Naujosiomis vis dar tebevadinamos Jurbarko kapinės anaiptol ne naujos, o jas įrengiant laidoti paruoštas plotas sumažėjo bene iki kritinės ribos. Laidojimo paslaugomis užsiimantys verslininkai tikina, kad delsiant plėsti teritoriją vėliau kils rimtų problemų.
Iškėlė problemą
Jurbarko miesto seniūnijos duomenimis, pernai laidoti Jurbarko kapinėse buvo išduota 170 leidimų. Senosiose miesto kapinėse leidžiama laidoti tik jau esančiose artimųjų kapavietėse, o nauji smėlio kauburėliai dažniausiai kyla Kalnėnuose. Ant pirmųjų čia pastatytų paminklų mirusiesiems atminti iškalti 1993-ieji, 1994-ieji metai. Metai po metų liūdną statistiką pildo vis tolyn rikiuojamos kapaviečių eilės. Užlaidota didžioji dalis naujųjų kapinių paruoštos teritorijos, todėl neatsitiktinai politikai ir valdininkai susirūpino šių kapinių perspektyva.
„Po metų kitų jau bus vėlu kalbėti apie nepadarytus darbus. Būtina kuo skubiau paruošti teritoriją, išpjauti medžius ir, svarbiausia, išrauti kelmus, kad žemė susigulėtų. Kitaip ten kasant duobę ji įgrius“, – problemą išsakė rajono tarybos narė Zita Sorokienė. Ji kėlė klausimą ir dėl kolumbariumo Jurbarke. „Vis dažniau žmonės renkasi kremavimą, o kolumbariumo Jurbarko kapinėse nėra, manau, kad atsiliekame nuo laikmečio ir besikeičiančių tradicijų. Juo labiau kad gretimi rajonai mus jau aplenkė“, – kalbėjo Z. Sorokienė.
Sujudę valdininkai žingsnį kitą į priekį žengė. Pasak savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Viktoro Ganusausko, darbai paskirstyti specialistams, ir iki birželio 1-osios paaiškės, kas naujosiose kapinėse suplanuota šiemet, o kam prireiks platesnės diskusijos ir politikų apsisprendimo skiriant lėšas.
Papildomos teritorijos nereikia
Savivaldybės vyriausioji architektė Gražina Gadliauskienė teigia, kad suformuotas kapinių žemės sklypas ir taip labai didelis, užima kiek daugiau nei 5 ha. Žmonės klaidingai mano, kad jau užlaidota vieta ir yra visos kapinės. Kalba krypsta apie tai, kokia dalis kapinių teritorijos turėtų vėl būti paruošta, kad tiktų laidoti, nes dabar ji – tikras miškas.
Pasak Jurbarko seniūno Romualdo Kuro, išpjauti medžius paprasta, tačiau reikia sutvarkyti ir kelmus. Seniūnas mano, kad pirmiausia reikėtų įvertinti medieną ir galbūt jos kaina padengtų dalį išlaidų, reikalingų kitiems darbams. Tokią darbų kryptį jis ir planuoja kartu su savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyriumi. Kol kas per anksti įtraukti į pirkimo planą kapinių teritorijos plėtros darbus, nes konkrečių skaičiavimų, kiek tai kainuotų, dar nėra.
Savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė teigia, kad pinigų, kuriuos galima gauti už medieną, greičiausiai neužteks, jų reikės ieškoti biudžete, todėl apie pirkimus ir darbų atlikimo konkursus kalbėti kiek anksti, reikia turėti konkretesnius skaičiavimus.
Imsis vandentiekio
Kitokia padėtis dėl vandentiekio. Į naujasias kapines ne vienus metus žmonės važiavo dulkėtu žvyrkeliu. Kelią išasfaltavus liko dar viena problema – vanduo. Nors ir visad pilna vandens didžiulė talpa daugeliui žmonių, ypač vyresnių, tapo tikru išbandymu. Žmonės guodėsi, kad vandenį pasemti nepatogu, o nešti reikia toli.
Vandentiekis kapinėse atsirasti turėtų dar šiemet. Savivaldybės administracijos direktorė V. Rekešienė sako, kad savivaldybės ir UAB „Jurbarko vandenys“ specialistai įvertino planuojamus darbus, sudarė preliminarią sąmatą. Suplanuota vandentiekio trasą nutiesti palei kapinėse einantį kelią, tam tikrais atstumais įrengiant čiaupus. Rangovų paieška per viešuosius pirkimus, įstatymo numatyti terminai darbus atitolins, bet vandentiekio galima tikėtis jau šiemet. Jam įrengti prireiks apie 18 tūkst. eurų. Tačiau atvežti vandenį į kapines taip pat nepigu. UAB „Jurbarko komunalininkui“, prižiūrinčiam miesto kapines, pernai vandens atvežimas į naująsias kapines kainavo 2189 eurus. Paskaičiavus, kad vanduo ten vežamas daugiau nei dešimtmetį, vandentiekis būtų jau seniai atsipirkęs.
Turės apsispręsti
Pajudėjus kapinių plėtrai, rutuliojasi mintis ir dėl kolumbariumo statybos. Savivaldybės vyr. architektė G. Gadliauskienė naujosiose kapinėse yra numačiusi vietą kolumbariumui, jis galėtų atsirasti vakarinėje kapinių pusėje. Pasak G. Gadliauskienės, statinys turėtų būti stilingas, teikiantis tam tikro jaukumo, todėl ji būtų linkusi šį darbą patikėti architektams. Pasidairyti kolumbariumų toli nereikia, vienus jų žmonės priima, perka ar nuomoja kriptas urnoms, tačiau yra ir tokių, kurie stovi tušti. Kaimynystėje, Raseiniuose, pastatytas kolumbariumas taip pat sukėlė daug diskusijų, mat raseiniškiams jis nepatinka, o paslaugos atrodo per brangios.
Tik pradėjus kalbėti apie kolumbariumą Jurbarke, nuomonės išsiskyrė dėl vietos. Savivaldybės vyr. architektė kalba apie su rajono vadovais aptartą vietą naujosiose kapinėse, tačiau tokiu statiniu susidomėję jurbarkiečiai vietą kolumbariumui matytų senosiose miesto kapinėse. Žmonės teigia, kad čia patogiau aplankyti artimųjų ar pažįstamų amžinojo poilsio vietą, o be to, ir saugiau.
Jokio sprendimo projekto dėl kolumbariumo statybos dar nėra – tik planai. Ar jie turės pagrindo virsti konkrečiu statiniu, priklausys nuo rajono tarybos, nes biudžeto pinigus valdo politikai. Gerai tiek, kad atsirado vietos bent diskusijoms, o jos – visų darbų pradžia.
Jolita Pileckienė
