Atsisveikinimo rūpesčių palengvinti neskuba (10)

Sumanymas prie Jurbarko morgo įrengti trumpo atsisveikinimo su mirusiaisiais patalpą savivaldybės pritarimo nesulaukė. Nors gyventojų parašais pagrįstą prašymą lydėjo garantijos ne tik atlikti visus darbus, bet ir patalpą suteikti nemokamai, iniciatoriai gavo neigiamą atsakymą.

Savivaldybės tarybos narė Zita Sorokienė dar pernai rugsėjį  rajono merui Skirmantui Mockevičiui adresavo prašymą papildyti rajono tarybos darbų planą. Vienas pasiūlymų kaip tik buvo dėl tuščių Jurbarko ligoninės patalpų panaudojimo bendruomenės poreikiams – trumpam atsisveikinimui su mirusiaisiais.

Ši mintis išsirutuliojo įvertinus gyventojų siūlymus. „Vis daugiau žmonių apsisprendžia kremuoti artimųjų palaikus, todėl keičiasi ir šarvojimo įpročiai. Prieš išvežant į krematoriumą užtenka trumpo atsisveikinimo, todėl ir buvo pamąstyta apie tokią patalpą. Ideali vieta – nenaudojamas pastatas šalia teismo medicinos tarnybos patalpų. Kreipėmės į savivaldybės merą, tačiau sulaukiau labai oficialaus atsakymo. Manau, kad jį rengę darbuotojai nesuprato esmės, neišsiaiškino visų aplinkybių ir neteisingai traktavo įstatymus”, – sakė Z. Sorokienė.

Pasak tarybos narės,  Jurbarko ligoninei priklausęs pastatas  nenaudojamas apie aštuonerius metus. Anksčiau jame buvo ritualinių prekių parduotuvė, tačiau jau daug metų ji neveikia.

„Kalbėjomės su verslininkais, žmonės prisidėtų – Albinas Radžius žadėjo pasirūpinti šarvojimo lenta, Jonas Petroševičius pasisiūlė šiek tiek atnaujinti vidų, išdažyti. Čia visko reikia minimaliai, nes ir pritarimo prašėme ne šarvojimo salei įrengti. Norime pasirūpinti tik trumpam atsisveikinimui skirta patalpa, už kurią iš mirusiųjų artimųjų niekas pinigų imti neketina”, – pasakojo Z. Sorokienė.

Šia patalpa galėtų pasinaudoti ir sunkiau gyvenantys žmonės, kuriems užgriuvusi nelaimė dar didesnė dėl finansinio nepritekliaus. Tokia atsisveikinimo salė būtų skirta ir laidojant artimųjų neturinčius žmones. „Juk nebūtina iškart iš lavoninės vežti į kapines. Jei nėra artimųjų, galbūt atsisveikinti norėtų mirusįjį pažinoję žmonės“, – mintį įrengti neatlygintiną trumpo atsisveikinimo patalpą gynė Z. Sorokienė.

Savivaldybės mero S. Mockevičiaus atsakymo Z. Sorokienė sulaukė tik po dviejų mėnesių – pernai lapkričio 11-ąją. Prieš tai jos prašymą dar svarstė savivaldybės tarybos Socialinių klausimų komitetas. Mero pasirašytame rašte paaiškinta, kad Žmonių palaikų laidojimo įstatyme nurodoma, kad laidojimo paslaugos neteikiamos sveikatos priežiūros įstaigų patalpose, o patalpos šalia morgo – kaip tik Jurbarko ligoninės nuosavybė. Be to, meras priminė, kad mieste yra trys laidojimo paslaugų teikėjai: J. Petroševičiaus įmonė, UAB „Milsta“ ir Nijolės Istratijienės laidojimo namai. UAB „Milsta“ direktorius Ričardas Plėšikaitis ir Nijolė Istratijienė esą savivaldybės administraciją patikino, kad teikia pageidaujamos trukmės atsisveikinimo su mirusiuoju paslaugas, o valstybės skiriamos laidojimo pašalpos pakanka palaidoti mirusįjį. Panašų raštą, pasirašytą savivaldybės administracijos direktorės Vidos Rekešienės, gavo ir jurbarkietė Vilma Jomantienė, kuri taip pat kreipėsi į savivaldybę dėl pagalbos laidojant artimųjų neturinčius žmones.

