Antradienį trijų miesto mokyklų pedagogai laikinai nutraukė streiką. Jurbarko Naujamiesčio ir Vytauto Didžiojo pagrindinėse mokyklose bei Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje pamokos vyko įprasta tvarka.
Maždaug 120 rajono mokytojų ilgiau nei savaitę streikavo kartu su tūkstančiais kolegų visoje šalyje. Kraštutinių priemonių buvo griebtasi nepavykus susitarti su Vyriausybe dėl mokytojų algų didinimo ir kitų reikalavimų.
„Pirmadienį buvome pasitarime pas merą Skirmantą Mockevičių, aptarėme daug dalykų. Sutarėme, kad laikinai streiką stabdysime, bent jau iki kovo 10 d., kai prasidės eilinė Seimo sesija. Tolesni mūsų veiksmai priklausys nuo parlamentarų sprendimų“, – sakė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Jurbarko skyriaus pirmininkė Ovidija Unčiurienė.
Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos direktorius Viljamas Bakšys patvirtino, kad ugdymo įstaigoje pamokos antradienį vyko įprastai. Tačiau nuraminti tėvų, kad streikas nepasikartos, ugdymo procesas nesutriks ir nereiks sukti galvos, kur darbo metu dėti atžalas, negalėjo.
„Kaip bus toliau, paaiškės tik po tolesnių profsąjungų ir Vyriausybės derybų ir priimtų sprendimų. Streikas iš esmės ir yra tam skirtas, kad visi patirtų nepatogumų ir suprastų, kad mokytojų darbas yra svarbus. Tačiau tikiuosi, kad situacija nebepasikartos“, – sakė mokyklos vadovas.
Naujamiesčio pagrindinės mokyklos direktorė Alma Uznė taip pat patikino, kad mokykla dirba įprastai.
„Dirbame kaip visada. Dėl streiko nesulaukiau jokio tėvų nusiskundimo nei telefonu, nei per elektroninį TAMO dienyną“, – sakė direktorė.
Pamokos be sutrikimų antradienį vyko ir Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje.
Švietimo profesinės sąjungos streiką paskelbė vasario 22 d. Tuomet streikavo 233 švietimo įstaigos ir daugiau kaip 6 tūkst. pedagogų.
Derybos su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis Vyriausybėje vyko nuo 2015 m. gruodžio 28 d., joms vadovavo Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus. Nuo to laiko įvyko šeši susitikimai, tačiau bendras susitarimas nebuvo pasiektas. Švietimo profesinės sąjungos reikalavo panaikinti pedagogų darbo užmokesčio koeficientų „žirkles“ nuo 2016 m. rugsėjo – tam reikėtų 19,1 mln. eurų.
Šių metų sausio mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija parengė Pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo gaires, kuriose numatytas mokytojų atlyginimų didinimas per trejus metus. Visų pedagoginių darbuotojų atlyginimai nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. augtų vidutiniškai 1,5 proc., o ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų – 6,5 proc.
Ministerijos atstovų teigimu, tai leistų pasiekti pedagogų atlyginimų koeficientų vidurkio ribą. Toks pat mokytojų darbo užmokesčio koeficientų didinimas iki vidurkio ribos nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. numatytas ir ministerijos parengtoje Pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programoje. Švietimo ir mokslo ministerija iš savo asignavimų skirs tam reikalingas lėšas – iki 5 mln. eurų.
Vasario 23 d. posėdžiavusi Valdančiosios koalicijos partijų politinė taryba nusprendė, kad 2016 m. biudžetas nebus perskirstomas, o mokytojų atlyginimams didinti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. bus skiriamos tik Švietimo ir mokslo ministerijos surastos lėšos – iki 5 mln. eurų.
Politinė taryba taip pat sutarė, kad Vyriausybė įgyvendins 3 metų pedagogų atlyginimų didinimo programą, o tarnybinių koeficientų riba iki maksimalios, naikinant darbo užmokesčio koeficientų „žirkles“, bus pakelta nuo 2017 m. sausio 1 d.
Ministerijos teigimu, vasario 24 d. Vyriausybėje vykusiose švietimo profesinės sąjungos sumažino savo reikalavimus: jos sutiktų, kad mokytojų algų padidinimui nuo šio rugsėjo papildomai būtų skiriama ne 19,1 mln. eurų, o 12,8 mln. eurų. Tai leistų 5 proc. padidinti užmokestį visiems pedagogams.
Savivaldybių pateiktais duomenimis, praėjusį penktadienį streikavo 166 švietimo įstaigos, streike dalyvavo per 4 tūkst. pedagogų.
Iš viso Lietuvoje veikia per 2300 švietimo įstaigų. Iš jų 1200 bendrojo ugdymo mokyklų, daugiau kaip 700 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 360 neformaliojo ugdymo įstaigų.
„ŠVIESOS“ inform.
