie pasikeitimai, jei jie nukreipti į tobulėjimą, jos negąsdina.
Gal tai mažos įstaigos privalumas, tačiau Jurbarkų darželis-mokykla dirba ramiai, tyliai, be ypatingų reikalavimų, plačiai nesigiria pasiekimais, nesiskundžia problemomis. Kas lemia tokį stabilumą? „Tai – žmonės. Jų žiūrėjimas ir ėjimas viena kryptimi ir mokėjimas būti kartu“, – sako direktorė, turinti svajonę atgaivinti dar prieš keletą metų veikusį baseiną, kuris su sveikatingumo programomis galėtų tapti traukos tašku visam miestui. Tada ir darželio-mokyklos bendruomenė būtų dar didesnė.
Jūratė Stanaitienė