Tarybos narė Z. Sorokienė tik ranka numojo į tokius paaiškinimus. Ji dar kartą pakartojo, kad patalpos tuščios, o jų savininkė Jurbarko ligoninė gal nė neatsimena tokias turinti, nes jų nenaudoja. Antra, trumpo atsisveikinimo salės prilyginti įstatyme apibrėžtai palaikų šarvojimo paslaugai negalima, nes ir paslaugą apibūdina įstatymas. LR Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nurodyta, kad paslauga – atlygintina veikla, o trumpo atsisveikinimo salė būtų skirta bendruomenės poreikiams neatlygintinai. „Pinigų čia niekas imti nesiruošia. Juk čia žmonės užtruktų vos valandą ar dvi, kol patys artimiausi atsisveikintų su velioniu prieš išvežant karstą į krematoriumą, parvežtos urnos čia jau niekas nelaikytų, šarvotų laidojimo salėse. Atsisveikinimas išlydint karstą į kapines taip pat truktų ne ilgiau kaip pora valandų, ir tai dienos metu, todėl net elektra nebūtų naudojama“, – sakė Z. Sorokienė.

Politikę suintrigavo savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Viktoro Ganusausko pasvarstymai, kad šiame pastate galėjo būti koplytėlė. Nors tokie duomenys nėra patvirtinti, Z. Sorokienė teigia, kad tuomet ši vieta atsisveikinimo patalpai dar labiau tiktų.

Nors lavoninė, šalia kurios yra minimos patalpos, teigiamų emocijų niekam nekelia – ją lydi ne tik specifinė aura, bet ir kvapai – taip pat neteikia šarvojimo paslaugų, kartais gretimose patalpose leidžiama atsisveikinti su mirusiuoju. „Tai kam žmonėms kelti papildomų rūpesčių ir versti juos tapti prašytojais? Mūsų pasiūlymas šią problemą išspręstų, juk ne kartą jau sakiau – tos patalpos tuščios“, – kalbėjo Z. Sorokienė. Ji pridūrė, kad atstovauja didelei žmonių grupei, nes po prašymu įrengti trumpo atsisveikinimo patalpą pasirašė 104 Jurbarko gyventojai.

Problemas, su kuriomis susiduria mirusiuosius laidojantys jų artimieji, puikiai žino šią paslaugą ne vienus metus teikiantis J. Petroševičius. „Praėjusią savaitę kremuoti išvežė keturis mirusiuosius. Su vienu artimieji ir pagerbti atėję žmonės atsisveikino namo kieme, kitą moterį išvežė tiesiai iš morgo. Ar tai normalu? Tikrai ne. Argi bendruomenė negali turėti tvarkingos patalpos atsisveikinti? Ir kodėl visi iš karto galvoja, kad už tai būtinai reikia mokėti? “, – sakė J. Petroševičius.

Verslininkas pripažino, kad nors ir trumpam karstą atvežus į šarvojimo salę, prisideda papildomos išlaidos už salę, pervežimus. „Tai patalpai labai nedaug ko reikia. Gal kiek sienas pabaltinti, tikrai surasčiau žvakides ir kryžių. Jokios naudos sau čia niekas neieško, tačiau gėda, kad nė tiek nepadaroma dėl bendruomenės“, – sakė J. Petroševičius.

Pagal tvarką, morgas mirusįjį turi atiduoti aprengtą, todėl į atsisveikinimo patalpą karstas patektų jau paruoštas. Gerai šio darbo užkulisius žinantis J. Petroševičius primena, kad dabartinė karsto išdavimo patalpa nesuremontuota, tad jei jau valdžia nepritaria siūlomai atsisveikinimo vietai, tuščią pastatą galėtų priskirti morgui ir panaudoti kaip išdavimo patalpą.

J. Petroševičius tikisi, kad nugalės sveikas protas ir atmetę nebūtus įtarimus valdininkai ir politikai priims bendruomenei palankų sprendimą. Juo labiau kad Jurbarko ligoninė šio pastato atsisakė, o tarybos narė Z. Sorokienė pirmadienį savivaldybėje užregistravo naują prašymą parengti sprendimo projektą. „Kreipiausi, kad būtų parengtas sprendimo projektas, ir klausimas įtrauktas į tarybos posėdžio darbotvarkę rugpjūčio mėnesį“, – sakė Z. Sorokienė.

Jolita Pileckienė